Raminta Popovienė. Koronavirusas siunčia mums gerą žinią

Raminta Popovienė. Koronavirusas siunčia mums gerą žinią

Koronaviruso ataka Lietuvoje išryškino ne vieną neišspręstą problemą, bet kartu netikėtai atvėrė ir pozityviąją pusę. Ji visada egzistuoja, kitaip visuomenė negandos akivaizdoje palūžtų ir pasiduotų. Mes – nepasiduodame. Ką naujo sužinojome apie COVID-19 epidemijos akivaizdoje?  Manau, du labai svarbius dalykus: kur esame silpni, ir kur – be galo stiprūs. Apie apnuogintas mūsų valstybės bėdas kasdien praneša žiniasklaida, todėl paminėsiu tik faktų iš srities, su kuria kaip Seimo narė susiduriu labai dažnai, bendraudama su žmonėmis, matydama jų kasdienybę. Krizė visuomet yra ir galimybė. Ši epidemija jau parodė, kokie vieningi, drąsūs, solidarūs galime būti. Tai – pati pažeidžiamiausia mūsų visuomenės gyventojų grupė: vieniši, socialiai neapsaugoti, pasiligoję, neįgalūs arba prižiūrintys neįgalų artimąjį žmonės. Epideminė situacija ir karantinas jiems – kaip Da ...

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

8-10 mėnesių karantino. Tokiu režimu gyvena smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai pajūryje ir be Covid-19 keliamos grėsmės. Ir tik prasidėjus vasaros sezonui „įjungiamas“ plaučių ventiliavimo aparatas: į šalį atvyksta užsieniečiai, atostogauja vietiniai gyventojai. Bet šįkart aparato niekas neįjungs, nes sezonas gali neprasidėti, o pandeminės „nuolaidos" iš Vyriausybės smulkiųjų verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ne tik turizmo versle nuo mirties neišgelbės. Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės. Todėl visos viltys dedamos į beveik milijoną vietinių Lietuvos keliautojų. Vien tik 2019 metais puspenkto tūkstančio įvairių Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų aplankė 4 milijonai turistų. Nacionalinės turizmo skatinimo ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvos  lyderiai krizių metais: kas jie ir kiek jų reikia?

Vytautas Plečkaitis. Lietuvos lyderiai krizių metais: kas jie ir kiek jų reikia?

Dalis Lietuvos influencerių  ir kai kurie politikai, stokojantys idėjų kriziniu laikotarpiu, pasigenda šalyje lyderystės. Pasigendama stipresnės, didesnių galių turinčios valdžios, stipresnio žodžio, kad būtų išgirsti ir pagirti. Vieniems norėtųsi, kad juo būtų prezidentas, kitiems – minstras pirmininkas, tretiems – opzicijos lyderis arba bent karo ministras. Ilgai sirgęs, bet, laimei pasveikęs, premjeras jiems netinka. Netinka ne todėl, kad nekompetetingas. Ir ne todėl, kad jam trūksta ryžtingų veiksmų ar tvirtesnio žodžio. Ne. Savo leksika jis beveik neatsilieka nuo buvusios prezidentės, bet skirtingai nuo jos, premjeras S. Skvernelis viešai žmonių neįžeidinėja ir nežemina. Ne galios, surašytos įstatyme, o asmeninis pavyzdys ir autoritetas, komandos kompetencija suteikia prezidentui moralines galias, kurias tauta  įvertina kaip sėkmingą lyderystę. Apskritai ž ...

Rita Grigalienė. Savanorystės fronto eiliniams

Rita Grigalienė. Savanorystės fronto eiliniams

Šis laiškas jums, tūkstančiams savanorių. Esu viena iš jūsų – šiuo sunkiu metu Lietuvai ir pasauliui. Mielieji, gal po to, kai tas prakeiktas virusas bus įveiktas, susirenkame visi kartu į vieną vietą ir parodome, pasidžiaugiame kartu, kiek iš tiesų mūsų daug. Atšvenčiame kartų solidarumo pergalę. Paminime tuos, kurių netekome. Ką manote, savanorystės fronto eiliniai? Privalome įrodyti ir kasdien įrodinėjame – kartų solidarumas svarbus. Mums visiems. Solidarumas tarp jaunystės ir senatvės. Principas, kuriuo paremta socialinė apsauga kiekvienoje pažangioje visuomenėje. Dauguma iš mūsų – jauni ar pakankamai jauni žmonės. Iki penkiasdešimties metų. Kaip dabar sakoma, nepatenkame į rizikos grupę. Ir taip jau nutiko, kad net ne valdžia, o mes, savanoriai, privalome įrodyti ir kasdien įrodinėjame – kartų solidarumas svarbus. Mums visiems. Solidarumas tarp jauny ...

