Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Seimo narys Julius Sabatauskas drauge su grupe parlamentarų užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo aiškiai apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką ir nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais.

„Parengti šį projektą  paskatino tai, kad paspirtukų – vis daugiau, grėsmingai daugėja šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą“, – sako pasiūlymą parengęs J. Sabatauskas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“.

Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą.

Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialusis kursas – 14 metų.

Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad galima judėti tik su tvarkingas šviesas ir stabdį turinčiu elektriniu paspirtuku, o jo vairuotojai privalo dėvėti jų saugumą didinančias priemones. Siūloma įpareigoti elektrinių paspirtukų vairuotojus dėvėti šalmą ir liemenę.

Be to, siūloma numatyti, kad paspirtuku leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais. Siūloma drausti paspirtuku kirsti perėjas.

„Skrajojantys“ paspirtukininkai kelia grėsmę per perėją einantiems pėstiesiems – ir sau. Kitų transporto priemonių vairuotojai turi nedaug šansų laiku pastebėti pėsčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką“, – pažymi J. Sabatauskas.

„Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. užregistruoti net 202 eismo įvykiai, susiję su paspirtukais. Jų metu nukentėjo 209 žmonės. Bet toli gražu ne visais atvejais yra kreipiamasi į policiją“, – sako parlamentaras.

Paspirtukininkų, praeivių ir kitų eismo dalyvių patiriamos traumos – ypatingai sunkios. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, vien per pastaruosius metus į šią įstaigą dėl to kreipėsi 575 asmenys, iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus, 56 asmenys buvo hospitalizuoti.

202 galvos ir kaklo sužalojimai, iš kurių 7 – gyvybei pavojingos smegenų traumos, 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimai, tarp kurių buvo tokių traumų, dėl kurių asmenys buvo iš dalies paralyžiuoti – tokia Greitosios pagalbos priimamojo statistika. Gydyti 396 galūnių sužalojimai.

„1000 nedarbingumo savaičių vien dėl galūnių traumų – tai ne tik didelis skausmas ir sujauktas gyvenimas, bet ir didžiulė finansinė našta valstybei“, – pažymi J. Sabatauskas.

Vienas dažniausių sužalojimų dėl paspirtukų – daugybinės galvos traumos. Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikų duomenimis, 60–75 proc. pacientų atvyksta su plėštinėmis ir muštinėmis žaizdomis, daugiau nei pusė jų patiria dantų vainikų lūžius, 55 proc. patiria apatinio žandikaulio ir alveolinės ataugos lūžius, o 25 proc. – nosikaulio lūžius.

J. Sabatauskas atkreipia dėmesį į tai, kad apie 40 proc. pacientų į gydymo įstaigą pristatomi apsvaigę nuo alkoholio arba narkotikų.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių ribojama elektrinių paspirtukų galia ir greitis, draudžiama judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis paspirtukininkų patiriamų sužalojimų yra galvos traumos. Daugiau nei 80 proc. galvos traumas patyrusių paspirtukininkų nedėvėjo šalmo. Daugiausia sužalojimų įvyksta vakaro metu.

Susiję straipsniai

Close