Eugenijus Sabutis: dažniausiai žmogui įdomu, kodėl jo gatvė duobėta

Eugenijus Sabutis: dažniausiai žmogui įdomu, kodėl jo gatvė duobėta

Eugenijus Sabutis jau spėjo pabūti ir Jonavos rajono meru, ir vicemeru, o štai dabar prisijungė prie socialdemokratų frakcijos Seime, kur laukia nauji darbai, bet, kaip visada – darbas žmonėm.

Ši Seimo kadencijos pradžia kitokia nei įprastai. Tiek nauji, tiek pažįstami veidai slepiasi po kaukėmis. Dėl pandemijos net ne visi Seimo nariai galėjo prisiekti kartu su visais, tarp jų ir Eugenijus, turėjęs tą laiką praleisti saviizoliacijoje. Tačiau ir jis jau prisiekė, prisijungė prie frakcijos ir galės imtis visko, dėl ko čia atėjo. Taip pat jis dirbs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Tęsiant naujų frakcijos narių pristatymą, šįkart pakalbinome Eugenijų Sabutį.

 

Kokį save pažįstate?

Atrodo labai paprastas klausimas, tačiau atsakyti į jį labai nelengva. Esu 45 metų vyras, gimęs ir visą gyvenimą gyvenantis savo gimtajame Jonavos mieste, turintis nuostabią žmoną, sūnų, mamą ir uošvius, daug draugų ir šimtus puikių žmonių, kurie mane palaiko.

Man atrodo, kad daugiau apie žmogų gali pasakyti jo artimieji, draugai ir bičiuliai. Ir nebūtinai tiesiogiai, nes, jeigu tave supa geri ir draugiški žmonės, reiškia – ir pats toks esi. Todėl save pristatydamas labiausiai ir norėčiau pabrėžti, kad esu paprastas, draugiškas žmogus. Labiausiai gyvenime man patinka bendrauti. Net tik dideliame būryje, ne tik dviese, bet net ir būnant su savimi. Kažkada sūnus manęs klausė, ką aš veikiu darbe (tuo metu dirbau mero pavaduotoju meru)? Atsakymas visiškai paprastas: aš visą dieną bendrauju su žmonėmis. Tik taip galime suprasti vienas kito paskatas, norus, troškimus, siekius ir planus, o suprasdami galime bandyti juos suderinti.

Kaip tapti Seimo nariu?

Mano manymu, Seimo nariais tampa labai skirtingi žmonės, ir tai nėra blogai, nes jie visi atspindi mūsų gana skirtingą visuomenę. Tokiu būdu Seimas tikrai atstovauja visai tautai, ir tik tautai spręsti, blogai tai ar gerai. Aišku, norint tapti Seimo nariu reikia labai norėti ir pasiryžti dalyvauti rinkimuose. Ne visiems tai priimtina, ne visiems patinka, kad reikia iš esmės labai atsiskleisti, kartais „apsinuoginti“ prieš rinkėjus, prieš tuos žmones, kurių daugumos nepažįsti.

Taip pat nereikia vaidinti visažinio. Nėra tokių žmonių. Jeigu ko nežinau – tą ir pasakau, bet pažadu pasidomėti.

Mano asmeninis receptas žiūrint retrospektyviai atrodo gana paprastas ir negudrus, ir tikrai nenaujas. Kadangi, kaip jau minėjau, mėgstu bendravimą, sugebu laisvai ir nesijaudindamas reikšti savo mintis, todėl visą laiką tą ir darau. Neužsidarymas, nesėdėjimas kabinete, atvirumas – toks receptas. Tiesiog bendrauti. Kiekvieną dieną, kiekvienu momentu. Ir nebūtinai apie politiką, nebūtinai apie savivaldos ar valstybės reikalus. Dažniausiai žmogui įdomu, kodėl jo gatvė duobėta, kodėl retai išveža šiukšles, kodėl laiptinė nešvari ar kodėl „dideli mokesčiai“.

Taip pat nereikia vaidinti visažinio. Nėra tokių žmonių. Jeigu ko nežinau – tą ir pasakau, bet pažadu pasidomėti. Juk ir pačiam smagiau, kai sužinai kažką naujo.

Kita „paslapties“ dalis – tai maksimalus atvirumas ir nuoširdumas. Jeigu bendrauji atvirai, nuoširdžiai, paprastai ir nemeluodamas – tada žmonės pradeda įsiklausyti. Ne visi yra geranoriški, ne visiems tai priimtina, tačiau didžioji dalis patys yra paprasti, nuoširdūs ir atviri – to jie tikisi ir iš politikų.

Kokia didžiausia baimė?

Labiausiai bijau išpuikti, nes puikybė ateina ne tik iš vidaus, labiausiai ją skatina išorės veiksniai – pagyros, padlaižiavimas. Man to niekada nereikėjo, bet atsilaikyti nėra lengva. Trokštu ir toliau likti savimi, nes tokiu, kokiu esu, manimi patikėjo ir tebetiki labai daug žmonių.

Kodėl sugalvojote žengti į politiką? Ko siekiate?

Į politiką pasirinkau eiti paskatintas dabartinio Jonavos rajono savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus, kuris vienas pirmųjų pasiūlė prisijungti prie socialdemokratų Jonavos skyriaus komandos, paskatino pagalvoti apie dalyvavimą vietos savivaldos rinkimuose, o vėliau pasiūlė tapti jo, kaip mero pavaduotoju.

