Nuomonės Archives - Page 96 of 155

Vytautas Plečkaitis. Lietuvos lyderiai krizių metais: kas jie ir kiek jų reikia?

Dalis Lietuvos influencerių ir kai kurie politikai, stokojantys idėjų kriziniu laikotarpiu, pasigenda šalyje lyderystės. Pasigendama stipresnės, didesnių galių turinčios valdžios, stipresnio žodžio, kad būtų išgirsti ir pagirti. Vieniems norėtųsi, kad juo būtų prezidentas, kitiems – minstras pirmininkas, tretiems – opzicijos lyderis arba bent karo ministras. Ilgai sirgęs, bet, laimei pasveikęs, premjeras jiems netinka. Netinka ne todėl, kad nekompetetingas. Ir ne todėl, kad jam trūksta ryžtingų veiksmų ar tvirtesnio žodžio. Ne. Savo leksika jis beveik neatsilieka nuo buvusios prezidentės, bet skirtingai nuo jos, premjeras S. Skvernelis viešai žmonių neįžeidinėja ir nežemina. Ne galios, surašytos įstatyme, o asmeninis pavyzdys ir autoritetas, komandos kompetencija suteikia prezidentui moralines galias, kurias tauta įvertina kaip sėkmingą lyderystę. Apskritai ž ...

Rita Grigalienė. Savanorystės fronto eiliniams

Šis laiškas jums, tūkstančiams savanorių. Esu viena iš jūsų – šiuo sunkiu metu Lietuvai ir pasauliui. Mielieji, gal po to, kai tas prakeiktas virusas bus įveiktas, susirenkame visi kartu į vieną vietą ir parodome, pasidžiaugiame kartu, kiek iš tiesų mūsų daug. Atšvenčiame kartų solidarumo pergalę. Paminime tuos, kurių netekome. Ką manote, savanorystės fronto eiliniai? Privalome įrodyti ir kasdien įrodinėjame – kartų solidarumas svarbus. Mums visiems. Solidarumas tarp jaunystės ir senatvės. Principas, kuriuo paremta socialinė apsauga kiekvienoje pažangioje visuomenėje. Dauguma iš mūsų – jauni ar pakankamai jauni žmonės. Iki penkiasdešimties metų. Kaip dabar sakoma, nepatenkame į rizikos grupę. Ir taip jau nutiko, kad net ne valdžia, o mes, savanoriai, privalome įrodyti ir kasdien įrodinėjame – kartų solidarumas svarbus. Mums visiems. Solidarumas tarp jauny ...

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

2005 m. vienas iš ekonominės globalizacijos apaštalų ekonomistas Tomas Friedmanas (Thomas L. Friedman) išleido veikalą „The World is Flat“ (Pasaulis yra plokščias). Jo teigimu, ryšių globalizacija, internetas, Kinijos ir kitų valstybių gilesnė integracija į globalią ekonomiką bei ilgos tiekimo grandinės pasaulį daro fiziškai saugesniu, nes užtikrina ekonominį augimą. Anot šio autoriaus, valstybės bus mažiau linkusios į karinius konfliktus, nes integruotos ir globalios tiekimo grandinės priverčia valstybes vengti karinių konfliktų: jose esantis kapitalas visomis jėgomis priešinasi bet kokiam verslo sutrikdymui. Vieną Tomo Friedmano ištarą žinote visi: „Jokios valstybės, kuriose yra McDonald’s restoranai, niekada nekariavo nuo to laiko, kai jose atsidarė McDonald‘s“. Šiame veikale autorius praplėtė šią ankstesnę ištarą teigdamas, jog „jokios dvi valstyb ...

