Algis Krupavičius. Du trečdaliai Lietuvos žmonių pritaria piliečių teisei paleisti Seimą

Algis Krupavičius. Du trečdaliai Lietuvos žmonių pritaria piliečių teisei paleisti Seimą

2019 m. Prezidento rinkimų kampanijoje Vytenis Andriukaitis į viešąjį diskursą iškėlė naują klausimą, kad remiantis Latvijos pavyzdžiu, turėtų būti įtvirtintas Seimo atšaukimo mechanizmas per referendumą ir Lietuvoje.

Iš tiesų, Lietuvos politikos tikrovė yra tokia, kad piliečiai neturi jokių teisinių instrumentų atšaukti ar paleisti netinkamai dirbantį Seimą iki jo kadencijos pabaigos. Tuo tarpu nuo 2009 metų Latvijos Konstitucijoje numatyta, kad viena dešimtoji rinkėjų dalis turi teisę inicijuoti referendumą parlamentui atšaukti. Taip pat tokį referendumą gali inicijuoti ir Respublikos prezidentas. Dar daugiau, šalies parlamento paleidimo precedentą referendumo būdu Latvija išgyveno 2011 metais.

Šiandien parlamento narių ir parlamento kaip instituto atšaukimo procedūros su aiškiu tikslu sustiprinti įstatymų leidėjų ir įstatymų leidybos atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams įgijo gerokai didesnę reikšmę nei prieš kelis dešimtmečius daugelyje šalių.

Savotiškas lakmusas čia yra kitos demokratijos. Pirmiausia Jungtinė Karalystė, kurioje 2015 metais buvo priimtas parlamento narių atšaukimo įstatymas, nors britai itin nemėgsta kaitalioti savo politinio gyvenimo taisyklių. Latvija, kaip jau sakyta, viso parlamento atšaukimo įstatymą priėmė 2009 metais. Analogiškos normos veikia Vokietijoje Bavarijos žemėje, atskiruose Šveicarijos kantonuose, o Jungtinėse Valstijose politikų ir parlamentarų atšaukimo procedūros taikomos daugelį dešimtmečių. Tad pavyzdžių yra daugiau nei reikia.

Kalbant apie Lietuvos atvejį būtina pastebėti, kad Seimo atžvilgiu logiškiausia taikyti ne atskiro parlamento nario, o viso Seimo atšaukimo mechanizmą, nes atskiri jo nariai išrenkami skirtingais būdais, t.y. vieni jų renkami vienmandatėse apygardose kaip individualūs kandidatai, o kiti- pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.

Kad Lietuvos politinis elitas tokių parlamento atšaukimo idėjų, anaiptol, nesveikintų, tai yra gana akivaizdu iš situacijos, kuri susiklostė diskusijoje apie galimą Seimo narių skaičiaus mažinimą. Viešoje erdvėje ir žiniasklaidos priemonėse dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo matome tokio laipsnio (savi)cenzūrą, kad net reprezentatyvių visuomenės nuomonės apklausų rezultatų šia tema paviešinti beveik neįmanoma..., nes jose keturi penktadaliai yra už sumažintą Seimą. Jausmas toks, kad nei atviroje, nei demokratinėje visuomenėje gyvename. Taip lyg atgal į 30 metų praeitį.

Visgi, ką Lietuvos žmonės mano apie jų teisę paleisti Seimą? Ko gero, kad visuomenės nuomonės apklausose toks klausimas buvo užduotas pirmą kartą. Tad itin smalsu, kokie yra šios apklausos rezultatai?

Teiginiui, jog piliečiams galėtų būti suteikta teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą, pritarė net du trečdaliai arba, tiksliai kalbant, 66 proc. apklaustųjų, kai nepritariančių tebuvo vos 6,7 proc. (1 pav.).

1 pav. Piliečiams galėtų būti suteikta teisė referendumo būdu atšaukti (paleisti) Seimą

Kai piliečių nuomonės kam nors akivaizdžiai yra palankios, tai demokratinėse visuomenėse iš politikų ir/ ar partijų galima laukti drąsesnių žingsnių patenkinti tuos piliečių lūkesčius. Nuo tokių sprendimų tiek demokratinės atskaitomybės, tiek piliečių įtraukimo į politiką kiek padaugėtų ir Lietuvoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050  respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Algis Krupavičius,

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Close