Gimė 1950 m. spalio 16 d. Kalvarijoje, Marijampolės apskrityje. 1968 m. įstojo į Vilniaus universitetą, 1972 m. už antitarybinę veiklą buvo iš jo pašalintas. 1981 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

1975 – 1990 m. dirbo mokytoju Marijampolės apskrityje ir Klaipėdoje. Klaipėdos Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje dirbo istoriku, archeologu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoju.

1988 m. išrinktas į Sąjūdžio seimą, 1990 m. išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą). Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Dirbo Seimo Užsienio reikalų komitete. 1992 – 1996 m. buvo Seimo narys, Lietuvos-Lenkijos tarpparlamentinės grupės pirmininkas.

Nuo 1991 m. priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, nuolat pabrėžia socialinio teisingumo svarbą Lietuvos visuomenei bei būtinumą įvesti progresinius mokesčius ir vykdyti socialinės atskirties mažinimo politiką.

1996 m. buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, vėliau – ambasadoriumi Moldovoje ir Gruzijoje. 2001 m. dirbo Užsienio reikalų ministro patarėju. 2005 – 2006 m. buvo Lietuvos Generalinis konsulas Ženevoje, 2007 – 2010 m. – ambasadorius Šveicarijoje.

Priklauso J. Giedroyco klubo, skatinančio gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius, valdybai. Nuo 2017 m. yra LRT Tarybos narys.

Leidiniui „Iš kur atėjome“ parašė Barboros Radvilaitės ir Jogailos biografijas, Su J. Widackiu išleido dokumentų rinkinį „Lietuvos-Lenkijos santykiai 1917-1994“ (1998). Parašė knygas „Šveicarija, kurios nepažįstame“ (2013), „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ (2015), „Masonai, Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ (2018), daug publicistinių straipsnių vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Moka rusų, vokiečių, lenkų, anglų kalbas.

Vedęs. Žmona Nijolė, dukros Aistė ir Žygintė.

Laisvalaikio pomėgiai – grožinė ir istorinė literatūra, kinas, futbolas.