„Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“ – lapkričio 3-4 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija

„Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“ – lapkričio 3-4 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija

Kainų augimui mušant rekordus Baltijos šalyse tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių, socialdemokratai kartu su Friedricho Eberto fondu ir Europos pažangiųjų tyrimų fondu lapkričio 3-4 dienomis Vilniaus universitete organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“.

Konferencijoje bus nagrinėjama, kaip būtų įmanoma visuomenei solidariai pasidalinti išaugusios pragyvenimo kainos naštą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas makroekonominiams sprendimams, poreikiui atstatyti pusiausvyrą darbo santykiuose, Europos žaliajam kursui paskatinti, taip pat proveržiui užtikrinant saugią Europos ateitį. Ši konferencija taip pat žymės LSDP steigiamo analitinio centro – Solidarumo instituto – veiklos pradžią.

Konferencijoje iš tarptautinių svečių dalyvaus JAV ekonomistas prof. Jeffrey Sommers, viena Europos profesinių sąjungų konfederacijos vadovių dr. Isabelle Schöman, buvęs Europos Komisijos narys ir Europos pažangiųjų tyrimų fondo generalinis sekretorius dr. László Andor, F. Eberto fondo atstovybės Varšuvoje direktorius dr. Ernst Hillerbrandt, Cambridge Tvarios lyderystės instituto projektų vadovė dr. Krizstina Zálnoky, Estijos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius ir parlamento Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Eduard Odinets ir kiti žymūs ekspertai.

Detali konferencijos programa (anglų kalba).

Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis, bus galimybė ją stebėti internetu.

***

Konferencijoje numatytos keturios diskusijos

Lapkričio 3 d. (ketvirtadienis)

14:00-15:30 val.                 Diskusija „IŠBRANGĘS GYVENIMAS: KOKIŲ PRIEMONIŲ TURĖTŲ IMTIS NACIONALINĖS VYRIAUSYBĖS?“

Dėl kylančių kainų Europos Centrinis Bankas pakėlė palūkanų normas bei atliko papildomus žingsnius, siekiant suvaldyti infliaciją visoje euro zonoje. Tačiau ar to pakanka? Ką savarankiškai turėtų daryti šalių vyriausybės? O gal metas apsvarstyti didelius sisteminius pokyčius, kurie užtikrintų ilgalaikį Europos šalių vystymąsi?

Dalyvauja:

  • Dr. Aldis Austers, Latvijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas, vizituojantis profesorius Latvijos universtitete bei Rygos aukštojoje teisės mokykloje
  • Dr. Marius Jurgilas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius
  • Gintautas Paluckas, LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas
  • Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė

15:45-17:15 val.                 Diskusija „GALIA DARBUOTOJAMS: TEISYBĖS PAIEŠKOS KRIZĖS SĄLYGOMIS”

Europos Sąjungoje (ES) netrukus įsigalios direktyva dėl adekvačios minimalios algos. Ji nustato, jog valstybės turi siekti, kad minimali alga siektų pusę šalies vidutinio atlyginimo. Bet šie tikslai nėra įpareigojantys. Ar to pakanka, kad visiems dirbantiesiems būtų užtikrintas oriai gyventi leidžiantis atlyginimas? Kaip dar būtų galima tobulinti ES socialinę politiką? Kaip stiprinti profesines sąjungas, ypač Baltijos šalyse, kuriose kolektyviniai susitarimai taikomi vos penktadaliui darbuotojų?

Dalyvauja:

  • Dr. Albert F. Arcarons, Kovos su vaikų skurdu biuro Ispanijos vyriausybėje direktoriaus pavaduotojas
  • Dr. Tadas Leončikas, ES tyrimų agentūros “Eurofound” vyresnysis tyrimų vadovas
  • Dr. Jekaterina Navickė, Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė
  • Dr. Isabelle Schöman, Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė

Lapkričio 4 d. (penktadienis)

10:30-12:00                       Diskusija „SUSITELKIME DĖL ATEITIES: ŽALIOSIOS POLITIKOS VAIDMUO“

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė trukdžius energijos išteklių tiekimo grandinėse, o sparčiai augančios elektros, šildymo kainos verčia gyventojus vis labiau veržtis diržus. Tuo tarpu vyriausybės problemą bando spręsti trumpalaikiais sprendimais, pavyzdžiui šildytis deginant mazutą, o tai lems dar didesnes problemas ateityje. Kaip situaciją žadą keisti 2020 metais priimtas “Europos žaliasis kursas”, kuris numato drastišką išmetamųjų dujų kiekio sumažinimą, ir kelia du tikslus - sėkmingas pereinamasis periodas ir teisingesnių bei sąžiningesnių visuomenių sukūrimą?

Dalyvauja:

  • Dr. Krisztina Zálnoky, Kembridžo universiteto Tvarumo lyderystės instituto tyrimų vadovė
  • Anna Gumbau, žurnalistė, rašanti klimato bei energetikos temomis
  • Dr. Daniel Muth, Pasaulio ekonomikos instituto jaunesnysis tyrėjas

13:00-14:30                         Diskusija “PAŽANGOS IDĖJOS BALTIJOS ŠALYSE IR EUROPIETIŠKOS KAIRIOSIOS POLITIKOS ATEITIS”

Konferencija dėl Europos Ateities suteikė puikią galimybę svarstymams ir diskusijomis, kaip ES turi keistis. Vis dėlto galimybių tai paversti praktiniais sprendimais vis mažiau, kadangi daugelis ES šalių yra priverstos dorotis su šiandienos krizėmis –būtent jos parodo, kokioje nelygybėje gyvename ir jog būtina kuo greičiau spręsti šias problemas. Kokių veiksmų turėtume imtis, norėdami sustiprinti europinį politinį projektą, paversti jį skaidresniu ir teisingesniu? Kokio vaidmens gali imtis Baltijos šalys?

Dalyvauja:

  • Prof. Jeffrey Sommers, Viskonsino-Milvokio universiteto profesorius, Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje mokslinis darbuotojas
  • Laszlo Andor, Europos pažangiųjų tyrimų fondo atsakingasis sekretorius
  • Eduard Odinets, Estijos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius
  • Dr. Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė

KADA: lapkričio 3-4 dienomis

KUR: Vilniaus Universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 402 auditorija, Vilnius)

Susiję straipsniai

Close