Svarbiausia ką turime padaryti – tai neleisti naujai valdančiajai daugumai taupyti socialinėje, sveikatos, švietimo ir kitose srityse, kurios mums, socialdemokratams yra tokios svarbios.

Dar mokantis mokykloje klasės draugai nuolat juokaudavo, kad mano vieta Seime, tačiau tada maniau, kad tam reikia kažkokių ypatingų žinių ir sugebėjimų. Dabar suprantu, kad politikai tikrai reikia žinių, bet labiausiai reikia sugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti. Šių dviejų dalykų mokausi ir siekiu kasdien.

Pagrindiniai mano tikslai buvo išdėstyti rinkimų programoje, tačiau tai buvo optimistiniai tikslai, kuriuos galima būtų padaryti, jeigu rinkimai susiklostytų sėkmingiau, nei jie susiklostė. Prieš antrąjį rinkimų turą iš rinkėjų sulaukdavau klausimo, ką darysiu dirbdamas opozicijoje, nes tapo akivaizdu, kad mes būsime opozicijoje. Nuoširdžiai atsakydavau, kad visų pirma nesu dirbęs opozicijoje, tai dar nežinau, ką tai reiškia, bet svarbiausia ką turime padaryti – tai neleisti naujai valdančiajai daugumai taupyti socialinėje, sveikatos, švietimo ir kitose srityse, kurios mums, socialdemokratams yra tokios svarbios. Jeigu tai pavyktų – tai jau būtų nemažai. O jeigu rastumėm kalbą su kitais Seimo nariais ir tai padėtų įgyvendinti mūsų siekius – būtų nuostabu. Kol kas esu optimistas, kad kai kurių užsibrėžtų tikslų pavyks pasiekti.

Kodėl socialdemokratai? Kas Jums svarbiausia gyvenime?

 Būtent tokį klausimą bendraudamas su rinkėjais užduodavau pats: O kodėl Jūs norėtumėte patikėti socialdemokratais? Ir atsakydavau jiems taip, kuo ir pats tikiu. Šiais laikais visos politinės jėgos, išskyrus galbūt itin radikalias ir kraštutines, pripažįsta ir laikosi dviejų iš trijų svarbiausių socialdemokratinių principų – tai laisvės ir lygybės. Tačiau tik socialdemokratai itin pabrėžia trečią, mano manymu svarbiausią principą, kuris ir užtikrina tokią „laisvę“ ir tokią „lygybę“, kurios mums reikia, t.y. solidarumas. Šio principo laikymasis garantuoja, kad mūsų visuomenėje nelieka pamirštų žmonių, nelieka žmonių, kurių problemos yra mažiau svarbios. Solidarumas reiškia, kad mes nors ir švelniai, bet esame verčiami valstybės padėti vieni kitiems ir palaikyti vieni kitus. Gal ne visiems ši koncepcija priimtina, tačiau man, kaip politikui, kaip pagaliau paprastam žmogui, yra priimtiniausia. Esu aplankęs tikrai labai daug pasaulio valstybių ir galiu pasakyti, kad mano manymu laimingiausi žmonės gyvena ten, kur bandoma laikytis būtent socialdemokratinių principų.

Esu aplankęs tikrai labai daug pasaulio valstybių ir galiu pasakyti, kad mano manymu laimingiausi žmonės gyvena ten, kur bandoma laikytis būtent socialdemokratinių principų.

Kaip Lietuvos gyventojui man svarbiausia, kad mūsų valstybė ir toliau liktų laisva ir nepriklausoma, tuo pat metu neabejotinai susaistyta naryste NATO ir Europos Sąjungoje. O kaip žmogui man labai norisi, kad mano šeimai, mano artimiesiems, mano bendruomenei ir pagaliau visiems Lietuvos žmonėms ir toliau norėtųsi savo gyvenimą kurti ir vystyti čia, Lietuvoje.

Koks žmogus Jums yra autoritetas / siekiamybė?

Žinau, kad sulaukę tokio klausimo dažniausiai pradedame galvoti apie asmenybes, istorijoje palikusias savo ryškius ir nepamirštamus pėdsakus. Tačiau mano atsakymas yra visiškai kitoks. Mano gyvenime pats svarbiausias žmogus – tai mano sutuoktinė Rasa. Mes susitikome būdami pakankamai jauni. Žiūrėdamas iš šiandienos perspektyvos suprantu, kad mes vienas kitą labai paveikėme, vienas kitą mokėme, kartu augome ir brendome. Man labai svarbu turėti šalia žmogų, su kuriuo aš tariuosi ne tik visais savo klausimais, bet ir jai rūpimais klausimais. Net ir po 23 metų būvimo kartu tai nesikeičia. Mes ir toliau vienas kitam padedame, patariame, vis dar augame kartu.

 

Kokios ateities palinkėtumėte visiems?

Šiuo sudėtingu laikotarpiu norėčiau visiems palinkėti kuo daugiau sveikatos ir optimizmo. Optimizmo žvelgiant ne tik į savo asmeninį, tačiau ir į savo šeimos, bendruomenės, mūsų valstybės ateitį. O tam, kad optimizmas nebūtų tik tuščia svajonė, kiekvienam linkiu prie tos ateities prisidėti kasdieniniais, nors ir nedideliais, bet gerais darbais.

Close