Vilija Blinkevičiūtė. Taip emigruoja socialinis dialogas

Vilija Blinkevičiūtė. Taip emigruoja socialinis dialogas

Milijonas dirbančiųjų pasirengęs neterminuotam streikui. Reikalavimai darbdaviams: 6 proc. padidinti darbo užmokestį, suteikti darbuotojams teisę laikinai, dvejiems metams, pereiti nuo 35 prie 28 valandų darbo savaitės vaikams bei senyviems giminaičiams prižiūrėti. Be to, reikalaujama, kad dėl trumpesnio darbo laiko prarastą atlyginimą darbdaviai dalinai kompensuotų. Ne, čia ne apie Lietuvą, nors abu reikalavimai aktualūs ir mūsų šalyje. Čia – apie 2018-ųjų pradžios Vokietiją, kurioje viena iš stipriausių Europoje profesinių sąjungų, atstovaujanti milijonams darbuotojų metalo ir elektronikos įmonėse, sausį surengė įspėjamųjų streikų bangą. Jei nepavyks susitarti su darbdaviais, grasinama neterminuotu visuotiniu streiku. Reikalavimas sudaryti galimybes derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą Europoje skamba vis garsiau, tampa lygiavertis reikalavimui didin ...

Raminta Popovienė. Ką pasirinskime: gerovės valstybę ar valstybės pabaigą?

Raminta Popovienė. Ką pasirinskime: gerovės valstybę ar valstybės pabaigą?

Regis stengiamės, nuolatos ieškome išeičių, kuriame darbo grupes, priimame įstatymus – tam, kad gyventi Lietuvoje būtų vis geriau. Bet emigracijos, skurdo, regioninės ir socialinės atskirties mastais mes stipriai lenkiame kitas Europos Sąjungos šalis ir sparčiais žingsniais judame į priekį vis blogesnės situacijos link. MŪSŲ MOKESČIŲ PASIŪLYMAS Tą rodo įvairios Europos statistikos ir indeksai, gąsdinantys mus, kad velkamės ES „uodegoje“, kad mus aplenkia net Rumunija. Tačiau nereikia statistinių lentelių, kad tą suprastume. Užtenka pažiūrėti į lėktuvų reisus, skrendančius į Britaniją, Airiją ar Norvegiją. Užtenka pasikalbėti su pensininku, gydytoju, mokytoju. Atlyginimai maži, mokesčiai dideli, socialinė apsauga nekelia jokio pasitikėjimo. Ką darome ne taip, kad mūsų šalies makro-socialiniai rodikliai yra vieni prasčiausių ES? Gerovės valstybė –  apie šį ...

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Molėtų rajone, nuostabaus grožio kampelyje – Alantoje, vis dar stovi išlikusi XIX a. medinė sinagoga. Žydų sinagoga įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pastatui suteiktas reikšmingo valstybės saugomo objekto statusas. Tačiau nepaisant to, šio vertingo pastato būklė – avarinė. Po Antrojo pasaulinio karo, sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu. O dabar, dėl kritinės būklės, pastatas jau kurį laiką nenaudojamas visiškai. Tokių medinių sinagogų visame pasaulyje likę vos dvi dešimtys. Dauguma tokių – Lietuvoje. Lietuvos žydų bendruomenė siūlo pastatą naudoti kultūros, švietimo, pažintinio turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms. Labai geras pavyzdys tinkamam sinagogos panaudojimui yra Pakruojyje, kur restauravus seniausią Lietuvoje žydų medinę sinagogą, šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagogoje ...

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Tiesiog Vilnius

Jurga Marcinkevičiūtė. Tiesiog Vilnius

Šiaip jau mūsų tauta yra sėsli, ne klajokliai mes. Žinoma, dabar nekalbame apie masinę emigraciją – tai kita tema, skaudi ir tokia aktuali, kad retsykiais to net pripažinti nesinori. Bet mes visi turime tėviškes. Tai tokios magiškos vietos, į kurias traukia net ir tais atvejais, kai seniai nebėra namo, kuriame augai, mokyklos, kur mokeisi, o ir medžiai, ant kurių užsikoręs skaitydavai knygą arba supaisi ant pririštos padangos – nupjauti. Mums reikia ten vis vien. Nuvažiuoti, pastovėti, pasėdėt ant to nupjauto medžio kelmo. Kažkas gero tuomet mums nutinka, ne tik atsiminimai ateina, bet ir keista nenusakoma nuotaika, mintis – „tai mano ir niekas neatims“. Turiu ir aš tokią tėviškę, tai Antakalnio gatvė, netgi su konkrečiu namo numeriu – aštuntas. Ten prasidėjau, nuo ten ir pasaulis kilo. Su metais gilyn į Antakalnį, žemyn prie upės, aukštyn į mišką. Kas vakarą ...

Rasa Budbergytė. Siūlome didesnį pajamų perskirstymą. Ir štai kodėl

Rasa Budbergytė. Siūlome didesnį pajamų perskirstymą. Ir štai kodėl

Rekordinė emigracija iš Lietuvos rodo, kad žinią apie augančias žmonių algas, reikia paaiškinti. O aiškinimas paprastas – po krizės visame pasaulyje turtingųjų pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo atsigavo ir auga, o visų kitų daugmaž „užšalo“. Vadinasi daugelis žmonių, kaip gavo nedideles algas, taip ir gauna. Šį ekonomikos augimą ryškiai pajuto nedidelė grupė žmonių, dažniausiai tų, kurie turėjo verslus arba sukaupę turto, kapitalo, kuris dabar jiems davė apčiuopiamą grąžą. KĄ MES SIŪLOME?  Tuo tarpu daugybė gyventojų jaučiasi prastai ne tik dėl to, kad vis dar turi sudūrinėti galą su galu, bet jiems apmaudu ir dėl to, kad sąžiningai dirbdami vis dar negali sau leisti paprasčiausių atostogų prie jūros arba vaiko išleisti į mėgstamą būrelį. Neteisybės, nusivylimo jausmas juos verčia emigruoti per krizę pramintais tautiečių takais į svečias šalis. Deja, masi ...

Rasa Budbergytė. Siūlome didesnį pajamų perskirstymą. Ir štai kodėl

Rasa Budbergytė. Siūlome didesnį pajamų perskirstymą. Ir štai kodėl

Rekordinė emigracija iš Lietuvos rodo, kad žinią apie augančias žmonių algas, reikia paaiškinti. O aiškinimas paprastas – po krizės visame pasaulyje turtingųjų pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo atsigavo ir auga, o visų kitų daugmaž „užšalo“. Vadinasi daugelis žmonių, kaip gavo nedideles algas, taip ir gauna. Šį ekonomikos augimą ryškiai pajuto nedidelė grupė žmonių, dažniausiai tų, kurie turėjo verslus arba sukaupę turto, kapitalo, kuris dabar jiems davė apčiuopiamą grąžą. KĄ MES SIŪLOME?  Tuo tarpu daugybė gyventojų jaučiasi prastai ne tik dėl to, kad vis dar turi sudūrinėti galą su galu, bet jiems apmaudu ir dėl to, kad sąžiningai dirbdami vis dar negali sau leisti paprasčiausių atostogų prie jūros arba vaiko išleisti į mėgstamą būrelį. Neteisybės, nusivylimo jausmas juos verčia emigruoti per krizę pramintais tautiečių takais į svečias šalis. Deja, masi ...

Close