Tadas Vinokuras. Black Lives Matter: ko bijo Lietuvos dešinieji?

Tadas Vinokuras. Black Lives Matter: ko bijo Lietuvos dešinieji?

JAV Alternatyvios dešinės judėjimo (alt-right) lyderiai dažnai reikalauja „leftistų“ atsižvelgti į faktus, nustoti verkšlenti ir susitaikyti su tikrove tokia, kokia ji yra. Anot jų, JAV kovotojai  už socialinį teisingumą reikalauja lygių teisių pamiršdami atsižvelgti į „natūralius“ ekonominius ar biologinius skirtumus. JAV žinomo alternatyvios dešinės komentatoriaus  Ben Shapiro šūkis „faktams nerūpi tavo jausmai“ jau yra tapęs populiariu lozungu, kurį dešinieji išdidžiai keverzoja ant savo marškinėlių. Mane, studijavusiam JAV penkerius metus (žiūr. prisistatymą komentaro pabaigoje), dalyvavusiam Bernie Sanders rinkimų kompanijoje, apima nemalonus  jausmas,  kai apžvalgininkas Vidas Rachlevičius akivaizdžiai sąmoningai  nekreipia dėmesio  į  faktus. Komentare „Raudonas gaivalas sugrįžo“  jis, drabstydamasis  emocijomis, desperatiškai gina baltojo krikščionio identi ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Prieš 80 metų, birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą. Kitą dieną Raudonoji armija įžengė į Estiją, o birželio 17 d. buvo okupuota Latvija. Per pusantro mėnesio, panaudojant SSRS prievartos ir jėgos struktūras ir vietinius kolaborantus, Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į SSRS. Kiekviena iš šalių turėjo savo pasiteisinimus nesipriešinti. Pirmiausia tai buvo susiję su grėsmėmis iš rytų ir vakarų. Agresyvi totalitarinių kaimyninių valstybių – nacių Vokietijos ir bolševikinės SSRS – politika atvedė prie Molotovo – Ribentropo pakto su slaptais protokolais sudarymo. Šiuo paktu buvo pasidalinta įtakos sferomis, nusprendžiant Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos likimą. Beje, slaptuose protokoluose ir Vokietija, ir SSRS pripažino Lietuvai teises į Vilnių. Lenkija ir Suomija nesutiko priimti nei nacių Vokietijos, nei bolševikinės SSRS ultimatumų ir pasipriešino kari ...

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai už aplinkos teršimą atliekomis taikyti papildomą priemonę – automobilių konfiskavimą. Tokią galimybę Seimo nariai buvo numatę, registruodami administracinio nusižengimo kodekso pataisas. Aplinkos teršimas atliekomis šiandien, kaip niekada aktualus. Ypač tai didelė problema miškininkams, kurie kone kasdien fiksuoja naujas miškuose išverstas atliekų krūvas, kurias tvarkydami nebespėja daryti kasdienių, privalomųjų miško priežiūros darbų. Valstybinių miškų valymas nuo taršos yra prievolė, todėl miškininkai tampa miške šiukšlinančių nevalų įkaitais. Šiukšlių miškuose pastebimai pradėjo daugėti per pastaruosius kelis metus. Aplinkos apsaugos pareigūnams, dėl prasto administravimo, priemonių, kuro trūkumo ir atsainaus aukščiausių ministerijos valdininkų požiūrio, negebant tinkamai atlikti savo pareigų, teršėjai kaip reik ...

Artūras Rudomanskis. „BlackLivesMatter“ reiškia – „AllLivesMatter“

Artūras Rudomanskis. „BlackLivesMatter“ reiškia – „AllLivesMatter“

Stebint viešąją erdvę, kurioje polemizuojama apie JAV vykstančius sisteminį rasizmą kritikuojančius protestus, tampa visiškai akivaizdu, kad rasizmo problema yra nesvetima ir Lietuvoje. Labiausiai ji atsiskleidė po surengtų solidarumo eitynių „BlackLivesMatter“ Vilniuje. Tuomet pasipylė rasistinių pareiškimų gausa. Tarp jų nuolat kartojosi keletas ypatingai populiarių, kurie taikomi beveik visoms socialinėms grupėms, nepaisant odos spalvos, t. y. tautinėms grupėms, pavyzdžiui, žydams, romams, lenkams, rusams, taip pat kitoms grupėms, kurios skiriamos lyties, negalios ir pan. pagrindu. Pirmiausia pastebėjau pagrūmojimus, kad neva protestuojantys nieko nesupranta, nes jei pagyventų „tarp tokių“, tai suprastų, kad tamsios odos spalvos žmonės dažniau daro nusikaltimus, laikosi keistų elgesio papročių ir t.t. Tokie viską apibendrinantys pareiškimai teigia, kad odos s ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Close