Europarlamentaras Juozas Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl minimalaus atlyginimo iniciatyvos, kurią Komisija paskelbė anksčiau šiais metais. Komisarui atsakingam už darbus ir socialines teises N. Schmit skirtame laiške, J. Olekas prašo patikslinimų dėl viešųjų pirkimų organizavimo bei nestandartinių darbo formų darbuotojų socialinę apsaugą ir „grindų“ nustatymą.

Europos Komisijos paskelbtas pasiūlymas yra Europos Socialistų ir Demokratų pergalė ir socialinės Europos darbotvarkės dalis. Teisingi minimalūs atlyginimai buvo pagrindinis Socialistų partijos 2019-ųjų metų rinkimų kampanijos reikalavimas, kurį ketinama įgyvendinti. Remdamasi sunkiu Komisijos nario N. Schmit darbu, kairioji politinė šeima sutelkta siekiant sukurti veiksmingą minimalių atlyginimų sistemą ir tvirtas kolektyvines derybas.

”Europoje atėjo laikas imtis visų priemonių: užtikrinti vienodai teisingą Europinę gyvenimo kokybę – sąžiningas, realijas atitinkantis minimalus atlyginimas yra svarbi šio tikslo dalis“, - teigia Juozas Olekas, Europos Parlamento narys.

Turint tai omenyje, profesinės sąjungos – ir Lietuvoje – teigia, kad šis reikalavimas reikštų didelį postūmį į kokybišką socialinį dialogą ir aktyvesnes kolektyvines derybas, ypač privačiame sektoriuje, kuris laikomas problemiškesniu.

Pagal Komisijos iniciatyvą, šalys, kuriose minimalus darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, turėtų nustatyti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo sąlygas. Šios sąlygos apima aiškius ir stabilius minimalaus darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, orientacines vertes, padedančias įvertinti pakankamumą, ir reguliarų bei savalaikį minimalių atlyginimų atnaujinimą. Valstybių narių taip pat prašoma užtikrinti proporcingą ir pagrįstą minimalaus darbo užmokesčio svyravimų ir atskaitymų naudojimą bei veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą nustatant ir atnaujinant įstatymuose nustatytą minimalų atlyginimą.

J. Oleko laiške Komisarui N. Schmit, europarlamentaras teiraujasi ar Komisija sieks atliepti profesinių Sąjungų prašymą visoms įmonėms „atsisakančioms derėtis su darbuotojais ar įgyvendinti kolektyvines sutartis, būtų draudžiama naudotis valstybės sutartimis, BŽŪP mokėjimais, dotacijomis ir kita finansine parama“.

Teigiama, kad ši sąlyga padėtų ne tik mažinti konkurenciją darbuotojų sąskaita, siekiant pasiūlyti mažiausią kainą, bet taip pat, prisidėtų ir prie socialinio dialogo stiprinimo, kokybiškesnių ir aktyvesnių derybų dėl darbo sąlygų.

„Kai kuriose Europos šalyse, ypač rytinėje dalyje, socialinis dialogas laikomas silpnu, o kolektyvinių derybų aprėptis yra maža. Šie aspektai laikomi tiesiogiai susijusiais su mažesniais atlyginimais ir prastesnėmis darbo sąlygomis. Turint tai omenyje, profesinės sąjungos – ir Lietuvoje – teigia, kad šis reikalavimas reikštų didelį postūmį į kokybišką socialinį dialogą ir aktyvesnes kolektyvines derybas, ypač privačiame sektoriuje, kuris laikomas problemiškesniu“, - teigia J. Olekas, EP narys.

Laiške skirtame Europos Komisijai, europarlamentaras prašo patikslinti Komisijos planus ir dėl laisvai samdomų ar netradicinių darbo formų darbuotojų socialinę apsaugą. J. Olekas Komisaro N. Schmit prašo patikslinti ar naująja iniciatyva planuojama užtikrinti, kad šių profesijų darbuotojai taip pat gautų minimalų atlyginimą, būtų užtikrinamos jų darbo sąlygos bei suteikiama socialinė apsauga.

„Mus domina, kokie kriterijai galėtų būti naudojami padėti šiems darbuotojams. Jei Komisija neplanuoja padėti šiose profesijose dirbantiesiems, tuomet man kyla klausimų kaip tikimasi įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kai yra žinoma, kad nestandartinės darbo formos yra dažnai susijusios su aukštesniu nestabilumu, blogesnėmis darbo sąlygomis ir mažesniu darbo užmokesčiu“, - teigia J. Olekas.

Siūloma direktyva nustato valstybių narių metines ataskaitas apie minimalaus darbo užmokesčio apsaugos duomenis Komisijai.