Renginiai

22Spal Diskusija „Žmogaus teisių ES užtikrinimas, lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų taikymas“

Diskusija „Žmogaus teisių ES užtikrinimas, lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų taikymas“

Diskusija vyks: Zarasų viešojoje bibliotekoje (D. Bukonto g. 20) ir nuotoliniu būdu ZOOM platformoje. Kontaktinis asmuo - Algis Vaičeliūnas (tel. nr.: 861169555)

Prisijungimas prie ZOOM platformos nuo 13:20 val. paspaudus nuorodą  https://zoom.us/j/5977365135Programa žemiau.

Vienoje iš aštuonių ES pagrindinių žmogaus teisių chartijos[1] dalių „LYGYBĖ“ yra aiškiai uždrausta bet kokia žmonių diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Tačiau žmonių nediskriminavimo srityje ES nėra pažanga daroma taip sparčiai, kaip to iš senojo žemyno tikimasi. Europos komisijos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović, pristatydama 2019 m. veiklos ataskaitą[2], vaizdingai (tačiau tuo pačiu ir taikliai) pasakė: „Vaizdas, kurį dirbdama susidariau, yra lyg Europa vis važiuotų ratu žiedine sankryža, nebūdama tikra dėl savo krypties ir įsipareigojimų žmogaus teisėms.“.

Taigi, pastaraisiais metais ES vykstantys procesai žmogaus teisių ekspertams kelia nerimą: visų pirma – dėl žmogaus teisių vietos valstybių politikoje. Žvalgantis pavyzdžių Lietuvoje, kyla klausimas – ar sėkmingai Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusi Lietuva taip pat sėkmingai laikosi ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų? Ar galima išdidžiai teigti, kad Lietuvoje žmogaus teisės jau „išėjo“ iš politinių darbotvarkių „paraščių“? Antra, ne vienoje ES valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, įgyvendinant tam tikras žmogaus teises pastaruoju metu susiduriama su padidėjusia stipria neigiama nemažos visuomenės dalies reakcija.

Ne išimtis ir Lietuva – nediskriminavimo principo laikymasis nėra visiškai užtikrintas nei teisėkūroje, nei praktikoje. Vis dar pasigendama aiškios ir darnios politinės krypties bei veiksmų dėl asmenų nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu užtikrinimo. Didžiausią nerimą kelia trūkumas politinės valios ir realių pastangų, nukreiptų į tautos vienijimą, o ne skaldymą, kas galimai padėtų įveikti vis didėjantį visuomenės grupių pasipriešinimą šiuo klausimu. JAV valstybinio demokratijos biuro Žmogaus teisių padėties Lietuvoje 2020 m. ataskaitoje[1] dėstoma, kad LGBTI asmenys Lietuvoje buvo stigmatizuojami, diskriminuojami, prieš juos naudojamas smurtas; taip pat ir visuomenės požiūris į LGBTI asmenis daugeliu atvejų išliko neigiamas – 2019 m. „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, trečdalis lietuvių nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų LGBTI asmenys. Translyčiai asmenys buvo pažeidžiami ir reguliariai patyrė stiprų smurtą bei grasinimus susidoroti. Jie taip pat susidūrė su teisiniais barjerais ir diskriminacija gaunant medicininę pagalbą. Dauguma LGBTI asmenų nepranešdavo apie seksualinį priekabiavimą, nes nepasitikėjo policija. Įstatymuose vis dar nėra pripažinta lytinė tapatybė.

Kitas nerimą vis dar keliantis klausimas – lygių teisių užtikrinimas vyrams ir moterims. Nediskriminavimas lyties pagrindu apima ir nėščių moterų bei motinų (besiruošiančių gimdyti ir žindančių) diskriminaciją. Pagyvenusios moterys susiduria su skurdu, nes jų pensijos yra nelygiavertės vyrų gaunamoms pensijoms. Taip pat egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Nors lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba stebi, kaip įgyvendinami įstatymai dėl diskriminacijos, Lietuvos įstatymuose numatytas amžius vyrams ir moterims išeiti į pensiją iki šiol nėra lygus. Greta to, organizacijos Amnesty International 2020 m. ataskaitoje[1] teigiama, kad moterų teisėms kyla naujos grėsmės – pastebima, kad COVID pandemija moterims turėjo didesnį šalutinį poveikį.

