Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Dar pernai buvo patvirtinta regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai plėtrai 2017-2030“. Vyriausybė pagal ją šiuo metu rengia priemonių planą, kuriuo remiantis bus siekiama regionų skirtumus ir jų potencialą sėkmingiau panaudoti šalies gerovei kurti. Taigi, galvosopis rimtas – kaip galų gale sukurti stiprius regionus. Juk tokį pažadą savo rinkėjams davė „valstiečiai“ ir jų vyriausybė.  Rengiamame plane priemonių įvardijama daug ir kai kurios būtų visai geros, jeigu būtų suskaičiuoti jų kaštai ir finansavimo šaltiniai. Deja, valdantieji, įgyvendindami mokesčių reformą, numojo ranka į regionų poreikius, o be finansavimo „Baltoji knyga“ gali taip ir likti tiesiog baltais lapais. Kol kas valdančiųjų rinkiminiai pažadai regionams nepildomi. Į regionus neiškeliamos nei ministerijos, nei naujai sukurtos valstybės įmonės, tokios kaip Valstybinių miškų urėdija, nei kuria ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Vitalijus Mitrofanovas. Etatinis darbo užmokestis atriša rankas mokyklų vadovams

Vitalijus Mitrofanovas. Etatinis darbo užmokestis atriša rankas mokyklų vadovams

Ir iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio įvedimo mūsų rajono mokytojų darbo užmokesčio vidurkis buvo pats didžiausias Lietuvoje. Taip atsitiko dėl to, kad jau prieš keletą metų didelį dėmesį skyrėme mokyklų tinklo optimizavimui, buvo uždarytos nedidelės kaimo mokyklos, nebebuvo likę itin mažų klasių. Jeigu kaimo mokykloje yra tik 30 mokinių, tai ta mokykla labiau atlieka socialinę funkciją, o ne švietimo... Socialines problemas spręskime tai sričiai skirtais pinigais, o švietimui skiriami pinigai turi atitekti mokytojų atlyginimams ir ugdymo kokybei. Etatinio įvedimas ne tiek padidino atlyginimus, kiek labiau atrišo rankas mokyklų vadovams sudėlioti sąžiningą ir teisingą atlygį mokytojams. Tai matau kaip vieną didžiausių etatinio pliusų. Nesu socialistinės lygiavos šalininkas. Kas daug dirba, tas turi ir daug uždirbti. O kas šiaip sau – tai atlyginimas irgi šiai ...

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Skausmingas Krikščionių socialinės unijos (CSU) pralaimėjimas rinkimuose į vietinį parlamentą vienoje iš turtingiausių Vokietijos žemių Bavarijoje sukėlė politinę audrą ne tik Bavarijoje, bet ir Berlyne. Valdančiųjų pralaimėjimas buvo prognozuojamas. Tačiau ne toks didelis. Stipriai pralaimėjo ne tik dešinioji partija CSU, įeinanti į valdančiąją koaliciją Berlyne kartu su A. Merkel krikščionimis demokratais. Bet ir socialdemokratai – kairiojo centro partija. Pastarieji taip pat yra valdančiosios koalicijos dalyviai ir dėl vadovybės strateginių klaidų – bet kokia kaina būti valdžioje su dešiniaisiais – iš antros pagal dydį partijos nukrito į trečią poziciją Vokietijos mastu ir į penktą poziciją Bavarijos žemėje, užleisdami į priekį ir kairesnę Žaliųjų partiją, ir Laisvųjų rinkėjų susivienijimą bei kraštutinę dešiniąją Alternatyvą Vokietijai – AfD. Vokietijoje klasi ...

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Tomas Martinaitis. Parama pirmajam šeimos būstui: ką reikėtų keisti?

Tomas Martinaitis. Parama pirmajam šeimos būstui: ką reikėtų keisti?

Rugsėjo 1 d. startavo nauja programa, skirta pagelbėti jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Jau prabėgo šiek tiek daugiau nei mėnuo, tad, manau, galima daryti tam tikras išvadas. Pats darbuojuosi Akmenės rajono savivaldybės mero patarėju, todėl norėčiau pristatyti būtent regiono atstovo požiūrį į šią programą. Žaliųjų ir valstiečių sąjungai laimėjus rinkimus, lūkesčiai dėl papildomo dėmesio regionams išaugo. Juk ši partija savo prigimtimi, regis, ir turėtų atstovauti regionams. Nors dabartinę jų politiką ir veiksmus neretai galima vertinti dviprasmiškai, vis dėlto minėta programa turėtų būti reali pagalba regionuose ateitį planuojantiems jauniems žmonėms. Deja, nors idėja iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, jos įgyvendinimas kelia šiek tiek abejonių. Trumpai pateiksiu savo argumentus. Mano požiūriu, vienas kertinių programos principų yr ...

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją – socialdemokratai apgins

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją – socialdemokratai apgins

Žinau, skamba, švelniai tariant, nekukliai. Dėl buvusių apsimetėlių socdemais kaltės Lietuvoje gerovės valstybės stebuklo neįvyko. Tačiau partijoje tikrieji socialdemokratai energingai atkovoja savo pozicijas. Vis daugiau partijos narių suvokia partijos sugrįžimo prie savo ištakų svarbą. Juk vos ne kiekvieną palietė pažįstamų ar artimųjų emigracija, skurdas bado akis. Kodėl socialdemokratai turi apginti ir apgins Lietuvos demokratiją? Todėl, kad 1918 metų vasario 16 dieną kaip tik keturi socialdemokratai dalyvavo Lietuvos valstybės – demokratinės valstybės – atkūrime. Deja, dešinieji nacionalistai su Smetona priešakyje demokratiją sunaikino tam, kad vėliau Lietuvą išduotų sovietams. Šiandien kraštutiniai dešinieji valdžioje vėl grasina Lietuvos demokratijai. Ir vėl, įtakoti „dvasingos V. Putino demokratinės vertikalės“ idėjų, LVŽS vadai (ne vadovai), R. Karbauski ...

Close