J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė metinės veiklos pranešimą, apibrėždama Europos Sąjungos padėtį. Ambicijos stiprinti ES kompetencijas sveikatos politikoje bei kitąmet pristatyti ES minimalaus atlyginimo schemas džiugina, deja, dėmesio trūko Europos ūkininkams, teigia europarlamentaras Juozas Olekas.

Naujosios Europos Komisijos kadencija prasidėjo ne tik su dideliais iššūkiais įveikti klimato kaitą, bet taip pat ambicijomis pažaboti skaitmenizaciją, atliepti kitus ilgamečius socialinius iššūkius. Per praėjusius pusę metų COVID-19 pandemija iškėlė naujus iššūkius – ekonominė, socialinė ir, svarbiausia, sveikatos krizės užklupo ir Europą.

Metiniame pranešime Komisijos pirmininkė akcentavo, kad krizės metu pavyko ne tik tęsti užsibrėžtus tikslus, bet ir susidoroti su pandemijos iškeltais iššūkiais.

„Metinis pranešimas ir Komisijos ateities ambicijos tikrai maloniai nustebino. Asmeniškai džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta ir į mūsų reikalavimus, o ypatingai ES kompetencijų stiprinimą sveikatos politikos srityje, taip pat, ES minimalaus atlyginimo schemų diegimą jau kitais metais. Komisijos pirmininkė išreiškė savo lūkestį, tikėdamasi, kad Parlamentas reikalaus grąžinti sveikatos dalį į ilgalaikį biudžetą, kurį Vadovų taryba iš susitarimo pašalino.

COVID-19 parodė, jog pandemijos, infekcinės ligos ir iš esmės – sveikatos apsauga – geografinių sienų nemato. Turime suprasti, kad atvėrus sienas ir sukūrus Europos Sąjungą automatiškai atsirado tam tikros sritys, kuriose šalys-narės negali pilnai tvarkytis savarankiškai. COVID-19 tik dar kartą parodė, kad vienos šalys yra daugiau, o kitos mažiau pasirengusios atremti iššūkius, kurie kelia grėsmę mūsų piliečių sveikatai ir gyvybėms. Europos Sąjungos įsikišimas ir veiksmai buvo gyvybiškai svarbūs. Europos Sąjungos kompetencijų stiprinimas formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką jau ilgą laiką buvo diskutuotas ir džiaugiuosi, kad šiandien Komisijos pirmininkė patvirtino savo palaikymą šiai idėjai – ji pabrėžė, kad ES kompetencijų stiprinimas sveikatos srityje turėtų būti vienas iš kertinių diskusijų Europos ateities konferencijoje“, – teigia EP narys J. Olekas.

Tiesioginės išmokos, kurios Lietuvoje ženkliai skiriasi nuo gaunamų kitose ES valstybėse, turi būti išlygintos ir Lietuvos ūkininkai turi gauti tas pačias sąlygas, kaip ir ūkininkai kitose ES šalyse.

Planuojamos Europos ateities konferencijos metu planuojama aptarti ES reformų projektus ir galimus sutarties pakeitimus.

Von der Leyen taip pat skyrė rimtą dėmesį sukurti ir ES minimalių atlyginimų sistemą. „Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę gauti minimalų atlyginimą“, – sakė buvusi Vokietijos darbo ministrė von der Leyen. „Minimalus darbo užmokestis yra veiksmingas ir atėjo laikas už šį žmonių darbą sumokėti“.

„Ilgametės, dešimtmečius trunkančios diskusijos, apie minimalaus atlyginimo standartą Europos Sąjungoje niekada nebuvo nutilusios. Tiesa, idėjos kritikai nuolat minėjo, jog ši praktika neįmanoma dėl egzistuojančių ES sutarčių. Bet 2008-ųjų finansinė krizė ir sukurti pagalbos mechanizmai ES parodė, kad šios praktikos yra įmanomos net egzistuojančių sutarčių rėmuose. Minimalaus atlyginimo idėjai gynyba nebėra reikalinga, Lietuva gali būti vienas iš pozityvių pavyzdžių, kadangi ne visose ES šalyse egzistuoja minimalūs atlyginimai. Nevaržomai nustatomas atlyginimas žmones gali dažnai palikti gyventi sąlygomis, kurios yra prastesnės nei pragyvenimo lygis. Taip pat tai nesudaro vienodų galimybių sąžiningai konkurencijai Europos Sąjungos rinkoje, kurioje įmonės mokančius padorius ir sąžiningus atlyginimus susiduria su aibe problemų, jos rinkoje tampa nekonkurencingos. Džiaugiuosi, kad Komisija pažadėjo priemonių imtis jau kitais metais“, – teigia socialdemokratas J. Olekas.

Europarlamentaras išreiškė susirūpinimą dėl dėmesio trūkumo žemės ūkio politikai, kuri metiniame pranešime nebuvo paminėta. Nors Vadovų tarybos susitarime dėl ilgamečio ES biudžeto šalių – narių lyderiai pagaliau sutarė dėl sąlyginio tiesioginių išmokų ES ūkininkams išlyginimo, to, pasak J. Oleko, negana.

„Žemės ūkis ir žemdirbiai buvo ir yra kertinis ES piliečių kasdienio gyvenimo variklis. Maistas ir produktai, kurie atkeliauja iš šio sektoriaus, yra sveiki ir pagaminti vietoje vien dėl mūsų žemdirbių kasdienio darbo. Tiesioginės išmokos, kurios Lietuvoje skiriasi ženkliai, nei kitose ES valstybėse, turi būti išlygintos ir Lietuvos ūkininkai turi gauti tas pačias sąlygas, kaip ir ūkininkai kitose ES šalyse. Apmaudu, kad Komisijos pirmininkė savo pranešime šiai problemai pakankamo dėmesio neskyrė“, – teigia J. Olekas.

Pranešime Komisijos pirmininkė pristatė padėtį ir užsienio politikos srityje, griežtai pasmerkė Rusijos elgesį, pabrėžė Europos Sąjungos palaikymą Baltarusijos žmonėms, perspėjo ir apie galimą pasitraukimo susitarimo nutraukimą iš Jungtinės Karalystės pusės ir galimas to pasekmes.

Von der Leyen dėmesį skyrė ir žmogaus teisių padėčiai Europos Sąjungoje, pabrėždama, kad išlygų neapykantos nusikaltimams negali būti nei vienoje ES šalyje – narėje, pažadėjo imtis atitinkamų strateginių priemonių ateinančiais metais. Nepastebėta neliko ir imigracijos ir politinių pabėgėlių tema, Komisijos pirmininkė dar kartą pabrėžė, kad atsakomybę už pagalbą migruojantiems piliečiams turi prisiimti visos ES šalys – narės.

Pasak europarlamentaro metinis pranešimas apie Europos Sąjungos padėtį, džiaugsmingai atspindi daugelį Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso Europos Parlamente prioritetų: „Nors praėjo tik pirmieji Europos Parlamento darbo metai, džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos institucijos dirba tvirtai sekdamos socialdemokratines vertybes, jas aiškiai galima įžvelgti šiame metiniame pranešime ir siekiant atsigauti po COVID-19 socialinė Europa yra reikalinga labiau nei bet kada anksčiau“, – teigia EP narys J. Olekas.

Susiję straipsniai

Close