Aloyzas Sakalas. Nepriklausomas prokuroras: realybė ar rožinis sapnas

Aloyzas Sakalas. Nepriklausomas prokuroras: realybė ar rožinis sapnas

Prokuratūros teisinis statusas buvo teisininkų ir politikų diskusijų objektu nuo pat Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990 metais. Detalų šio proceso aprašymą galima rasti prof. dr. Juozo Žiliaus straipsnyje „Lietuvos prokuratūros statuso raida: teisiniai istoriniai aspektai“ (Jurisprudencija, 2005, t. 70 (62); 16–30). Jame konstatuojama, kad šiuolaikinė prokurorų statuso raida Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nagrinėtina politinių ir teisinių procesų kontekste nuo 1988 m., t. y. nuo Atgimimo laikotarpio, kai buvo siekiama išsivaduoti iš TSRS politinės ir teisinės priklausomybės. Kaip elgtis eiliniam prokurorui, jei jis žino, kad nepaklausius viršininko (ar politiko): 1. Gali dėti tašką savo karjerai; 2. Gali būti pažemintas pareigose; 3. Gali būti atleistas iš darbo suradus menkiausią dingstį; 4. Gali būti sumažintas finansavimas tavo padaliniui. Šiuo ...

Arūnas Dudėnas. Sveikatos apsaugos sistemoje - medžioklė su lankais

Arūnas Dudėnas. Sveikatos apsaugos sistemoje – medžioklė su lankais

Medikų bendruomenė ir mažesnių miestelių gyventojai dar prisimena sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos planą uždaryti rajonų ligonines. Šio plano iš dalies buvo atsisakyta, kai tokiam ministro siekiui pasipriešino gyventojai ryžtingai rinkdami parašus, dėdami juos ant A. Verygos stalo ir sakydami, jog medicinos paslaugų jiems reikia. Deja, ministras yra principingas. Tai gal ir nebloga savybė, bet ne šiuo metu. Principingumo nereikėtų rodyti bet kokia kaina siekiant medicinos paslaugas atitraukti iš regionų ir koncentruoti jas keliuose centruose. Pastarojo meto nelaimė – koronavirusas – parodė, kad negalime mažinti medicinos įstaigų tinklo, jų teikiamų paslaugų, kuo labiau jas koncentruojant į vieną vietą. Žengiant tokį žingsnį reikia labai atsakingai viską įvertinti (pavyzdžiui, ar nenukentės gyventojai) ir sprendimus priimti pasitarus su visuomene. K ...

Orinta Leiputė. Ugdymo organizavimo grimasos šalies įstaigose

Orinta Leiputė. Ugdymo organizavimo grimasos šalies įstaigose

Gegužės 18 d. duris atvers ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai reiškia, kad ugdymas bus organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet vyks ir kontaktinės pamokos, todėl kyla klausimas, kaip tai ketinama daryti? Nėra paslaptis, kad didžiąją dalį auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ar net įstaigų vadovų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, o jiems eiti į darbą negalima, jei priklauso rizikos grupei. Kaip organizuoti darbo procesą? Vadovas dirbs nuotoliniu būdu, o auklėtojų padėjėjų bus viena kita. Tikėtina, kad šis sprendimas gerokai praretins galinčių dirbti gretas, nekalbant apie tai, kaip tie žmonės jausis. Akivaizdi diskriminacija dėl amžiaus. O ir jaunesni darbuotojai tikrai nespės visi pasitikrinti iki atnaujinamo darbo pradžios, nes vien per gegužės 12 dieną Karštosios Koronos linijos savanoriai sulaukė 16000, t.y. rekordinio skaičiaus, norinčių pasitikrinti asmenų skambučių ...

Irena Lunskienė. Negaliu tylėti!

Irena Lunskienė. Negaliu tylėti!

