Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Praėjus daugiau kaip 70 metų po Antrojo pasaulinio karo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose Vidurio Rytų Europos šalyse nesibaigia ginčai dėl kolaboravimo su Vokietijos nacių režimu. Laisvės ir nepriklausomybės metais subrendusi karta nori išsiaiškinti visą tiesą ne tik apie komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir apie vokiečių nacių ir su jais kolaboravusių bei dalyvavusių Holokauste žmonių nusikaltimus. To iš mūsų reikalauja ir elementarus žmogiškumas, ir iki galo neįvertinta istorinė atmintis apie Lietuvoje sunaikintą žydų bendruomenę, gyvenusią mūsų žemėje nuo Vytauto Didžiojo laikų. Žodis kolaboravimas, verčiant pažodžiui iš prancūzų kalbos (pranc. Collaboration) reiškia bandradarbiavimą. Iki Antrojo pasaulinio karo šis žodis reiškė bendradarbiavimą apskritai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo spaudo ...

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Senatvė – tai galimybė realizuoti save iš naujo, išpildyti svajones ir veikti tai, kas daugiausiai teikia džiaugsmo ar kam anksčiau nebuvo laiko. Su šiuo teiginiu sutiktų dauguma senjorų Vakarų valstybėse, o Lietuvoje? Deja, tik maža dalis. Ką daryti, kad sidabrinis mūsų gyvenimo etapas būtų džiaugsmingesnis? Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogui – ne tik dorybė, bet ir svarbus pamatas, laikantis valstybę ir padedantis kurti gerovę jos piliečiams. Pagarbos nusipelnė visi, tačiau senjorai mūsų šalyje yra tie, kuriems jos išties trūksta. Ir visai nepelnytai. Vyresnieji privalo būti gerbiami ne tik dėl per ilgus metus sukauptos patirties ir išminties, bet ir dėl to, jog didžioji jų dalis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo. Turime išlikti dėkingi ir drauge kurti orų gyvenimą. Senatvėje pasitenkinimas gyvenimu yra labiausiai siejamas su pinigai ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Šiandienos Lietuva niekaip nesugeba pagimdyti politinių vizionierių, pasiruošusių keisti ydingą toleranciją teisiniam nihilizmui visuomenėje. Kaip kitaip paaiškinti prezidento Gitanos Nausėdos nenorą griežtai sukritikuoti nacionalistų savivalę? Regis, valstybę vėl apima teisinis paralyžius kaip tais „gerais“ violetinių nusikaltėlių laikais. Keisti ydingas nuostatas visuomenėje reikia neeilinės drąsos. Ypač, kai dalis baimės užguitų piliečių vis dar ieško stiprybės autoritarinės Lietuvos praeityje. Žvelgiant į trisdešimties metų Lietuvos visuomenės laisvėjimo procesą negalima nematyti, kad šis procesas įstrigo. Nė viena Lietuvos politinė partija per tuos metus taip ir nesugebėjo pažvelgti į kruviną 1941–1944 metų Lietuvos istoriją be baimės tiesai. Nė viena politinė partija nesugebėjo pateikti alternatyvos prieškariniam autoritariniam nacionalizmui, kuriam ...

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

O tų partijų tarp mūsų, Jų programų ir barnių!.. Tiek vargiai pas vargšą bl... Atsiras už marškinių Maironis 1918–1926 metais Lietuvoje veikė 10 partijų. O nuo 1936 metų veikė tik Tautininkų partija, nes visas kitas prezidentas A. Smetona uždarė. Lietuvą pradėjo valdyti diktatorius. Dabar, pagal „Baltijos tyrimų“ ir „Vilmorus“ apklausų bendrovių duomenis, Lietuvoje veikia taip pat 10 partijų. Nors buvo mėginimų sumenkinti 9, iš jų laikant tik vieną partiją tinkamai atstovaujančią Lietuvos interesus. Buvo ir mėginimų išrinkti Lietuvos prezidentą dar neturint Konstitucijos taip sudarant prielaidas diktatūrai. Bet Lietuvos žmonių nepavyko apmulkinti. Taigi turime demokratinę valstybę, kurioje egzistuoja, kaip ir 1918–1936 metais, 10 konkuruojančių partijų. Tarp tų dešimties tik kelios partijos gali lengvai peršokti 5 procentų barjerą, o tai būti ...

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Nors dar pavasarį bankų ekonomistai įvertinę Lietuvos struktūrinius makroekonominius rodiklius neskambino pavojaus varpais, jau kurį laiką tarptautinės institucijos, žiniasklaida siunčia aliarmo signalus apie pasaulinį ekonomikos lėtėjimą. Apdairūs investuotojai investuoja į mažiau rizikingas sritis ar turtą. Tarptautinis valiutos fondas gi jau senokai sumažino savo prognozę pasaulio ekonomikos augimui iki žemiausios ribos nuo pat 2009 metų. Euro zonos ekonomikos metinis augimas juda lėčiausiai nuo 2013 m. Didžiausia ES rinkos Vokietijos ekonomika kenčia nuo nesibaigiančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei „Brexit“ nežinomybės. Prie techninės recesijos priartėjo ir Jungtinės Karalystės ekonomika. Apie galimus sukrėtimus prašneko ir Lietuvos bankas perspėdamas, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Tai reiškia, kad būtina kaupti fina ...

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei viešąsias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybių valdomos įmonės, o privatūs subjektai į viešų paslaugų sektorių įsileidžiami labai nenoriai. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, savivaldybės taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, o visuomenė gauna mažesnę naudą iš viešųjų paslaugų. Ar tikrai savivaldybės tokios negeranoriškos privačiam verslui? Situacija, neretai pristatoma kaip savivaldos savivalė, tokia gali pasirodyti tik girdintiems viena ausimi. Prieš pradedant nagrinėti savivaldos poziciją, pirmiausiai būtina susitarti, ką vadiname viešosiomis paslaugomis. Tarsi visiems suprantama, kad ši sąvoka apima gyventojams itin svarbias ir būtinas paslaugas, skirtas užtikrinti visuomenės prigimtines teises, laisves ir orų gyvenimą. Tačiau nei Li ...

Close