Bendrojo ugdymo Europoje standartizavimas – už ir prieš

Diskusija vyks: Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija (Savanorių g. 56, Kretinga) ir nuotoliniu būdu ZOOM platformoje, rugsėjo 24 dieną.

Prisijungimas prie ZOOM platformos nuo 12:50 val. paspaudus nuorodą  https://zoom.us/j/5977365135

Dalyvių registracija ir pasitikimo kava: 12:10 - 12:50 val.

Diskusijos laikas: 13:00 – 15:00 val.

Konferencijos svečiai ir pranešėjai:

• Dr. Juozas Olekas, Europos Parlamento narys, buvęs Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministras,
• Asta Burbienė, Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėja,
• Dr. Kęstutis Trakšelys, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius,
• Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, LR Seimo narė,
• Prof. habil. dr. Rimantas Želvys, VU filosofijos fakultetas,
• Dr. Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos strateginių programų sk. vyriausioji patarėja,
• Dr. Rimantas Vaitkus, VU chemijos instituto docentas.

Moderatorius: dr. Rimantas Vaitkus, VU chemijos instituto docentas.

Programa:

• Moderatoriaus pasisveikinimas ir diskusijos vedimo tvarka (5 min.).
• Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės sveikinimo žodis (5 min.).
• Europos Parlamento nario dr. Juozo Oleko įžanginis žodis (10 min.).
• „Šiandienos ES švietimo politika bei jos ateities perspektyvos“, pranešėjas prof. habil. dr. Rimantas Želvys, VU filosofijos fakultetas (15 min.).
• „Lietuvos bendrojo ugdymo pasiekimai bendrame ES valstybių žemėlapyje“, pranešėja dr. Rita Dukynaitė, ŠMSM strateginių programų sk. patarėja (15 min.).
• „Bendrojo ugdymo mokykla: ugdymo(si) rezultatų apsuktukai“, pranešėja prof. habil.dr. Vilija Targamadzė, Seimo narė (15 min.).
• „Švietimo kokybės kontūrai šiuolaikinės mokyklos kontekste“, pranešėjas dr. Kęstutis Trakšelys Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius (15 min.).
• Diskusija bei idėjų Europai formulavimas ( 35 min.).
• Diskusijos apibendrinimas – dr. Rimantas Vaitkus (5 min.).

ES švietimo ir mokymo politika numato, kad kiekviena valstybė narė yra atsakinga už nacionalinę švietimo sistemą – tai byloja ir ES sutarties 165 straipsnis. ES institucijos švietimo srityje tik teikia paramą valstybėms narėms – prisideda prie kokybiško švietimo plėtojimo, skatina valstybių narių bendradarbiavimą, mokymosi visą gyvenimą propagavimą, bendrų studijų programų rengimą. Numatoma, kad artimoje ateityje ES sutelks pastangas kurti politiką ir iniciatyvas aštuoniose srityse: ankstyvasis ugdymas ir priežiūra, bendrojo ugdymo mokyklų politika, profesinis mokymas, suaugusiųjų mokymasis, aukštasis mokslas, tarptautinis bendradarbiavimas ir politinis dialogas, daugiakalbystė, švietimas ir migrantai.

Ar dabartinė EK politika švietimo srityje – remti nacionalines pastangas – yra pakankama, siekiant užtikrinti vienodas švietime starto ir finišo galimybes, laiduojant horizontalų lygių galimybių principo įgyvendinimą, mažinti socialinę atskirtį? Ar Lietuvos švietimo politika yra orientuota į šias ES tendencijas, svarbias Lietuvai, ar tai yra įgyvendinama ugdymo realybėje? Kokie yra argumentai „už“ ir „prieš“ standartizavimą bendrajame ugdyme? Šie ir kiti klausimai yra aktualūs siekiant turėti aiškią bei pažangią Lietuvos švietimo politiką ir ją įgyvendinti.

Renginio metu ieškosime idėjų Europai dėl bendrojo ugdymo ir jo kokybės gerinimo: diskutuosime apie nacionalinę švietimo politiką sąšaukoje su ES švietimo politikos tendencijomis, socialines-ekonomines bei kultūrines aplinkos (SEK) problemas ir galimus jų sprendinius, socialinės atskirties mažinimo galimybes, ugdymo kokybės bendrojo ugdymo sistemoje tobulinimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ir mokyklinį ugdymą, vaikų neformalų švietimą, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, vadovų, švietimą administruojančių institucijų potencialą ir jo stiprinimą, pasirengimą įtraukiajam ugdymui įgyvendinti ir kitus šiam sektoriui aktualius klausimus). Galbūt atėjo metas pokyčiams ES švietimo ir mokymo politikai, pereinant prie reikalavimų bendrojo ugdymo lygiui ir kokybei standartizavimo? Ar tokiu atveju galima būtų tikėtis aukštesnės bendrojo ugdymo kokybės Lietuvoje?