Artėja rinkimai. Vėl. Todėl negaliu tylėti, kai tai paliečia mano atstovaujamą partiją ir žmones su kuriais išsiruošėme į kelią atkurti pasitikėjimą –  žmonėmis, kurie privalo būti teisingi arba bent jau stengtis tokiais būti, kad tokia Lietuvos žmonėms taptų jų valstybė, valdžia, Seimas. Perskaičiau straipsnį pasirašytą Karolio Domarko laikraštyje „Sūduvos gidas“. Nenustebau. Taip lengva žmogų, miesto vadovą, išrinktą tiesiogiai visų Marijampolės savivaldybės gyventojų, pažeminti už tai, kad jis yra jaunas, energingai imasi jau pribrendusių pokyčių. Nesupratau ar autorius nesutinka su marijampoliečiais dėl rinkimų rezultatų? Ar jam žinoma, kad nuo 2000 metų Marijampolės savivaldybėje daugumą sudaro būtent LSDP nariai. Ir beveik visi sprendimai, kurie per tiek metų pakeitė Marijampolę yra priimti LSDP narių daugumos Marijampolės Taryboje. Vadinasi, visi pokyčiai, ...

Tadas Prajara. Karantinas baigiasi – medikai nebereikalingi

Tadas Prajara. Karantinas baigiasi – medikai nebereikalingi

2018 m., paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų ruoštas neoficialias analizes, paaiškėjo, kurių rajoninių ligoninių šalyje, optimizuojant šalies ligoninių tinklą, turėtų nelikti. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos būtų paliktos ligoninių tinkle, šie: visą parą teikiama skubi pagalba ir gydymo įstaigoje veikiantys bent trys skyriai. Visos kitos, neatitinkančios keliamų kriterijų, galėtų būti pertvarkytos arba, kitaip tariant, uždarytos. Šalies visuomenė, regionuose dirbantys medikai, politikai ir aktyvistai mūru stojo prieš bet kokį rajoninių ligoninių uždarymą ir tuokart jiems pavyko. Melagienomis išvadinę galimą rajoninių ligoninių optimizavimą, valdantieji mušėsi į krūtinę ir tvirtino, kad nei vienos ligoninės neuždarys, tačiau pastarųjų dienų aktualijos verčia susimąstyti: ar negrįžo valdantieji prie senos idėjos – r ...

Mindaugas Sinkevičius. Ministre, ar plosime medikams visi kartu?

Mindaugas Sinkevičius. Ministre, ar plosime medikams visi kartu?

Sakoma, kad krizės suvienija žmones. Siekdami bendro tikslo atsisakome smulkių nesutarimų, savanaudiškų poreikių, ir visas savo pastangas nukreipiame visuomenės gerovei. Uždaryti namuose italai balkonuose dainuoja medikams, jiems ploja ir britų karališkosios šeimos nariai, išėję prie savo namų durų kartu su tūkstančiais kitų šios šalies piliečių. Rajone gyvenantis žmogus per naktį tapo nebe toks svarbus kaip didžiųjų miestų gyventojas. Plojame ir mes, aukojame lėšas, kabiname padrąsinančius užrašus ligoninių prieigose. Tačiau ar esame vieningi ir lygūs? Nesu toks tikras. Jau pirmadienį Lietuvos rajone gyvenantis žmogus, kuriam prireiks medicinos paslaugų, atėjęs į ligoninę ar polikliniką jų gali negauti, nes paprasčiausiai nebus kas jas teikia. Ir ne todėl, kad medikai nenorėtų ar negalėtų to daryti, o todėl, kad rajone gyvenantis žmogus per naktį tapo nebe tok ...

Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Kaimyninį Akmenės rajoną pasiekė džiugi žinia, kad Vyriausybė jų rajono savivaldybei papildomai skyrė 3,45 mln. eurų. Dalis lėšų skirta ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti. Mažeikių rajonui, turinčiam tokias pat galimybes ir dar didesnį lėšų poreikį, neskirta nė cento. Šis faktas tarp politikų, visuomenėje ir, mūsų, Mažeikių socialdemokratų, sukėlė didžiulę nuostabą ir nepasitenkinimą: negi rajonas toks turtingas, kad papildomos investicijos jam nereikalingos? Ar rajono vadovai buvo nuvykę į Vilnių, ar su Mažeikių rajone išrinktais Seimo nariais lankėsi Finansų ministerijoje? Klausimų daugiau nei atsakymų... Apie tai, kad Mažeikių rajonui lėšų, skirtų ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti Vyriausybė neskyrė nė cento, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius atvirai patvirtino nuotoliniu būdu vykusio IQ forumo „Covid-19 ...

Close