Šis pavasaris kai kuriems Kauno miesto, Ramučių ir Karmėlavos gyventojams – išskirtinis. Ne tik dėl šalį ir pasaulį sukausčiusio COVID-19, tačiau ir dėl prieš langus išdygusių atliekų deginimo gamyklos kaminų. Nors Kauno kogeneracinė jėgainė, kurioje yra deginamos komunalinės atliekos, jau pastatyta ir iš jos kyla dūmai, tačiau žmonėms vis dar trūksta atsakymų į nerimą keliančius klausimus. Ypač dėl poveikio sveikatai.
Pasaulyje įprasta tokias atliekų deginimo gamyklas statyti toliau nuo žmonių kaimynystės.
Nors gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Kauno kogeneracinės jėgainės statybai aplinkosauginiu požiūriu labiausiai tinkamas yra Kauno LEZ teritorijos sklypas, esantis šalia magistralinio kelio Vilnius – Klaipėda, tačiau, manau, jog šią gamyklą buvo galima statyti kur kas atokiau nuo žmonių gyvenamųjų vietų.
Pasaulyje įprasta tokias atliekų deginimo gamyklas statyti toliau nuo žmonių kaimynystės. Neabejoju, kad, jei būtų atlikta Dainavos mikrorajono, Ramučių ir Karmėlavos gyventojų apklausa dėl atliekų deginimo gamyklos kaimynystės, ji šioje vietoje niekada nebūtų atsiradusi.
Atliekų deginimas – bene paprasčiausias būdas tvarkyti susidarančias komunalines atliekas, tačiau tai nereiškia, kad jis tinkamiausias.
Nors svarbiausia užduotimi ES laikoma atliekų susidarymo prevencija, išvengti jų vistiek nepavyksta. Ekologiškiausia būtų susidariusias atliekas, esant galimybei, panaudoti antrą kartą, perdirbti ar kompostuoti. Kai kurios valstybės, kaip ir mes, nebesutvarkomas atliekas degina. Tačiau dėl oro taršos šis būdas vertinamas nevienareikšmiškai.
Nors nacionaliniu mastu Kauno kogeneracinė jėgainė pripažinta valstybinės svarbos atliekų tvarkymo objektu, tačiau buvo būtina atsižvelgti į 2018 m. Europos Parlamento patvirtintus atliekų perdirbimo tikslus, kurie numato, kad iki 2035 m. valstybėse narėse komunalinių atliekų turėtų būti perdirbama 65 procentai. Nesutvarkomų atliekų kiekiai mažės, tad ką gi degins jėgainė?
Teigiama, kad niekada nepasikartos atvejai, kai atliekos deginimui į Lietuvą įsivežamos iš užsienio. Nerimą kelia faktas – atliekos į Klaipėdoje veikiančią deginimo gamyklą buvo vežamos iš Airijos. Kas apsaugos mus nuo tapimo Europos šiukšlynu?
Kad panašūs scenarijai gali pasikartoti – akivaizdu. Priminsiu nesenus, koronaviruso problematikos užgožtus aplinkosaugos skandalus Lietuvoje: padangų gaisras Alytuje, milijonais skaičiuojama žala gamtai po Kuršių marių taršos nuotekomis iš „Grigeo Klaipėda“ ir t. t. Ar sisteminės korupcijos purtoma aplinkosauga šiandien yra pajėgi užtikrinti mūsų teisę į sveiką ir švarią aplinką? Nemanau.
Su dideliu nerimu į iš Kauno jėgainės kaminų virstančius dūmus žvelgia Dainavos, Ramučių ir Karmėlavos gyventojai. Didžiausią baimę gyventojams kelia galima oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais.
Jėgainės poveikio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojama maksimali aplinkos oro tarša kartu su fonine tarša neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ribinių verčių ir viršnorminės taršos zona nenustatyta, tačiau aklai tikėti tuo, kas parašyta, negalima.
Klaipėdos miesto visuomenininkai kelis metus bandė atkreipti valdžios dėmesį į akivaizdžią Klaipėdos miesto taršą, kvietė įvairius specialistus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, net pats aplinkos ministras atvažiavo į Klaipėdą. Tikėjo žmonės tuo, kas buvo sakoma, o tiesa išaiškėjo, tik įsikišus prokurorams.
Siūlau nelaukti ir nekartoti panašių scenarijų ir duoti žmonėms visus atsakymus kuo greičiau. Raginu Aplinkos ministeriją sudaryti specialią komisiją, įtraukti aplinkosaugos pareigūnus iš Vilniaus, nepriklausomus ekspertus, nevyriausybininkus, vietos bendruomenių atstovus ir ištirti realų poveikį aplinkai.
Tik gavę tikrus skaičius ir patikinimus, kad aplinkos oro tarša neviršija ribinių verčių, galėsime ramiau gyventi gamyklos kaimynystėje. O kol kas vien 2013 – 2014 m. atlikta poveikio vertinimo prognoze pasikliauti negalima.
Autorių galite sekti 
