Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Įsivaizduokime, kad Lietuva – dešimt žmonių. Maždaug vienas iš jų gyvena labai gerai, du – skurde (vienas iš šių – absoliučiame skurde), trys – kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu. Ar taip gyvensime ir toliau? Neabejoju, kad gali būti kitaip ir tikiu, kad visa tai pakeisti Lietuva gali jau dabar. „Nėra teisybės“, – štai ką kasdien girdžiu bendraudamas su Lietuvos žmonėmis. Didelę dalį Lietuvos visuomenės kankina ekonominės baimės: žmonės nerimauja dėl mažų atlyginimų ir pensijų, dėl didėjančių kainų, juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Nesaugūs jaučiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kodėl? Didžioji problema – nusistovėjęs mąstymas, kad svarbi tik rinka ir pliki skaičiai. BVP augimas svarbus, bet kas iš jo, jei daugelis to nejaučia? Tikrieji šalies rodikliai – žmonių sveikatos būklė, jų gyvenimo kokybė ir socialinio saugumo lygis. ...

Lukas Vaigauskas. Jungtinė Karalystė nuo Europos neatitols

Lukas Vaigauskas. Jungtinė Karalystė nuo Europos neatitols

Jungtinė Karalystė Europos Sąjungą turėjo palikti prieš 13 dienų. Nepavyko. Tada, remiantis planu 2.0 – šį penktadienį. Bet virš galvos pakibusi išstojimo be susitarimo grėsmė planus dar kartą pakoregavo. Per 1020 dienų (tiek laiko praėjo nuo įžymiojo referendumo) nesugebėta rasti tokio sprendimo, kurį remtų didžioji dalis parlamentarų, net nekalbant apie visuomenę. Jungtinės Karalystės dienraščio „The Telegraph“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje klausta koks Brexit‘o variantas būtų tinkamiausias asmeniškai, buvo pateikti 6 galimi atsakymai. Visi surinko tarp 32 % ir 40 %. Populiariausias atsakymas buvo atšaukti išstojimo procedūrą ir likti ES sudėtyje. Taip, tai yra paprasčiausia apklausa ir kiekvienos apklausos rezultatai yra skirtingi bei priklauso nuo daugybės dedamųjų dalių. Tačiau verta pažymėti, jog „The Telegraph“ yra centro dešinės pakraipos dienraš ...

Vilija Blinkevičiūtė. „Sidabrinės bangos“ belaukiant: solidarumas ar privilegijos?

Vilija Blinkevičiūtė. „Sidabrinės bangos“ belaukiant: solidarumas ar privilegijos?

Socialinė sritis – labai jautri. Ten ne eurai, ne statistika su skaudžią realybę slepiančiais vidurkiais, o žmonės su savo gyvenimais. Tai ne vieta juokauti. Klaidų pridaryta pakankamai. Valdžios neveikimo (arba nepakankamo veikimo) ir manymo, kad žmonės pakentės, niekur jie nedings – jau per akis. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai paskelbė praėjusių metų tyrimo rezultatus. 21 valstybės gyventojų buvo klausiama, kokius jie mato didžiausius savo ekonominius ir socialinius pavojus. Tyrimo duomenimis, trys didžiausi Lietuvos žmonių rūpesčiai ir pavojai yra baimė susirgti ir tapti neįgaliu, baimė nebesugebėti padengti visų išlaidų ir baimė skursti senatvėje. Finansinio saugumo, sulaukus pensijos, problemą įvardijo net 81 proc. apklaustųjų. Žmonės skundžiasi per mažomis pensijomis ir per menka sveikatos priežiūra. Kartu su estais šioje ty ...

Raminta Popovienė. Parašykite prašymą „Sodrai“ užsimerkę. Ar pavyko?

Raminta Popovienė. Parašykite prašymą „Sodrai“ užsimerkę. Ar pavyko?