Kitas nerimą vis dar keliantis klausimas – lygių teisių užtikrinimas vyrams ir moterims. Nediskriminavimas lyties pagrindu apima ir nėščių moterų bei motinų (besiruošiančių gimdyti ir žindančių) diskriminaciją. Pagyvenusios moterys susiduria su skurdu, nes jų pensijos yra nelygiavertės vyrų gaunamoms pensijoms. Taip pat egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Nors lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba stebi, kaip įgyvendinami įstatymai dėl diskriminacijos, Lietuvos įstatymuose numatytas amžius vyrams ir moterims išeiti į pensiją iki šiol nėra lygus. Greta to, organizacijos Amnesty International 2020 m. ataskaitoje[1] teigiama, kad moterų teisėms kyla naujos grėsmės – pastebima, kad COVID pandemija moterims turėjo didesnį šalutinį poveikį.

Konferencijos svečiai bei pranešėjai:

  • Prof. Dalia Leinartė. JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, 2017-2018 m šio komiteto pirmininkė.
  • Dr. Juozas Olekas. EP narys, buvęs Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministras.
  • Dovilė Šakalienė. Seimo narė, Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Moterų parlamentinės grupės narė.
  • Vytenis Andriukaitis. PSO atstovas Lietuvoje, buvęs Europos Komisijos narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras.
  • Prof. dr. Jūratė Novagrockienė. Lietuvos karo akademijos politikos mokslų profesorė.
  • Nikolajus Gusevas. Zarasų raj. meras, sporto, visuomenės ir politinis veikėjas.

Diskusijos programa:

Diskusija vyks: Zarasų viešojoje bibliotekoje (D. Bukonto g. 20) ir nuotoliniu būdu ZOOM platformoje.

Prisijungimas prie ZOOM platformos nuo 13:20 val. paspaudus nuorodą  https://zoom.us/j/5977365135

Dalyvių registracija ir pasitikimo kava: 13:00 – 13:30 val.

Diskusijos laikas: 13:30 – 15:30 val.

Konferencijos dėl Europos ateities pristatymas – brig.gen. (ret) Algis Vaičeliūnas, S. Kairio fondo direktorius.

Diskusijos atidarymas, moderatorė Dovilė Šakalienė, Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Moterų parlamentinės grupės narė.

  • Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo sveikinimo žodis.
  • EP nario Juozo Oleko sveikinimo žodis.
  • „Lygios galimybės vyrams ir moterims – ar tikrai lygios?“, pranešėja prof. hab. dr. Dalia Leinartė, CEDAW narė, buvusi pirmininkė (iki 15 min.).
  • „Lyčių (ne)šališkumas Lietuvos kariuomenėje“, pranešėja prof. dr. Jūratė Novagrockienė, Lietuvos karo akademija (iki 15 min.).

Klausimai pranešėjams ir komentarai apie moterų ir vyrų lygias teises (15 min.).

  • Moderatorės Dovilės Šakalienės įžanga apie nediskriminavimo principo užtikrinimo problemas Lietuvoje, ypač – lytinės orientacijos srityse (10 min.).
  • “Kas yra homoseksualumas: apie PSO patvirtintą mokslinį sutarimą”, pranešėjas Vytenis Povilas Andriukaitis, PSO specialusis atstovas Lietuvoje (iki 15 min.).

Klausimai pranešėjams, diskusija apie nediskriminavimą bei idėjų Europai formulavimas (20 min.).

  • Diskusijos apibendrinimas (5 min.).

Detalės

Pradžia
Spal 22, 2021 13:30
Pabaiga
Spal 22, 2021 15:30

Organizatorius

Kontaktinis asmuo
Algis Vaičeliūnas
Telefonas
861169555

Vieta

Adresas
D. Bukonto g. 20, Zarasai
Visi renginiai

Close