Nuomonės Archives - Page 92 of 155

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai. Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu. Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleis ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Raimundas Jasinevičius. Laiškas nepažįstamam piliečiui ir sau pačiam

Gerbiamasis Pilieti, šiame laiške noriu pasidalinti man kilusiais klausimais ir abejonėmis dėl mūsų Valstybėje vyraujančios partinės sistemos, lyderių, mano ir Jūsų pasirinkimo, su kuria partija ar judėjimu tapatintis, ką remti rinkimuose ir kodėl. Man regis, kad šiandien turime kelias dešimtis didesnių ar mažesnių partijų, įvairių politinių judėjimų, komitetų ir/ar forumų (nekalbant jau apie profesinius forumus ar sąjūdžius). Man natūraliai kyla klausimas: argi pagrindinė mūsų Valstybės idėja, jos pasiekimo ir įgyvendinimo keliai gali ir turi būti tokie skirtingi? O kai dar pastebiu, kad tos partijos ir politinės grupuotės nenatūraliai kunkuliuoja – tai skyla, tai jungiasi, tai persigrupuoja, tai skolina viena kitai savo garsiais vardais pasižyminčius narius – manyje susiformuoja mintis, kad jos tik imituoja kažkokių neįvardintų idealų siekimą. O kaip Tau atrodo, ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą. Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje. Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas išlieka problema ir kompiuteriniame amžiuje

Jaunimą sunkiai pasiekia reikiama informacija. Norint mažinti jų socialinę atskirtį, būtini specializuoti Jaunimo informacijos centrai, kuriuose būtų teikiama informacija susijusi tiek su karjera, tiek su sveikata ir kitais svarbiais dalykais. Ar vis dar reikalingi informaciniai lauko stendai ir plakatai? Tikiu, kad daugelis atsakėte, jog tai yra praeito amžiaus komunikacinė priemonė ir lėšų tokiems dalykams net nešvaistote. Nustebsite sužinoję, kad jauni Klaipėdos žmonės (14-29 metų) vis dažniau teigia, kad atkreipia dėmesį į plakatus, nes socialiniuose tinkluose informacija pasimeta. Esu tikras, kad identiški duomenys būtų gauti ir atlikus tyrimą šalies mastu. Sakote, kad jaunimui, kuris nuolat nosis sukišęs į telefonus ir kompiuterius, tai neturėtų būti bėda? Kas čia tokio interneto paieškoje sužinoti, kokie renginiai vyksta mieste? Deja, tyrimai ir analizė ...