Artėja rinkimai. Vėl. Todėl negaliu tylėti, kai tai paliečia mano atstovaujamą partiją ir žmones su kuriais išsiruošėme į kelią atkurti pasitikėjimą – žmonėmis, kurie privalo būti teisingi arba bent jau stengtis tokiais būti, kad tokia Lietuvos žmonėms taptų jų valstybė, valdžia, Seimas.
Perskaičiau straipsnį pasirašytą Karolio Domarko laikraštyje „Sūduvos gidas“. Nenustebau. Taip lengva žmogų, miesto vadovą, išrinktą tiesiogiai visų Marijampolės savivaldybės gyventojų, pažeminti už tai, kad jis yra jaunas, energingai imasi jau pribrendusių pokyčių. Nesupratau ar autorius nesutinka su marijampoliečiais dėl rinkimų rezultatų? Ar jam žinoma, kad nuo 2000 metų Marijampolės savivaldybėje daugumą sudaro būtent LSDP nariai. Ir beveik visi sprendimai, kurie per tiek metų pakeitė Marijampolę yra priimti LSDP narių daugumos Marijampolės Taryboje. Vadinasi, visi pokyčiai, kurie vyko per šiuos 20-mt metų yra LSDP narių darbo Taryboje vaisiai.
Nedirbau tiek ilgai Taryboje, kad galėčiau svarstyti padarytas klaidas, nes juk jų tikrai buvo kaip ir kiekviename darbe. Vieną iš jų labai norisi paviešinti, nes dar ir dabar „bado“ akis niekaip negebantis sugriūti ir jau nebetinkamas kam nors panaudoti pastatas - senoji mokykla P. Armino gatvėje. Galbūt, čia būtų atsiradus sporto arena, jeigu Taryba būtų suskubusi priimti sprendimą, bet deja...
Politika sudėtingas dalykas, bet tai ir yra vienas iš instrumentų daryti reikalingus pokyčius – su šiuo šūkiu ėjome į rinkimus.
Visi suprantame, kad patarlę „ pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešinai“ ( lietuvių literatūrinėje kalboje pažodžiui reiškia „pažadėjai – paguodei, netesėjai – nenusidėjai“), ne visais atvejais, o ypatingai politikoje, tenka pakeisti, pagal susiklosčiusiais aplinkybes. Kai dideli iššūkiai laukia sprendimų, o sprendimams reikia finansavimo, kai ką turime priimti su dalies gyventojų priekaištais ir nepasitenkinimu. Politika sudėtingas dalykas, bet tai ir yra vienas iš instrumentų daryti reikalingus pokyčius – su šiuo šūkiu ėjome į rinkimus.
Teatras. Geri norai tapti profesionaliu teatru netapo „kūnu“, todėl buvo nuspręsta, Tarybos daugumos balsais, daryti pokyčius šioje įstaigoje. Sukėlęs tiek aistrų Tarybos sprendimas šiuo metu sustabdytas. Tikiu Teisingumu, todėl daug nekomentuosiu ir lauksiu teismo sprendimo. Noriu tik priminti, kad nuo 1988 metų Dramos teatras buvo savarankiška įstaiga, kuri turėjo visas galimybes siekti ir gal jau pagaliau tapti profesionaliu teatru, bet per 30-metį teatro vadovai to nepadarė. Kiek dar metų reikėjo laukti? Dar 30? Negalėčiau peikti dabartinio teatro vadovo už jo neveiklumą, bet faktai žvelgia į akis. Jis puikus režisierius. Buvo bandymų ir siūlymų jam pakeisti darbo pobūdį, bet jis prieštaravo, nesutiko. Darbuotojai, žinoma, anonimiškai skundėsi, prašė daryti pakeitimus, bet anonimiškumas mažai padeda norint teisiškai išspręsti problemą. Todėl turime, ką turime ir bandome taisyti, kol dar nenutiko kaip su senosio P. Armino mokyklos pastatu.
Niekas teatrui neužkerta galimybės tapti profesionaliu. Bent pradėti to siekti po tiek metų. Kai atsiras nors mažiausios žymės tos siekiamybės, savivaldybės vadovai ir Tarybos narių dauguma tuo didžiuosis ir tikrai prie to prisidės. Juk nėra nieko neįmanomo. Tragedija daroma ne iš teatro prijungimo prie Kultūros centro, o iš nesupratimo ir politikos supriešinti. Kartais reikia daryti sprendimus kurie nepopuliarūs, ypatingai sunku, kai tie sprendimai paliečia žmones, bet skausmingi sprendimai veda prie efektyvumo ir taupymo. Įmonių ar įstaigų optimizavimas, kai ko atsisakymas, kažką sujungiant ar prijungiant, tai tas kelias, kuriuo siekiama sumažinti nereikalingas išlaidas.
Aš tikiu – rytoj bus geriau, negu vakar.
Dabar apie partiją. Viešojoje erdvėje dažnas oponentas iš opozicijos kerta „susiskaldę, susipykę“ socialdemokratai. Tai netiesa. Mes vieningi, bendraujantys, dirbantys ir bet koks šmeižtas mūsų atžvilgiu reiškia rinkiminę kovą. Vadinasi, esame stiprūs ir svarbūs savo oponentams, jeigu apie mus kalba ir šmeižia, juodina ar kaip nors kitaip iškraipo faktus, liečiančius mūsų partiečius arba jų veiklą. LSDP Marijampolės skyrius išsirinko pirmininku Povilą Isodą, o marijampoliečiai patikėjo jam Mero pareigas. Taip, tai jaunas žmogus, įžengęs į ketvirtąjį savo dešimtmetį. Ar tai blogai? Būti jaunu yra blogai, nes negali nieko pasiekti nei karjeroje, nei politikoje? Netiesa!
Reikia daug dirbti, domėtis, gilinti žinias, nes tik profesionalumas žmogų daro išskirtiniu. Jis jau devinti metai savivaldybės Taryboje atstovauja mūsų gyventojus. Puiki patirtis Tarybos darbe. Keturis metus dirbo vicemeru, metai, kaip vadovauja Marijampolės savivaldybei. Turi puikią komandą, daro pokyčius, kurie gal ir ne visiems priimtini, bet būtini dabartinėmis sąlygomis. Aktyviai bendrauja su Tarybos nariais. Klausosi. Girdi. Tariasi. Domisi. Karantinas - didžiulė atsakomybė kritusi ant jauno vadovo pečių – iššūkis! Bet Meras su komanda dirbo, nors kaip sakote ir patirties ne per daugiausia. O kas turėjo tokios patirties suvaldyti COVID-19? Vyriausybės vyrai daro klaidas, neapsieisime be klaidų ir mes, tačiau pasitikėkime vieni kitais, padėkime ir tikėkime, kad visos permainos veda į tą vadinamą, dabar jau labai populiarų žodį “gerovė”. Aš tikiu – rytoj bus geriau, negu vakar. Nekibirkščiuokime neapykanta, nekaltinkime nekaltų, kol jų kaltė neįrodyta. Gyvename laisvoje demokratinėje šalyje, būkime verti tos laisvės ir darykime teisingumą teisėtomis priemonėmis.
P.S. Manau, kad mano minėto straipsnio laikraštyje „Sūduvos gidas“ autorius turi kokį nors pagrindą kalbėdamas apie Marijampolės LSDP biznį, tikiuosi, kad taip, nes turėsime jo paprašyti pateikti to biznio planą realybėje.
Nuotrauka Dainiaus Čėplos
