J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

Europą apėmusios keturios krizės – ne tik socialinė ir ekologinė, bet ir politinė bei ekonominė, perspėja Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas.

„Šios keturios krizės viena kitą papildo, o kartu ir persidengia. Nė viena jų negali būti išspręsta neužkertant kelio didžiulei įsišaknijusiai nelygybei bei nepakeičiant mūsų ekonominės, politinės, socialinės ir ekonominės sistemų. Tai reiškia, kad Europai reikalingas visiškai naujas – progresyvios Europos – kelias“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė J. Olekas.

Europarlamentaras priminė, kad, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva pasaulį niokojančios klimato kaitos krizės yra paveikta labiausiai Europoje.

Kova už mūsų planetos išlikimą - tai ta pati kova už visiems vienodą teisingumą.

„Mūsų ekonomika, ką ir kaip pagaminame ir naudojame, peržengia planetos išteklių ribas. Tai mus veda į sudėtingesnę ir dar gilesnę ekologinę krizę. Nors ir vėlu, bet laikas suvokti, kad toliau taip tęstis nebegali. Laikas susimąstyti, iki ko bus prieita, taip negailestingai naikinant biologinę įvairovę, masiškai eikvojant žuvų išteklius, be perstojo teršiant dirvožemius, vandenį ir orą, žalojant mūsų sveikatą“, - kalbėjo J. Olekas.

EP narys atkreipė dėmesį, kad pasaulyje vyksta kova dėl tolesnio mūsų planetos išlikimo.

„Ta kova – išgelbėti mūsų planetą – tai ta pati kova už visiems vienodą teisingumą. Socialinė ir ekonominė nelygybė turi skirtingą poveikį mūsų gyvenamajai aplinkai ir klimatui. Tie, kurie sukėlė vadinamąją klimato krizę, dabar stengiasi daryti viską, kad ši problema nebūtų sprendžiama, nes juos klimato kaita mažiausiai paveiks“, - minėjo J. Olekas.

Pasak europarlamentaro, ES kamuoja tos pačios bėdos matomos čia, Lietuvoje. J. Oleko žodžiais, daugiau kaip trečdalis Europos gyventojų jaučia nuolatinį finansinį nesaugumą, taigi beveik kas antras žmogus yra finansiškai pažeidžiamas.

Skaitydamas pranešimą jis ragino griauti mitus esą socialdemokratija – apie tai, kaip „atimti ir padalinti“.

„Dabar Lietuva yra sudėtingoje situacijoje, nes dėl nepakankamo mokesčių surinkimo negalime tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų. Dėl to žmonės piktinasi valdžia arba palieka Lietuvą. Socialdemokratai nekalba apie tai, iš ko atims – mokytojo, daktaro ar pensininko. Priešingai, mūsų ekonomikos augimas gali užtikrinti didesnį pajamų perskirstymą“, - pažymėjo J. Olekas.

Šeštadienį konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje – socialdemokratinė vizija“ politikai ir mokslininkai diskutuoja apie socialinės politikos tendencijas Europoje, „gerovės valstybės“ sampratą, teoriją ir iššūkius jai.

Konferencijos vaizdo įrašas prieinamas ČIA.

Susiję straipsniai

Close