Modesta Petrauskaitė. Krizės spekuliantai

Prieš Šv. Velykų savaitgalį, siekiant dar labiau sugriežtinti kovą su koronaviruso plitimu, šalies Vyriausybė ėmėsi naujų draudimų ir priemonių. Be pratęsto karantino ir naujų ribojimų – gyventojams judėti šalyje, atsirado ir nuostata dėl privalomo apsauginių kaukių dėvėjimo viešumoje. Vienas premjero argumentų, kodėl viešumoje apsauginių kaukių dėvėjimas privalomas – įpratimas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija ir toliau laikosi pozicijos, kad apsauginės kaukės neapsaugo nuo COVID-19 viruso jas dėvinčių sveikų žmonių ir neteikia rekomendacijų, kad žmonės viešoje erdvėje jas dėvėtų, mūsų šalies valdantieji gudresni ir žino daugiau nei PSO. Vienas premjero argumentų, kodėl viešumoje apsauginių kaukių dėvėjimas privalomas – įpratimas. Tiesiog, kad žmonės priprastų jas dėvėti. Priprasim, žinoma, nes, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Tačiau kas nutiko, ka ...

Kęstutis Vilkauskas. Valstybės centralizacijos virusas

Prasidėjus pandemijai, daugelis prieš tai egzistavusių problemų persikėlė į antrą planą arba įgavo visiškai kitas spalvas. Visas pasaulis kalba, kad šio viruso akivaizdoje žmogus turi keistis, kitaip mąstyti, kad pasaulinė sankloda niekada nebus tokia, kokia buvo prieš tai. Iš tikrųjų, jeigu nori keisti aplinką, reikia keistis pačiam. Taip padaryti šiuolaikiniam žmogui ir valstybėms nėra paprasta. Tikėkimės, kad pandemija, kaip ir valstybės centralizacija baigsis kartu ir, pasimokę iš klaidų sunkioje situacijoje, sieksime tikros ir veiksmingos savivaldos. Tačiau pažvelkime per Lietuvos prizmę į šią globalinę bėdą ir procesus, kurie šiuo metu vyksta visuomenėje. Kodėl atrodo taip sudėtinga įtikinti žmones būti namuose, susilaikyti nuo nereikalingų kelionių, laikytis karantino? Atrodo viskas aišku kaip du kart du: laikaisi karantino – nerizikuoji savo ir artimųj ...

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis – rusiška ruletė?

Straipsnio pabaigoje pokalbis su krizių valdymo ekspertu A. Butkevičiumi. Jis yra Švedijos Karališkosios karo akademijos garbės narys, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą. Švedijos kovą su koronavirusu kai kas lygina su rusiška rulete. Tuo metu, kai visas pasaulis imasi pačių griežčiausių prievartinio karantino priemonių, Švedija elgiasi kitaip – čia bent kol kas neuždaromos mokyklos, restoranai, kavinės, sporto klubai, neuždraustos būtinos kelionės. Kodėl švedai pasirinko tokį modelį? Ar jis tikrai moksliškai pranašesnis, socialiai humaniškesnis, ekonomiškai pagrįstesnis? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švedai atlieka pavojingą eksperimentą galintį pasibaigti tragišku Italijos ar Ispanijos variantu. Bet galime tik spėlioti. Mat, švedų epidemiologai (ne politikai!) sąmoningai pasirinko kitokį kovos su virusu modelį. Jis iškrenta iš pasauli ...

Mindaugas Survilas. Regionai įspėja apie artėjančią krizę: daugės sergančių senolių, baiminamasi dėl smurto protrūkio šeimose

Įsivaizduokite situaciją: kai Lietuva pastarosiomis savaitėmis gyvena visuotino nerimo sąlygomis dėl koronaviruso, atėjęs į darbą sužinau, kad mano vadovaujamos įstaigos socialinė darbuotoja karščiuoja, turi 39 °C ir visus viruso simptomus. Esame izoliuotoje aplinkoje Ignalinos rajone mažame kaimelyje, beveik jokių instrukcijų, kaip turime dirbti tokiose krizinėse situacijose neturime. Mes esame didžiausias priklausomybių reabilitacijos centras Lietuvoje, kuriame gydosi pusšimtis žmonių, turinčių priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ir vaistų. Esame izoliuotoje aplinkoje Ignalinos rajone mažame kaimelyje, beveik jokių instrukcijų, kaip turime dirbti tokiose krizinėse situacijose neturime. Darbuotoja yra rizikos grupėje. Kartu su greitąja pagalba važiuojame iki Vilniaus, kur mus pasitinka Santaros klinikų gydytojai (labai malonus personalas). Apie 2 valand ...