Nuomonės Archives - Page 95 of 155

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Koronaviruso pandemija turės milžiniškų neigiamų pasekmių mūsų šalies ekonomikai. Vyriausybė yra pasiūliusi pagalbos verslui priemonių, bet ar jos pasieks smulkųjį verslą? Visų pirma, į akis krenta tai, kad pagalbos priemonės adresuojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) bendrai. Svarbu žinoti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, SVV subjekto kriterijai buvo suvienodinti su europiniais. Dabar SVV apima labai didelį segmentą įmonių – čia patenka ir nedidukės porą darbuotojų turinčios įmonės su keliasdešimt tūkstančių eurų apyvarta, ir iki 250 darbuotojų turinčios bei dešimtis milijonų eurų uždirbančios vidutinės įmonės. Tai lemia, kad į SVV katilą patenka net 99,8 proc. šalies įmonių ir visos jos vienodai konkuruoja dėl pagalbos priemonių. Visų pirma, būtina išskirti atskirą finansavimo priemonę tik smulkiajam verslui. Sakau „konkuruoja“, nes patys pag ...

Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Valstybėje paskelbtas karantinas. Atrodo gyventojai, pagal galimybes, turėtų laiką leisti saugiai namuose. Tačiau ne visi nori sėdėti tarp keturių sienų. Daugelis kaimo gyventojų prisigalvoja pavasarinių darbų, tarp kurių, deja, ir pernykštės žolės deginimas. Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose įsiplieskė 824 gaisrai, beje, bemaž pusė jų – Vilniaus apskrityje. Apie klaidingą supratimą dėl sudegusios žolės, kaip trąšos, naudą ir žalą gamtai, ne vieną kartą yra rašęs aplinkosaugininkas Linas Jonauskas. Tačiau baisiausia yra tai, kad žolės deginimas neretai perauga į rimtą gaisrą, kuris sukelia didelį pavojų ne tik mūsų turtui, bet ir gyvybei. Neretai gyventojai tokių gaisrų metu praranda visą užgyventą turtą. Štai balandžio 6 d. vien Vilniaus apskrityje supleškėjo 12 pastatų, ugnis nusiaubė 70 hektarų teritoriją. Statistika rodo, kad gaisrų atvirose teritorij ...

Rūta Sriogienė. Pandemija atvėrė sveikatos sistemos skaudulius

Kad ir kiek bemojuotume rankomis, rengtume viešas konferencijas per žiniasklaidos priemones, turime pripažinti, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuėjo pigiausiu keliu. Svarbiausia – visus uždaryti ir nekišti nosies į lauką iki kitų metų pabaigos. O gal dar iki kitų. Pripažinkime, kad kol kas pandemija neplinta taip kaip kitose šalyse tik mūsų pačių dėka. Mūsų tauta dar gerai prisimena represijos laikus ir yra išmokusi išlikti bet kokiomis sąlygomis. Tačiau vis dėlto visais laikais sėkmės su pandemijomis receptu yra laikoma gerai išvystyta medicinos sistema, sugebėjimas pasitelkti šiuolaikines technologijas galimų virusų stebėjimui, karantino priemonių įgyvendinimui. Pirminė sveikatos priežiūra užsirakino ir atlieka rašytojų bei darbuotojų gelbėjimo nuo prastovų funkcijas. Privačios įstaigos išbrauktos iš sveikatos sistemos funkcijas atliekančių ...

Rasa Budbergytė. Nafta atpigo – laikas mažinti elektros, šilumos ir kitas kainas

Trys dalykai – ekonominį sunkmetį iššaukusi ekstremali situacija, rekordiškai mažos naftos kainos ir mūsų visų solidarumas – reikalaute reikalauja neatidėliotino sprendimo mažinti energetikos paslaugų kainas. Tai palengvintų staiga užgriuvusio sunkmečio naštą gyventojams ir verslui, paskatintų vartojimą, pagaliau realiai pajaustume, kad ir valstybės, ir savivaldybių valdomas verslas, net ir karantino sąlygomis uždirbantis pajamas, solidarizuojasi, remia, yra kartu su visais, deda pastangas, kad kuo mažiau kristume į atsiveriančią ekonominę duobę. Pastaruoju metu Seimo salėje svarstant gyvybiškai svarbius įstatymų pakeitimus, taip pat ir Seimo komitetuose vykstant aršioms parlamentarų diskusijoms su ministerijų atstovais apie koronaviruso paveiktos ekonomikos gelbėjimo priemonių taiklumą ir savalaikiškumą labai dažnai kalbama apie solidarumą. Visi raginami būti labi ...

Povilas Šimonėlis. Kodėl nuotolinis mokymas nevyksta?

Paskelbus mokyklų karantiną, paskelbta, kad ugdymo procesas nesustos. Perkami tūkstančiai kompiuterių ir tūkstančiai planšečių tiems, kuriems jų trūksta. Galima svarstyti, gerai tai ar negerai, bet Švietimo ir mokslo ministerija visgi ruošiasi nuotoliniam mokymui, bando suteikti jo galimybę kiekvienam. Mokyklos turėjo dvi savaites atostogų pasiruošimui. Ir štai nuotolinis mokymas prasidėjo. Na, taip per žinias sako. Mokytojai, kai jiems parašai, irgi sako, kad nuotolinis mokymas prasidėjo. Žinutės per „TAMO” irgi ateina. Dabar iš šios schemos beliko tik namų darbai, jie užgožė viską. Viskas kaip ir būtų gerai, tik kad paties nuotolinio mokymo nėra. Nors kalbama, kad kitose mokyklose yra. Visgi kažkam rytais vis dar reikia keltis, bet kaip gerai, kad mūsų Vilniaus Gabijos gimnazijoje to daryti nereikia. Apsiriboja namų darbais Dvi savaitės mūsų, moksleivių, at ...

Raminta Popovienė. Koronavirusas siunčia mums gerą žinią

Koronaviruso ataka Lietuvoje išryškino ne vieną neišspręstą problemą, bet kartu netikėtai atvėrė ir pozityviąją pusę. Ji visada egzistuoja, kitaip visuomenė negandos akivaizdoje palūžtų ir pasiduotų. Mes – nepasiduodame. Ką naujo sužinojome apie COVID-19 epidemijos akivaizdoje? Manau, du labai svarbius dalykus: kur esame silpni, ir kur – be galo stiprūs. Apie apnuogintas mūsų valstybės bėdas kasdien praneša žiniasklaida, todėl paminėsiu tik faktų iš srities, su kuria kaip Seimo narė susiduriu labai dažnai, bendraudama su žmonėmis, matydama jų kasdienybę. Krizė visuomet yra ir galimybė. Ši epidemija jau parodė, kokie vieningi, drąsūs, solidarūs galime būti. Tai – pati pažeidžiamiausia mūsų visuomenės gyventojų grupė: vieniši, socialiai neapsaugoti, pasiligoję, neįgalūs arba prižiūrintys neįgalų artimąjį žmonės. Epideminė situacija ir karantinas jiems – kaip Da ...