Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad valdančioji mažuma neturi socialinio jautrumo, nes nesprendžia viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimo ir itin priešiškai reagavo į pagrįstus medikų bei slaugytojų protestus, kai jie tik prašė normalių darbo sąlygų.
„Aš galiu konstatuoti, kad ši Vyriausybė neturi socialinio jautrumo, kuris buvo deklaruotas valstiečių žaliųjų rinkimų metu ir vėliau pakartotas Vyriausybės programoje“, - šeštadienį LSDP tarybos posėdyje Kaune sakė G. Paluckas.
Politikas kalbėjo apie bazinį atlyginimą, nuo kurio priklauso apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis – jis buvo sumažintas krizės metais ir vėliau nepadidintas iki buvusio lygmens. Deja, valdančioji mažuma atmetė visus opozicijos siūlymus bent kiek stipriau didinti bazinį atlyginimą ir šiuo metu siekia 132,5 eurus.
Socialdemokratai siūlė bazinį atlyginimą sugrąžinti į lygį prieš krizę – iki 142 eurų. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos politikai Seime registravo ir pataisas, kuriomis siekta didinti darbo užmokestį medikams, rezidentams bei slaugytojams, tačiau šie siūlymai irgi liko neišgirsti.
G. Paluckas kalbėdamas užsiminė ir apie regionų politiką. Jis priminė Vidaus reikalų ministerijos parengtą „Baltąją knygą“, kurią, pasak socialdemokratų lyderio, net patys tarnautojai vadina utopija.
„Vidaus reikalų ministerijos koridoriuose ji įvardijama kaip utopija, kurios jie patys nesitiki įgyvendinti. Taip, ten yra numatyta gerų nuostatų, ten yra iškeltų gerų idėjų, bet jie patys netiki, kad tai galima realizuoti“, - sakė G. Paluckas.
Politikas užsiminė, kad premjeras Saulius Skvernelis penktadienį lankėsi Pasvalyje ir pagrindinė jo žinutė iš ten buvo tokia: kad išties egzistuoja emigracija, darbo vietų trūksta, todėl reikia kažką daryti. G. Palucko nuomone, tokie pareiškimai įmanomi neparlamentinės politinės partijos atstovui, bet ne premjerui.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas taip pat teigė, kad 2019 m. vyksiantys treji – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – rinkimai – reikalauja diskutuoti ne tik apie regionų politiką, bet ir apie užsienio politiką ar krašto apsaugą.
Kaip pavyzdį G. Paluckas minėjo Užsienio reikalų ministerijos siūlytą politinių partijų susitarimą dėl užsienio ir gynybos politikos gairių. Nors 2014 metais buvo pasirašytas panašus susitarimas, kuris galioja iki 2020 metų, tačiau jo nebuvo pasirašiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Naujasis siūlomas susitarimas įtrauktų ir valstiečius žaliuosius, bet jame siūloma neapsistoti ties 2 proc. finansavimu gynybai nuo bendrojo vidaus produkto ir didinti šio pobūdžio išlaidas.
Pasak G. Palucko, Lietuva būtinai turi vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO ir skirti 2 proc. nuo BVP gynybai, bet nemano, kad finansavimą šiai sričiai reiktų didinti nepaisant ekonominių aplinkybių.
„Nacionalinis saugumas yra ne tik galimybės priešintis, bet ir valia arba noras priešintis agresoriui. O šie dalykai susiję su psichologine visuomenės būkle – ar visuomenė nori ginti savo valstybę, ar mūsų žmonėms čia gerai. Bet į šį klausimą mūsų žmonės atsako eilėmis oro uostuose. Todėl neišsprendus pajamų nelygybės, socialinės atskirties ir skurdo problemų (o tai sudėtinė nacionalinio saugumo dalis), kalbėti apie dar didesnį finansavimą gynybai negalime“, - teigė LSDP pirmininkas.
Kaip vieną iš siūlymų mažinti pajamų nelygybę G. Paluckas trumpai pristatė socialdemokratų frakcijos atstovų parengtą kokybiškai naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kurio esmė: progresyvus keturių laiptelių apmokestinimas visoms pajamoms, ne tik darbo užmokesčiui. Toks siūlymas pateiktas išanalizavus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis už 2016 m., iš kurių matyti, kad didžioji gyventojų pajamų mokesčio našta tenka mažas, labai mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį rinkosi į tarybos posėdį, kuriame frakcijos seniūnas Juozas Olekas formaliai buvo patvirtintas valdybos nariu, sutarta dėl taisyklių, kaip bus parenkami ir tvirtinami kandidatai į merus, savivaldybių tarybų narius bei į Europos Parlamentą.
Socialdemokratai taip pat nusprendė, kad 2019 m. prezidento rinkimuose kels savo kandidatą. Kandidatūras iki lapkričio 1 dienos siūlys partijos skyriai, o patvirtins lapkričio mėnesį vyksianti konferencija.
