Nuomonės Archives - Page 83 of 155

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę. Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan. Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė. Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija. Jaunų žmo ...

Jolanta Butkevičienė. Peštynės smėlio dėžėje: kodėl pralaimėjo „Seimo“ vaikų darželis

Auga mūsų politikai, stiprėja. Jau galima buvo pamanyti, kad po 30 metų ir trumpikes išaugs. Bet atsitik tu man taip, kad užsimanė vėl smėlio dėžėje su savo žaislais pažaisti. Smėlio dėžė ne bet kokia pasitaikė – didelė, Palangos pajūrį primenanti, su ošiančiomis bangomis, mediniais takeliais ir per žiemą sostinės kiemsargių neišbarstytu smėliu. Visiems Vilniaus vaikams, ir net tiems, kuriuos tėvai atsivežtų iš Naisių, toje smėlio dežėje, regis, turėjo vietos užtekti. Bet, kaip patys žinote, taika ir ramybė smėlio dėžėje neilgai vyrauja. „Provokatorius“, – šaukia vienas berniukas, o jam garsiai pritaria visa grupė iš darželio „Seimas“. „Impotentai“, – šaukia kitas. Ir beria kastuvėliais vieni kitiems smėlį į akis. Ir kur tos mamos žiūri? Iš kur tokie žodžiai, toks nepagarbus elgesys? Prastas auklėjimas. Matyt, per tą karantiną ir dyką buvimą tiesiog s ...

Robert Duchnevič. Rūkalų kontrabanda didėja: kaip užtikrinti išorės sienų kontrolę?

Kova su šešėline ekonomika vyksta nuolat. Kiekvienais metais mūsų valstybė dėl šešėlio netenka milijardo eurų pridėtinės vertės mokesčio. Vienas tipinių, bet labai svarbių šešėlio pavyzdžių, yra tabako gaminių kontrabanda. Siekiant užkardyti nelegalų rūkalų pervežimą iš trečiųjų šalių, reikalinga aiški, koordinuota valstybės politika, konkretūs strateginiai veiksmai ir tikslingos investicijos. Dalį šios problemos sprendimo būdų, to patys nesuvokdami, pasako ir valdžios atstovai. Reikia tik veiksmo. Prieš kurį laiką spaudoje pasirodė informacija, kad atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuva po Graikijos yra antra Europos Sąjungoje pagal šešėlį tabako rinkoje. 2018 m. šešėlinė rinka siekė 66 mln. eurų, o 2019 m. jau 68 mln. eurų. Pastaruosius metus situacija Lietuvoje yra netipinė. Nors gyventojų pajamos auga, šešėlinių rūkalų rinka plečiasi. Jeigu taip yra iš ...

Modesta Petrauskaitė. Skęstančiųjų gelbėjimas – ne pačių skęstančiųjų reikalas

Akivaizdu, kad koronavirusas, bent jau šiais metais, iš esmės pakeis poilsiautojų įpročius. Nepaisant kone kasdien vis daugiau atnaujinamų tarptautinių skrydžių, didžioji dalis lietuvaičių šiais metais atostogaus Lietuvoje. Lietuva gali pasigirti ypač gražiais ir švariais Baltijos jūros paplūdimiais, smėlėtomis ežerų pakrantėmis, tačiau situacija su mūsų vandens telkiniuose skęstančiais žmonėmis labai prasta. Lietuvoje kone kasmet nuskęsta apie 200 žmonių ir pagal šią kraupią statistiką esame lyderiai Europos Sąjungoje. Dažniausios skendimų priežastys – neatsakingas elgesys prie vandens telkinių ir savo plaukimo įgūdžių pervertinimas. Perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis dažnai tampa mirties priežastimi, o neatsakingą elgesį vandenyje daugiausia lemia alkoholis. Iš kitų ES valstybių išsiskiriame ne tik didžiausiu nuskendusiųjų skaičiumi, tačiau ir žuvusiųjų am ...

Darius Razmislevičius. Darbo rinkoje – neišnaudotas darbo jėgos potencialas

Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID-19 forma turi vyresni, daugiau kaip 60 metų amžiaus sulaukę asmenys, todėl tikėtina, kad šią vasarą sezoniniams darbams paslaugų sektoriuje ar žemės ūkyje prireiks papildomų rankų. Vyresnius asmenis ir kitus žmones, dėl sveikatos būklės esančius didesnės rizikos grupėje, minėtoje darbo sferoje galėtų pakeisti jaunesnio amžiaus darbuotojai – vaikai ir paaugliai. Žinoma, darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Vaikai ir paaugliai ne mokslo metų metu gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Darbo santykiai su darbdaviu įforminami darbo sutartimi, kuri jaunam žmogui užtikrina tam tikras gara ...

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Apie gerovės valstybę rinkimų kampanijos metu bylojęs prezidentas prisiminė ją ir savo metiniame pranešime, apibrėždamas ją kaip didįjį Lietuvos tikslą, gerovės valstybę – kaip teisingą, žalią ir inovatyvią. Paminėjo (ir aš negaliu su juo nesutikti), kad gerovės valstybė prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Priminė jis ir nuolat vietinių bei užsienio ekspertų linksniuojamas Lietuvos problemas – skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, neracionalų viešųjų išteklių panaudojimą ir t. t. Tačiau prezidento gerovės valstybės vizija taip ir liko kažkokia neaiški ir miglota, nes per pirmuosius metus nesulaukėme reikšmingų pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus žengtume link gerovės valstybės. Tiesa, buvo keletas pavienių žingsnių: prezidentui inicijavus, biudžete buvo įtvirtintas mažiausias pensi ...