Giedrė Purvaneckienė. Lyčių politika ir statistika

Giedrė Purvaneckienė. Lyčių politika ir statistika

Kiekviena šalis turi lyčių politiką (bent jau turėtų turėti). Prieš priimant politinius sprendimus turėtų būti įvertinamas jų poveikis abiem lytims. Siekiant įvertinti sprendimų poveikį, jų sėkmingumą reikalinga lyčių statistika, paprastai sakant, daugumos statistinių rodiklių paskaičiavimas lyties pjūviu. Taip pat labai svarbu tų rodiklių viešumas, kad visuomenė galėtų su jais susipažinti, juos įvertinti.

Kiekvienas turi teisę žinoti, ar mūsų šalyje moterys ir vyrai gauna vienodą atlyginimą už tą patį darbą, ar turi tokias pačias karjeros galimybes, ar vienodos jų mokymosi, darbo ir poilsio sąlygos, ar kurios nors lyties atstovai nepatiria daugiau smurto. Ir taip – visose srityse. Statistika svarbi ne tik moksliniams tyrimams, bet ir pasirenkant politinius sprendimus.

Anksčiau Lietuva galėjo pasigirti esanti tarp pirmaujančių Europoje tiek pagal lyčių statistikos rinkimą, tiek pagal jos viešinimą. Dar tarybiniais metais Lietuvos statistikos departamentas publikavo keletą leidinukų apie Lietuvos moteris su kai kuriais rodikliais lyties pjūviu. Bene pirmas rimtas leidinys „Lietuvos moterys ir šeima“ pasirodė 1992 m., ir nuo to laiko įvairiais pavadinimais buvo publikuojamas beveik kasmet. Buvo ir pertraukų, tai priklausydavo nuo politinės valios. Jei Vyriausybė nieko nenorėjo girdėti apie lyčių lygybę, leidinio publikavimas buvo sustabdomas. Nuo 1997 m. leidinys buvo pradėtas publikuoti pavadinimu „Moterys ir vyrai Lietuvoje“, kuriuo buvo galima džiaugtis ne tik mokslininkams, žurnalistams ar kitiems visuomenės veikėjams, bet ir pasididžiuoti tarp ES šalių. Toks leidinys paskutinį kartą buvo išleistas 2017 m., kuriame buvo pateikti 2016 m. statistiniai duomenys. Ir viskas. Savaime suprantama, kad šiais laikais nereikia leisti popierinių knygelių, nes visi puikiai naudojasi elektroniniais leidiniais, ir logiškai mąstant leidinys turėjo transformuotis į elektroninį, bet išlaikyti savo turinį.

Nuo 1997 m. leidinys buvo pradėtas publikuoti pavadinimu „Moterys ir vyrai Lietuvoje“, kuriuo buvo galima džiaugtis ne tik mokslininkams, žurnalistams ar kitiems visuomenės veikėjams, bet ir pasididžiuoti tarp ES šalių.

Deja, taip nenutiko. 2018 m. buvo išleistas tik lankstinukas (2017 m. duomenys), kuriame, norintiems atlikti išsamią skirtingų lyčių padėties analizę, buvo pateikta tik labai nedaug informacijos. 2019 m. buvo išleisti 2 leidiniai su 2018 m. statistika „Moterys ir vyrai Baltijos šalyse“ ir „Lietuvos regionai“, kuriame yra lyčių statistikos skyrelis. Leidiniai elektroniniai, gražiai apiforminti, tačiau abiejuose statistika fragmentiška ir labai menkai tinkama mokslinei analizei. „Lietuvos regionuose“ dauguma statistinių rodiklių pateikti tik regionų pjūviu, nepateikiant bendrų Lietuvos rodiklių užimtumo, atlyginimų, pensijų, smurto artimoje aplinkoje srityse. Radau tik vieną naudingą bendrą rodiklį – moterų ir vyrų tikėtiną gyvenimo trukmę. „Moterys ir vyrai Baltijos šalyse“ gali pradžiuginti savo dizainu, bet ne turiniu. Rodikliai parinkti gana keistai, o bėda panaši kaip anksčiau aprašytame leidinyje. Pavyzdžiui, pensijų rodiklių iš viso nėra, o moterų ir vyrų vidutinių atlyginimų skirtumas pateikiamas atskirose ūkio šakose, bet nėra šalių rodiklių. Juokinga, nes atrodytų, kad leidinys skirtas trijų šalių rodiklių palyginimui.

Pagrindiniu leidiniu, matyt, liks „Lietuvos statistikos metraštis“, bet 2019 m. statistika bus paskelbta tik 2020 m. pačiame gale, o ir rodiklių jame sumažėjo daug kartų, palyginus su tuo, kas buvo publikuojama ankstesniais metais. Kartu sumažėjo ir statistinių rodiklių lyties pjūviu.

Daugiau kaip prieš dešimt metų tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija leido įvairius statistinius leidinius apie visas švietimo pakopas bei mokslą. Juose buvo daug informacijos ir lyties pjūviu. Dabar radau paskutinį švietimo statistikos 2018 m. leidinį, kuriame pasityčiojimui ar per neapsižiūrėjimą paliktas vienas rodiklis lyties pjūviu – kolegijų dėstytojų skaičius. Beje, Statistikos departamento leidiniuose švietimo statistika irgi labai sumenko, gal todėl ir su švietimo politika atsitiko tas pats?

Lietuvos lyčių politikos nesėkmes parodo Europos Lyčių lygybės instituto skelbiama Lyčių lygybės indekso dinamika.

Visa tai rodo, kad pamažu naikinama statistinių rodiklių lyties pjūviu bazė, rodiklių skaičius mažinamas vadovaujantis nesuprantamais kriterijais, arba jie suskaldomi mažais sektoriais (pvz., pagal rajonus ar pagal ūkio šakas) ir nepateikiami bendri rodikliai – tokie, kokie reikalingi problemos išryškinimui ir strategijos jai įveikti sukūrimui. Kitaip sakant, sudaromos visos įmanomos kliūtys lyčių politikai. Nežinau, ar tai – dabartinės valdžios nuleisti nurodymai Statistikos departamentui, ar Statistikos departamento darbuotojų sprendimai.

Bet kokiu atveju šiuo metu statistinė bazė labai apsunkina lyčių politiką, bet gal dabartinei valdžiai jos ir nereikia? Juk daug kartų girdėjome aukščiausius pareigūnus kalbant apie moteris, vadovaujantis „agentūros VBS*“, o ne mokslinių tyrimų ar statistikos duomenimis.

Lietuvos lyčių politikos nesėkmes parodo Europos Lyčių lygybės instituto skelbiama Lyčių lygybės indekso dinamika. Daugumoje Europos Sąjungos šalių lyčių lygybė stiprėja, ir Lyčių lygybės indekso vidurkis auga, bet labai lėtai. Nes kai kurios šalys trypčioja vietoje (tarp jų ir Lietuva) ir lėtina didėjimo tempą. Apskaičiuota, kad jei tas tempas nepasikeis, lyčių lygybė gali būti pasiekta tik po 99 metų.

Todėl reikalinga lyčių politika, o jos pagrindimui ir sėkmei – lyčių statistika. Tik panašu, kad dabartinei mūsų valdžiai nereikia nei lygybės, nei statistikos.

*VBS – viena boba sakė

Susiję straipsniai

Close