Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10%, o Europos centrinis bankas paskelbė, jog

2022-aisiais infliacija turėtų būti dar didesnė nei prognozuota anksčiau.

Žmonės situaciją vertina paprastai: „Viskas brangsta“.

Gyventojai praėjusį savaitgalį jau sulaukė šildymo sąskaitų už gruodžio mėnesį. Nelygu gyvenamoji vieta, jos išsipūtė. Štai Vilniuje už šildymą kai kas mokės net 70 proc. daugiau nei anksčiau.

Lapkritį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2020 metų gruodžiu Lietuvoje stiebėsi 9,3 proc. – tai didžiausias augimas Europos Sąjungoje.

Vis tik valdantieji laikosi nuomonės, kad minimalios algos ir pensijų didinimo bei energijos kainų šuolio išdėstymo per penkerius metus kovojant su infliacija – pakanka.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad žmonių pajamos šiemet augs sparčiau nei kainos, taigi didelių bėdų nebus. Čia pat premjerė nukerta: „Nėra kaip reguliuoti laisvos rinkos“.

Taip, atlyginimai augs, tačiau tikrai ne visiems. O padidėjusias gyventojų pajamas jau „suvalgė“ infliacija. Ir toliau tas pajamas „grauš“.

Kitos šalys skubiai imasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, laikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo būtiniausiems maisto produktams. Taip pat – dujoms ir elektrai. Supaprastina ir išplečia valstybės paramos gavimo tvarką gyventojams vertinant jų metines pajamas.

Kokiais pavyzdžiais Lietuva galėtų sekti, ko galėtų imtis valstybė ir kokios prognozės ateičiai – visa tai penktadienį, sausio 14 d., 12 valandą aptarsime su ekspertais:

• Vilniaus universiteto profesoriumi, ekonomistu Romu Lazutka
• Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku
• Socialdemokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Eugenijumi Sabučiu.

Diskusiją moderuos filosofas dr. Ruslanas Baranovas.

Tiesioginė transliacija - ČIA.