Nuomonės Archives - Page 99 of 155

Julius Sabatauskas. Pandemija atskleidė, ko vertas „valstiečių“ pažadas stiprinti sveikatos apsaugą

Balsavusieji 2016 metais už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tikėjo, kad rinkimų programos teiginys „stiprinsime socialinę ir sveikatos apsaugos infrastruktūrą bei paslaugų kokybę kaimiškose vietovėse“ reiškia pažadą, jog kaimiškose rajonuose dirbs daugiau medikų, socialinių darbuotojų, kad bus stiprinamos visos jau veikiančios įstaigos, o gal ir naujos atsidarys. Į klausimą, ar LŽVS funkcionieriai ruošėsi savo pažadus įgyvendinti, atsako jau programoje kursyvu pažymėtas paaiškinimas, ką reiškia tas „stiprinsime“: „Gyventojams turi būti nesunkiai pasiekiamos pagrindinės kokybiškai veikiančios pirminio lygio sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugos, teikiamos bent jau savivaldybių centruose“. Taigi atvirai sakoma, kad kaimiškiesiems rajonams nereikia ligoninių, o ir lengvai pasiekiama ambulatorija nėra būtina. Kaimo žmogus užsigrūdinęs, nesunkius d ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Trečia karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti vyriausyb ...

Eugenijus Sabutis. Šiandien – krizė, o rytoj?

Kelis mėnesius, o ypatingai pastarąsias kelias savaites sunku nepasimesti informacijos sraute apie pasaulį užklupusį koronavirusą. Informaciniai portalai, socialinė erdvė, televizija, radijas, pagaliau – tiesioginius pokalbius kasdieną pradedame ir baigiame dalindamiesi naujienomis, žiniomis, gandais ir viskuo, ką tik galime pasakyti apie koronavirusą. Viruso pradžia, plitimas, pasaulio bendruomenės, Europos Sąjungos, kitų valstybių, pačios Lietuvos, jos valdžios, politikų, savivaldybių, verslo ir paprastų žmonių veiksmai, neveikimas, reagavimas ar nereagavimas, laiku ar ne laiku, „turėjo būti padaryta“ ar „nepadaryta“. Visame šiame tikros ar tik tariamos informacijos vandenyne beveik nepastebimi tie balsai, kurie nekritikuoja, nemoralizuoja, neieško kiekviename žingsnyje klaidų, o sako, ką turėsime padaryti, ką būtina padaryti netolimoje ateityje, kai ši krizė ...

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja. Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais. Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti. Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai su ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Povilas Saulevičius. Ar Seimas padės savivaldai, o savivalda – savo gyventojams?

COVID-19 epidemijai vis labiau įsisiautėjant, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Daugelis verslo atstovų, priklausomai nuo verslo rūšies, rekomenduoja savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Viešasis sektorius – ne išimtis. Tarp pateiktų rekomendacijų yra siūlymas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tačiau savivaldybės susiduria su kita problema: kaip organizuoti tarybų darbą? Šių metų kovo 17 d. LR Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisas, pagal kurias savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, tik jeigu priimami neatidėl ...