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

2005 m. vienas iš ekonominės globalizacijos apaštalų ekonomistas Tomas Friedmanas (Thomas L. Friedman) išleido veikalą „The World is Flat“ (Pasaulis yra plokščias). Jo teigimu, ryšių globalizacija, internetas, Kinijos ir kitų valstybių gilesnė integracija į globalią ekonomiką bei ilgos tiekimo grandinės pasaulį daro fiziškai saugesniu, nes užtikrina ekonominį augimą. Anot šio autoriaus, valstybės bus mažiau linkusios į karinius konfliktus, nes integruotos ir globalios tiekimo grandinės priverčia valstybes vengti karinių konfliktų: jose esantis kapitalas visomis jėgomis priešinasi bet kokiam verslo sutrikdymui. Vieną Tomo Friedmano ištarą žinote visi: „Jokios valstybės, kuriose yra McDonald’s restoranai, niekada nekariavo nuo to laiko, kai jose atsidarė McDonald‘s“. Šiame veikale autorius praplėtė šią ankstesnę ištarą teigdamas, jog „jokios dvi valstyb ...

Modesta Petrauskaitė. Krizės spekuliantai

Modesta Petrauskaitė. Krizės spekuliantai

Prieš Šv. Velykų savaitgalį, siekiant dar labiau sugriežtinti kovą su koronaviruso plitimu, šalies Vyriausybė ėmėsi naujų draudimų ir priemonių. Be pratęsto karantino ir naujų ribojimų – gyventojams judėti šalyje, atsirado ir nuostata dėl privalomo apsauginių kaukių dėvėjimo viešumoje. Vienas premjero argumentų, kodėl viešumoje apsauginių kaukių dėvėjimas privalomas – įpratimas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija ir toliau laikosi pozicijos, kad apsauginės kaukės neapsaugo nuo COVID-19 viruso jas dėvinčių sveikų žmonių ir neteikia rekomendacijų, kad žmonės viešoje erdvėje jas dėvėtų, mūsų šalies valdantieji gudresni ir žino daugiau nei PSO. Vienas premjero argumentų, kodėl viešumoje apsauginių kaukių dėvėjimas privalomas – įpratimas. Tiesiog, kad žmonės priprastų jas dėvėti. Priprasim, žinoma, nes, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Tačiau kas nutiko, ka ...

Kęstutis Vilkauskas. Valstybės centralizacijos virusas

Kęstutis Vilkauskas. Valstybės centralizacijos virusas

Prasidėjus pandemijai, daugelis prieš tai egzistavusių problemų persikėlė į antrą planą arba įgavo visiškai kitas spalvas. Visas pasaulis kalba, kad šio viruso akivaizdoje žmogus turi keistis, kitaip mąstyti, kad pasaulinė sankloda niekada nebus tokia, kokia buvo prieš tai. Iš tikrųjų, jeigu nori keisti aplinką, reikia keistis pačiam. Taip padaryti šiuolaikiniam žmogui ir valstybėms nėra paprasta. Tikėkimės, kad pandemija, kaip ir valstybės centralizacija baigsis kartu ir, pasimokę iš klaidų sunkioje situacijoje, sieksime tikros ir veiksmingos savivaldos. Tačiau pažvelkime per Lietuvos prizmę į šią globalinę bėdą ir procesus, kurie šiuo metu vyksta visuomenėje. Kodėl atrodo taip sudėtinga įtikinti žmones būti namuose, susilaikyti nuo nereikalingų kelionių, laikytis karantino? Atrodo viskas aišku kaip du kart du: laikaisi karantino – nerizikuoji savo ir  artimųj ...

Close