Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: Stambulo konvencija, ES finansinė perspektyva ir JK po „Brexit“

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: Stambulo konvencija, ES finansinė perspektyva ir JK po „Brexit“

Kovo 12-15 dienomis Strasbūre vykusioje sesijoje netrūko karštų diskusijų ir svarbių sprendimų priėmimų.

Pasaulį krečiant tokiems skandalams kaip ,,metoo” ir nemažėjant smurto prieš moteris mastui, Lietuva ir kitos dešimt Europos Sąjungos šalių, turėtų neatidėliodamos ratifikuoti Stambulo konvenciją. Iki šiol Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencija) ratifikavo 17 ES valstybių. Surengtoje diskusijoje dauguma EP narių pažymėjo, kad nepagrįstos baimės ir klaidingas konvencijoje naudojamo termino „lytis“ interpretavimas prisideda prie kai kurių ES valstybių nenoro ją ratifikuoti. Labai apgailestauju, kad valdantieji Lietuvoje abejoja šios konvencijos reikalingumu ir nesupranta, kad ji yra skirta kovoti su smurtu prieš moteris, o ne kokiems nors kitiems paslėptiems tikslams, ir viliuosi, kad abejojančios ES valstybės įvertins pagrindinį konvencijos tikslą.

Parengėme siūlymus naujai daugiametei ES finansinei programai. ES biudžeto prioritetai turėtų būti saugumo, migracijos ir sanglaudos politika. Taip pat būtina toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą, nemažinti paramos ūkininkams. Tam būtina padidinti Sąjungos biudžetą nuo 1 proc. iki 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Nesame tikri, kad pritarsime ilgalaikiam ES biudžetui, jei nebus pažangos reformuojant biudžeto pajamų sistemą, ypač įvertinant poreikį užpildyti dėl „Brexit“ atsirasiančią biudžeto „skylę“. Mes siūlome šalia dabartinių ES biudžeto šaltinių palaipsniui įteisinti naujus finansinių sandorių, skaitmeninio sektoriaus įmonių ar aplinkosaugos mokesčius arba ES skirti dalį pelno mokesčio. Priminsiu, kad 94 proc. ES biudžeto skiriama ES piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams ir verslui. Likusi dalis skiriama ES administracinėms išlaidoms.

Priėmėme rezoliuciją, kurioje buvo pateikti ES santykių su JK rėmai po „Brexit“. Parlamento narių nuomone, ES ir JK susitarimas galėtų apimti keturias sritis: prekybą ir ekonominius santykius, vidaus saugumą, užsienio ir gynybos politiką bei bendradarbiavimą kitose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų. Rezoliucijoje pabrėžiamas ES unikalumas, nes joje veikia bendros institucijos, kurios užtikrina bendrų taisyklių priėmimą ir vykdymą. Dėl šios priežasties trečiosios šalys, net jei jų teisės aktai būtų identiški, negalėtų naudotis tais pačiais privalumais kaip Sąjungos narės. Svarbiausia, kad susitarimas nekeltų pavojaus ES vidaus rinkos nedalomumui, muitų sąjungai, keturioms laisvėms, ES sprendimų autonomijai ir Europos teisingumo teismo galioms.

Close