V. Andriukaitis: Išėjimo knygos simboliu lieka J. Marcinkevičius

V. Andriukaitis: Išėjimo knygos simboliu lieka J. Marcinkevičius

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais.   II-oji 5 skyriaus dalis (pirmoji čia) Na, o Išėjimo knygos rašymas, ko gero, priklauso tik Kovo 11-osios signatarų plunksnai - toks įspūdis susidaro dabar  girdint kai kurių signatarų pasisakymus, atrodo,  norima pasisavinti nepriklausomybės atgavimo faktą? Bet Nepriklausomybės atgavimas, mano giliu įsitikinimu, prasidėjo anksčiau negu aktas pasirašytas, be to, priklauso ir žuvusiems prie televizijos bošto, ir stovėjusiems plikomis rankomis prieš tankus, ir visiems, kurie tomis dienomis nebuvo abejingi mūsų ateičiai.   Išėjimo knyga pradedama rašyti 1988–1990 m., iki Kovo 11-osios. Žinia, ją stimuliuos Lenkijos „Solidarnošč“, V. Havelo „Chartija 77“ Čekoslovakijoje, procesai Vengrijoje, popiežius Jo ...

V. Andriukaitis: į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų žmonių veikla

V. Andriukaitis: į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų žmonių veikla

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 5 SKYRIUS SĄJŪDŽIO UŽKULISIAI Baigiantis penktajam okupacijos dešimtmečiui, Baltijos šalyse ėmė kurtis išsivaduojamieji judėjimai, Lietuvoje – Sąjūdis. Atrodo, visi jūsų keliai vedė į Sąjūdį. Iš tiesų gal taip ir galima būtų sąlyginai pasakyti, kad visi mano keliai vedė į Sąjūdį. Taip, jie vedė, apsaugodami mane nuo labai didelių klaidų, o vienokių ar kitokių mažesnių klaidų išvengti, kaip ir kiekvienam žmogui, nepavyko. Į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo dešimčių ir šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų, žmonių veikla. Troškimas kitokios, teisingesnės Lietuvos plukdė mus viena kryptimi. Tuomet Lietuva buvo margaspalvė kaip kaimo moterų skarelės, bet nesusipriešinusi ir vieningesnė negu ...

V. Andriukaitis apie „Sąjūdžio“ pradžią: reikėjo ne „persitvarkymo“, o „pertvarkos“

V. Andriukaitis apie „Sąjūdžio“ pradžią: reikėjo ne „persitvarkymo“, o „pertvarkos“

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 4 SKYRIUS BALTOS MEŠKOS PAMIRŠTOS Ar galėjo to vaisingo gyvenimo medžio visi lapai žaliuoti totalitarizmo gniaužtuose? Nereikia visko supaprastinti ir gyvenimą įrėminti į kokius nors rėmus. Daugelis mano kartos žmonių gali patvirtinti, kad mes gyvenome ne mažiau įdomų gyvenimą nei dabartiniai dvidešimtmečiai. Dabar jaunoji karta turi iškreiptą įsivaizdavimą apie mūsų prabėgusias dienas. O ir dalis žmonių, turėjusių vienokių ar kitokių nuoskaudų, bando nupiešti labai jau supaprastintą vaizdą – stalinizmas, totalitarizmas, sovietinis genocidas, viskas juoda, juodos spalvos, o Lietuva – nepertraukiamai visus penkiasdešimt metų kovojusi su okupacija tauta. Kai mirė J. Stalinas, buvau tik trejų metų, tad teis ...

V. Andriukaitis apie pogrindžio universiteto kūrimą sovietmečiu: idėja gimė mąstant apie nepriklausomą Lietuvą

V. Andriukaitis apie pogrindžio universiteto kūrimą sovietmečiu: idėja gimė mąstant apie nepriklausomą Lietuvą

1976 metais Vilniuje, pogrindyje, įkurtas slaptas universitetas. Jo vėliavoje akis pagauna lietuviškas spalvas – geltoną, žalią, raudoną. Pagrindinė universiteto tezė – demokratinis socialistinis humanizmas, simbolis – planetos, kurioje susitinka žmonės, kontūras. Universitetui buvo suteiktas poeto, humanisto Antano Strazdelio vardas. Vienas iš universiteto įkūrėjų – Vytenis Povilas Andriukaitis. Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 3 SKYRIUS POGRINDŽIO UNIVERSITETAS Daug kam sovietmečiu idėja steigti pogrindinį universitetą galėjo panašėti į beprotybę ar savanorišką virvės užsinėrimą ant kaklo. Nebuvome kvaili, mėginome apsisaugoti, laviruoti. Turėjome steigti universitetą taip, kad jis vienu metu būtų ir legalus, ir nelegalus, legaliai tai būtų ...

V. Andriukaitis apie vaikystę Sibire: Lietuva atrodė lyg tikrų tikriausia pasaka

V. Andriukaitis apie vaikystę Sibire: Lietuva atrodė lyg tikrų tikriausia pasaka

Vieną 1957 metų rudens naktį iš traukinio vagono Kaune su kitais keleiviais išlipo ir šešiametis berniukas. Jis jautėsi grįžęs ne į paprastą Lietuvą, o į tikrą pasakų šalį, apie kurią jam retą dieną nepasakodavo tėvai Jakutijoje. Godžiai niekada nematytos stoties vaizdus akimis ryjantis berniukas buvo Vytenis Povilas, penktasis ir paskutinis Liudos ir Alfonso Andriukaičių sūnus, gimęs 1951 metais rugpjūčio 9 dieną Jakutijoje, Kiusiuro kaimelyje. Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. I skyrius Jakutija – Lietuva Kokie pirmieji jūsų vaikiški įspūdžiai apie tolimą šaltą žemę, kuri vis dėl to yra jums brangi, nes tai jūsų gimimo vieta? Jie labai ryškūs. Vasarą saulė sukasi ratu 24 valandas – tai poliarinė diena. Rudenį saulė artėja prie horizont ...

Close