Gintautas Paluckas. Pinigai žmones gali pasiekti tuojau pat – tereikia vieno sprendimo

Gintautas Paluckas. Pinigai žmones gali pasiekti tuojau pat – tereikia vieno sprendimo

Paprastų draudimų laikas baigėsi. Dabar reikia greičio ir proto. Šimtai tūkstančių žmonių prastovose. Beveik du šimtai tūkstančių – be darbo. „5 milijardų planas“ – kol kas popierinis. Iš reikalingo ir žadėto „pinigų lietaus“ vos 20 tūkstančių savarankiškai dirbančių gavo po 257 eurus (beje, siūlome šią paramą padvigubinti). Nedideli, šeimų verslai, individualios įmonės, kurios tiesiog turėjo uždaryti duris dėl viruso, vis dar negavo jokios apčiuopiamos pagalbos (pagalba nemokėti dabar pelno mokesčio yra šiek tiek juokinga, nes kalbame ne apie pelnus, o daugumoje atvejų – apie išlikimą). Vyriausybė ir ministerijos žada, kad dar po poros savaičių „jau tikrai kažkas bus“ ir paramos mechanizmai veiks. Priminsiu, jog jau praėjo daugiau nei mėnuo: kitų šalių vyriausybės jau senokai „pumpuoja“ pinigus ir pagalbą savo šalių žmonėms ir verslams. Reikalingus draudimus, ...

Laurynas Gečius. Išmoka tėvų paliktiems vaikams pakilo net 2 eurais

Laurynas Gečius. Išmoka tėvų paliktiems vaikams pakilo net 2 eurais

2020 metai prasidėjo solidžiu šalies valdančiųjų mostu didėjo pensijos, ženkliai augo išmokos vaikams... Bet ne visiems: buvo vaikų, kuriems išmoka padidėjo 2 eurais per mėnesį! Šis padidėjimas tikrai vertas atskiro aptarimo ir pagyrimo ar ne? Socialiniame užribyje palikti vaikai, kuriems išlaikymą vietoje to nepajėgiančių, dažniausiai piktybiškai nepageidaujančių, tėvų moka Valstybė. Lietuvoje tokių vaikų, kuriuos augina vienas iš tėvų, o kitas teismo sprendimu turėtų padėti materialiai, bet šios pareigos vengia tūkstančiai. Iki 2020 metų sausio šiems vaikams iš Sodros biudžeto (anksčiau pinigus mokėjo Vaikų išlaikymo fondas) kas mėnesį buvo skiriama 68,40 euro, o nuo šių metų sausio ši suma išaugo iki 70,20 euro. Tikrai ženkli parama... Būtų juokinga, tačiau kai kam išgirdus šią žinią norėjosi verkti. Viena mama pasakojo, kad su didele viltimis laukė išmokų vai ...

Modesta Petrauskaitė. Moterų apsauga nuo smurto ir Verygos

Modesta Petrauskaitė. Moterų apsauga nuo smurto ir Verygos

COVID-19 užpultas pasaulis kenčia ne tik nuo pačios ligos, jos sukeltų ekonominių padarinių, tačiau ir nuo smurto. Dėl alkoholio vartojimo, pablogėjusios psichologinės būklės ir pablogėjusio bendro sugyvenimo šeimose visame pasaulyje ženkliai padaugėjo smurto prieš moteris atvejų. Į karantino metu namie užsidariusių moterų būklę dėmesį atkreipė net Popiežius Pranciškus, kuris antrą Velykų dieną savo maldoje ragino pastebėti sunkumus patiriančias moteris ir joms padėti. Smurto prieš moteris atvejų daugėja visame pasaulyje. Ir Lietuvoje. Tiek Lietuvos policija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina nuo smurto kenčiančias moteris netylėti ir pranešti apie tokius atvejus, o visiems smurtautojams primena, kad smurtas – nusikaltimas. Lietuvoje 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų aukos – moterys. Moters sveikata, pirmiausia, yra jos pačios reikalas ...

Julius. Sabatauskas. Ar keliautojai turėtų apmokėti bankų nuostolius ir turizmo organizatorių riziką?

Julius. Sabatauskas. Ar keliautojai turėtų apmokėti bankų nuostolius ir turizmo organizatorių riziką?

Kodėl keliautojai turėtų apmokėti turizmo organizatorių riziką – toks klausimas kilo, kai ypatingos skubos tvarka Seime buvo pateikti, svarstyti ir priimti Turizmo įstatymo pakeitimai keliantys daug abejonių. Įstatymo pakeitimai negelbėja labiausiai pažeidžiamų ir smulkių kelionių organizatorių, sudaro galimybes piktnaudžiauti, dengia pirmiausia finansinių bendrovių nuostolius ir lėšų trūkumą turizmo organizatoriams,  o nuostolių apmokėjimą perkelia ant keliautojų pečių. Turizmo įstatymo pakeitimai iškart pateikti Seimui Lietuvoje įvedus karantiną, buvo atšauktos jo metu turėjusios įvykti organizuotos kelionės, už kurias keliautojai reikalauja iš kelionių organizatorių grąžinti už keliones sumokėtus pinigus. Seime iškart atsirado siūlymai keisti Turizmo įstatymą taip, kad kelionių organizatoriai turėtų 6 mėnesius keliautojų pinigams grąžinti, nebent kelionių orga ...

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Sveikatos apsaugos ministrui paskelbus, jog COVID-19 pikas Lietuvoje pasiektas ir naujos ligos atvejų nebedaugėja jau kitą dieną Sveikatos apsaugos ministerija išplatina pranešimą apie tai, jog šalyje nustatyta 90 naujų susirgimų atvejų. Tai puikiai iliustruoja faktą, jog nei nuo pono A. Verygos, nei nuo ką tik solidžius priedus prie algų gavusių  Sveikatos apsaugos ministerijos klerkų ar jų norų, kova su virusu nepriklauso. Pagrindiniai kovos su šia, klastinga ir visą pasaulį sustingdžiusia, liga herojai yra tarp mūsų: socialiniai darbuotojai, valytojai, pareigūnai, parduotuvių darbuotojai ir žinoma, medicinos darbuotojai. Gaila, tik jog ne jiems, o ministerijos darbuotojams priedai prie algų paskirti pirmiausia. Sąžiningo atlyginimo medikams reikėjo jau seniai. Akivaizdu, jog ši Vyriausybė neišgirdo prieš du metus mitingus surengusių medikų. Jau tuomet iš ...

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Svarbiausia visuomenės dalis, kuri mus saugo koronaviruso krizės metu yra gerbiami ir mylimi medikai, kuriuos visi taip nuoširdžiai globojame. Būtinai globokime dar labiau. Negalime pamiršti ir maisto, to kurio mums labiausiai reikia, šviežio, natūralaus – mums visiems būtino. Visos maisto grandinės: ūkininkų, gamintojų, prekybininkų, prekiautojų, logistų, sandėlininkų. Mums, kurie dirbame šioje grandinėje, ypač aktualu skirti maksimalias pastangas, netgi daugiau nei reikalaujama, kad apsaugotume save bei kitus. Reikia ir prevencinių priemonių dėl to paties tikslo – jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Pirkėjai irgi turi suprasti, kad jie – toje pačioje valtyje ir yra sudėtinė šios grandinės dalis. Virusai mums ne naujiena, žinome būdus apsisaugoti, suprantame riziką, ne pirmas ir ne paskutinis virusas, nuo kurio saugomės. Dar svarbesni yra paty ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Close