Televizijos laidos, pritaikytos regos ir klausos negalią turintiems žmonėms, – vienas iš slenksčių, kuriuos teko įveikti, tapus Seimo nare. Gerai suprantu kurčiųjų, aklųjų ir silpnaregių, jų interesams atstovaujančių draugijų ir sąjungų atstovų lūkesčius ir siekius didinti televizijos transliuojamų programų prieinamumą negalią turintiems žmonėms. Lietuvos kurčiųjų draugija siūlo, kad nuo kitų metų LRT programų prieinamumas klausos negalią turintiems žmonėms būtų ne mažesnis kaip 25 proc. ir kiekvienais metais didėtų po 15 proc. Regos problemų turintys asmenys labiausiai pageidauja filmų pritaikymo jų poreikiams – vaizdinio įgarsinimo ir siekia, kad bent 10 proc. LRT kuriamo turinio būtų pritaikyta aklųjų ir silpnaregių poreikiams. LRT televizijos serialas „Laisvės kaina. Disidentai“ įrodė, kad laidas, skirtas negalią turintiems žmonėms, patogu žiūrėti visiems. Pav ...

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Aukščiausio lygio vadovų vieši pasisakymai, neišprusimas ir politinės kultūros stoka stabdo valstybės demokratijos vystymąsi, didina socialinę neteisybę ir nelygybę. Modernėjančioje Lietuvoje atsiranda vis daugiau moterų, kurios nebijo siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvios sprendimų priėmėjos vaidmens. Tik labai gaila, kad, jei jos „iššoka aukščiau bambos“, pasišaipymas, pasmerkimas tampa viešas ir labai „skanus“, o tai atbaido kitas moteris būti proaktyviomis. Labai dažnai tenka girdėti: moterų niekas nediskriminuoja, jos turi visas galimybes siekti karjeros, norimas pareigas gali užimti bet kuri, juk svarbiausia –kompetencija ir t.t. Kartais tenka net gerokai pavargti, kad įrodytum, jog ne taip jau viskas paprasta. Galbūt daliai vyrų sunku suprasti, kaip moteris veikia išankstinės visuomenės nuostatos, tam tikrų vaidmenų, dar ...

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Tai, aišku, sunkus klausimas. Vieniems rinkėjams nereikia jokių esminių užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Kitiems reikia prezidento, kuris pakeistų iš esmės vidaus ir užsienio politiką. Dar kiti norėtų laikyti Prezidentą savo įtakoje. Yra ir tokių, kurie norėtų „tvirtos rankos“. Prezidentas, kaip žinia, pats formuoja pagrindines užsienio politikos gaires, pritaria arba nepritaria ministro pirmininko teikiamoms ministrų kandidatūroms, tvarko teisėsaugą, vertina Seimo priimtus teisės aktus. Pradėkime nuo užsienio politikos. Kad dabartinė užsienio politika yra ne tik netikusi, bet ir pavojinga, įrodė Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas savo pranešime Kovo 11-osios minėjime Seime. Šis pranešimas buvo publikuotas dienraščiuose ir žinių portaluose, todėl nėra jokio reikalo cituoti jo pagrindinių teiginių. Ne ką geresnė ir dabartinė (kaip ir buvu ...

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Būtent taip suprantu nuomonės reiškėjos Reginos Statkuvienės paskvilį „Kodėl nepritariu „Baltic Pride“?“. Rašau „nuomonės reiškėja“, nes pavadinti ją žurnaliste neįmanoma dėl paskvilyje skleidžiamo melo apie homoseksualus. Dezinformacija ir fantazijos pateikiamos kaip įvykęs faktas. Pasakysiu tiesiai šviesiai: autorės nuomonė yra vos ne rasistinis manifestas, nukreiptas prieš žmogų ir žmonių grupę. Tačiau mano straipsnis nėra atsakymas vien pačiai autorei. Mat ji atstovauja daliai pakankamai išsilavinusių žmonių, homofobiją naudojančių asmeniniams ir politiniams interesams patenkinti. Vengdami kaltinimo rasizmu dešinieji demagogai skuba pabrėžti, jog gerbia homoseksualų teises ir laisves, nes žino, kad pastarieji nėra už įstatymo ribų. Bet kalbėdami apie homoseksualius asmenis, visada kultūringi jų nekentėjai kultūringai baigia žodeliu „bet...“. Negalėdami užp ...

Close