Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Ši Strasbūro sesija, ko gero, įsimintiniausia iš visų, kuriose man teko dalyvauti. Antradienio vakarą ginkluotas užpuolikas miesto Kalėdų mugėje įvykdė ginkluotą pasikėsinimą. Pro išpuolio vietą praėjau likus 15 minučių iki įvykio. Išgąstis ir sumišimas tvyrojo visame mieste. Su lankytojų delegacija, atvykusia iš Lietuvos, buvome užrakinti restorane iki vėlyvos nakties, tad kai kurie iš mūsų nei bluosto nesudėjo. Turime padaryti viską, kad panašūs įvykiai nepasikartotų jokioje Europos Sąjungos šalyje. Nepaisant visko, Parlamente virė daugybė darbų ir priėmėme nemažai sprendimų.

 Siekdami apsaugoti 3,6 mln. darbuotojų Europoje, kuriuos gali paveikti dyzelinių variklių išmetami teršalai į naujas taisykles įtraukėme dyzelino garus. Iš viso naujose taisyklėse įrašyti 4 nauji kancerogenai. Numatytas maksimalus leistinas šių medžiagų kiekis ore darbovietėje, taip pat įpareigota vertinti galimą jų absorbavimą per odą. Svarbu nepamiršti ir būtinybės nuolat tikrinti darbovietes dėl žalingų medžiagų kiekio siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą. Kancerogeninės ir mutageninės medžiagos gali sukelti vėžį, kuris yra pagrindinė su darbu susijusi mirties priežastis Europos Sąjungoje (53 proc. visų profesinių mirties atvejų). Tyrimų duomenimis naujosios taisyklės padės kasmet išsaugoti daugiau kaip 100 tūkst. europiečių gyvybių.

Nusprendėme paprastesniais padaryti reikalavimus išduoti ES vizas. Vaikams iki 12 metų, ES valstybių piliečių šeimų nariams, studentams ir mokslininkams už vizą mokėti nereikėtų. Keliautojams nebereikėtų pateikti sveikatos draudimo išrašo. Paprastesnė vizų išdavimo tvarka numatyta ir scenos menininkams bei sportininkams, vykstantiems į renginius. Numatyta galimybė dėl vizos kreiptis iki kelionės likus nebe šešiems, o devyniems mėnesiams. Taip pat ketinama sutrumpinti prašymų svarstymo laiką. Patvirtinome ir teisėkūros iniciatyvą, kuria Europos Komisijos prašoma parengti humanitarines vizas numatančio teisės akto projektą. Šių vizų būtų galima prašyti ES šalių ambasadose ar konsulatuose, o jas gavusieji galėtų atvykti į vizą išdavusią šalį pateikti prieglobsčio prašymo išvengdami kontrabandininkų. Taip siekiama pažaboti prekybą žmonėmis, taip pat tolygiau paskirstyti migracijai skirtus ES šalių išteklius bei biudžetą.

Pritarėme ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimui, kuris leis panaikinti muitus į šią šalį eksportuojamoms prekėms. ES įmonėms iš viso šis susitarimas turėtų atnešti 1 mlrd. eurų papildomų pajamų per metus. Mėsos ir pieno produktų, vyno, saldumynų, taip pat tekstilės, odos ir daugelio kitų prekių gamintojams iš ES atsivers trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos rinka. Daugeliui prekių muitai bus panaikinti iš karto, kitoms – po pereinamojo laikotarpio. ES įmonės galės dalyvauti viešuosiuose Japonijos geležinkelių pirkimuose, taip pat paprasčiau šioje šalyje teikti elektroninės komercijos, tarptautinės laivybos ir pašto paslaugas. Tai didžiausias istorijoje dvišalis laisvosios prekybos susitarimas, kuris apima 600 mln. vartotojų prekybos erdvę, kuri sudaro trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto bei 40 proc. tarptautinės prekybos.

Palankiai įvertinome Ukrainos vykdomas reformas ir pasmerkėme Rusijos agresiją. Privalėsime imtis sankcijų, jei Ukrainos jūreiviai nebus paleisti. Ukraina turėtų teikti prioritetą kovai su korupcija, spręsti oligarchų rankose sutelktos politinės, ekonominės ir žiniasklaidos galios problemą ir toliau decentralizuoti valstybę. Apgailestaujame, kad šalies teisinė sistema tebėra neefektyvi, korumpuota ir politiškai priklausoma, ir remia pastangas ją reformuoti. Griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje ir raginame ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Taip pat raginame uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės. Savo ruožtu reikalaujame, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.

Pritarėme siūlymui pradėti derybas su Taryba dėl socialinės apsaugos taisyklių atnaujinimo. Siekiama užtikrinti, kad ES piliečiai turėtų teisingą prieigą prie socialinių garantijų, nepaisant jų kilmės šalies. Laisvas judėjimas – galimybė gyventi, dirbti ir mokytis bet kurioje Sąjungos šalyje – europiečiams yra viena svarbiausių ES teisių. Ne savo gimtojoje valstybėje narėje dabar nuolat gyvena daugiau kaip 14 mln. ES piliečių. Bendromis ES taisyklėmis užtikrinamos piliečių teisės į socialinę ir sveikatos apsaugą. Naujomis taisyklėmis siūloma bedarbio išmokų eksporto laikotarpį pailginti nuo trijų iki šešių mėnesių, paliekant valstybėms narėms galimybę jį pratęsti iki laikotarpio, kai suteikiamos teisės į jas, pabaigos. Pasienio ir tarpvalstybiniai darbuotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar gauti bedarbio pašalpą iš paskutinės valstybės narės, kurioje išdirbo bent 12 mėnesių ar iš gyvenamosios valstybės. Pasiūlyme atskiriamos išmokos šeimai pinigais, skirtos neuždirbtoms pajamoms, kurių asmuo uždirbti negali, nes augina vaiką. Jos taip pat turi būti atskirtos nuo kitų išmokų šeimai. Taip pat remiame nuostatas dėl ilgalaikės priežiūros išmokų teisinio aiškumo ir skaidrumo.

Balsavome už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu būtų taikomas 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis. Siekiame apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos iš mažmeninės prekybos. Esame įsitikinę, kad šiai problemai turi būti atrastas pasaulinis sprendimas. Nors EBPO ir kitos tarptautinės organizacijos dirba šioje srityje, pažanga yra lėta, o ES valstybės, jausdamos spaudimą, linkusios imtis veiksmų pavieniui. Reikėtų siekti nustatyti laikiną skaitmeninių paslaugų mokestį visoje ES.

Šių metų Sacharovo premija už minties laisvę pelnė Rusijoje kalinamas Ukrainos režisierius Olehas Sencovas. Apdovanojimą atsiėmė jo pusserė ir advokatas. Režisierius buvo nominuotas už jo vykdomą taikų protestą prieš neteisėtą gimtojo Krymo okupaciją. Taip pat už jo drąsą, ryžtą, tikėjimą žmogaus orumu, demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis. Šiomis vertybėmis yra paremta mūsų Sąjunga. Sencovo bado streikas ir drąsi pozicija padarė jį kovos už politinių kalinių paleidimą Rusijoje ir visame pasaulyje simboliu. Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę kasmet skiria Europos Parlamentas. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises.

Susiję straipsniai

Close