Prieš šimtą metų savo veiklą pradėjusi Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga „Žiežirba“ savo didžiausia misija laikė pagrindinių socialistų idėjų sklaidą ir naujo požiūrio formavimą Lietuvoje. Galima pastebėti, kad prieš šimtą metų keltos idėjos – nemokamo mokslo visiems prieinamumas – aktualios ir šiomis dienomis. Kova už darbuotojų (tuometinių – proletarų) teises vienomis ar kitokiomis formomis vis dar lieka pagrindinėmis diskusijomis ir šiandieninėje kasdienybėje. Jaunų darbininkų įkvėpimas kovoti už savo teises (tiek moterų, tiek vyrų) buvo didžiausias organizacijos pasiekimas.
Jaunimo sąjunga buvo įkurta 1922 metais, kurios tuometinis pavadinimas buvo ,,Žiežirba“. Žiežirbininkai vykdė politinę, kultūrinę, sportinę, spaudos leidybos ir platinimo veiklą. Vienas iš didesnių palikimų – laikraštis „Žiežirba“. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo sąjungos padėtis ypač pasunkėjo, o aktyvistai buvo suimti ir įkalinti.
Per šiuos kelerius metus žiežirbininkai akcentavo prieinamą nemokamą mokslą, apie tai rašydavo savo žurnalo leidiniuose, rengdavo paskaitas, steigdavo ir remdavo bibliotekas, knygynus, liaudies universitetus. Be viso to užsiiminėdavo visuomenine veikla – rengdavo vakarones, koncertus. Taip pat nepamiršta ir tuometinių socialistų pagrindinė idėja – darbuotojų (proletarų) teisės.
Žiežirbininkai buvo patys pirmieji susirūpinę jaunimo darbo teisėmis. Savo viename iš leidinių rašė: „Apie darbininkų jaunimą mūsų įstatymuose net neminima, tarsi jaunimas nebūtų išnaudojamas ar neturėtų ypatingų reikalavimų savo darbui saugoti ir kitiems jaunimo reikalams rūpintis.“ Jaunimo organizacijos konferencijoje 1923 metais aktyvistai aiškiai numatė problemas ir sprendimų būdus jaunimo darbo teisėje. Ypač akcentavo jaunimo, dirbančio žemės ūkyje, darbo laiko ilgumą ir išnaudojimą. Ši problema greitai buvo perduota Socialdemokratų frakcijai Seime, kurie užregistravo siūlymą. Šie siūlymai buvo patvirtinti. Įstatyme įrašytas paragrafas: „Nesukakusiems 16 metų amžiaus darbas negali prasidėti anksčiau kaip 7 v. ryto ir ne vėliau kaip 7 v. vakaro.“
Ši organizacija aktyviai rėmė socialistinius moksleivių judėjimus. Tuometiniai moksleivių judėjimai patirdavo persekiojimus ir areštavimus, dauguma mokytojų ir mokyklos vadovybių atstovų tapdavo klerikalais (antimokslinių pažiūrų skleidėjai buržuazinėje Lietuvoje). Yra būta ir nutikimų, kai mokinys būdavo šalinamas iš gimnazijos dėl ateizmo propagavimo ir skleidimo. Žiežirbininkai daug kalbėdavo apie moksleivių – darbuotojų teises. Pagrindinis siekis, kad darbuotojai turėtų daugiau laisvo laiko mokslams, o mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai visai nedirbtų. Taip pat akcentavo, kad dirbančiam jaunimui visų laipsnių mokyklos turi būti nemokamos ir valstybė ar savivaldybė privalo suteikti finansinę paramą nepasiturinčių šeimų vaikams bei jaunuoliams, kurie lanko mokyklas.
Didelį dėmesį žiežirbininkai skirdavo kultūrai ir sportui. Dažnai skyriai organizuodavo vakarones su muzikantais, teatro trupių pasirodymais. Taip pat kurdavosi organizacijos chorai, orkestrai, šokių kolektyvai. Nariai aktyviai užsiimdavo eilėraščių, poemų, apsakymų rašymu, kurie būdavo publikuojami laikraštyje. O kas šių veiklų nemėgdavo, galėdavo rinktis sporto užsiėmimus, dažnai iš jų būdavo futbolas. Visais šiais būdais buvo siekiama skatinti jaunimą rinktis kultūra užpildytą laisvalaikį, atsisakant svaigiųjų gėrimų ar kitų žalingų įpročių.
Nors tuometinis socialdemokratinis jaunimas turėjo gan daug iššūkių – kai kurių narių neveiksnumas, finansų trūkumas, bažnyčios propaganda prieš organizaciją, milicijos persekiojimai, tačiau organizacija sugebėjo atsilaikyti ir išlikti iki pat jos likvidavimo po 1926 metų perversmo. Buvo suburta daugiau nei 1000 socialdemokratiškai mąstančių jaunų žmonių, kurie būrėsi į įvairius Lietuvoje veikiančius skyrius. Daug pastangų aktyvistai dėjo į narių švietimą – rašė kitų užsienio valstybių jaunųjų socialdemokratų įžvalgas, patirtis, vertė iš užsienio kalbų socialdemokratinius tekstus ir knygas. Skatino narius ir visuomenę šviestis, kultūrintis. O svarbiausia – akcentavo labiausiai nuskriaustos visuomenės grupės – paprastų darbuotojų problemas.
„Pradžia rodo, kad jaunimo susidomėjimas yra didelis paramos ir užuojautos turime ir todėl, turėdami vilties, kad maža ,,Žiežirba“ jūsų draugai, širdyse sukels didelę liepsną, tvirtu pasiryžimu pradedame naują darbą“, – tokiais žodžiais prasideda pirmasis žiežirbininkų leistas laikraštis. Ir iš tiesų: per kelis savo gyvavimo metus jaunimo skleidžiamos idėjos ir požiūris įnešė naujo vėjo į tuometinę politinę erdvę.
Kova ir darbas nesibaigia. Turime ne tik neįgyvendintų idėjų, kurios buvo keliamos prieš 100 metų, tačiau susiduriame vis su naujais iššūkiais, kuriuos privalu kuo greičiau spręsti. Pasaulis su kiekviena diena labai stipriai keičiasi ir visos politinės organizacijos turi prisitaikyti prie naujų „žaidimo taisyklių“, tačiau socialdemokratija visada turi išlikti apie pokyčius ir kovą už žmogaus teises, siekiamybę, kad kiekvienas iš mūsų jaustųsi lygiavertis visuomenės narys.
Iveta Šakurskytė yra Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos narė
