Povilas Saulevičius. Kur link nuvedė PERMAINOS?!

Povilas Saulevičius. Kur link nuvedė PERMAINOS?!

Prieš trejus metus, po ištisos virtinės skandalų vaikų globos namuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino šalies institucijas imtis realios sistemos pertvarkos. 2015-ųjų kovą paskelbta, kad pradedama institucinės globos, tai yra vaikų globos namų, reforma. Iki 2020 m. Lietuvoje neturėtų likti (su išimtimis) institucinių globos namų, o juose gyvenę vaikai turėtų sugrįžti atgal į šeimas arba persikelti gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose galėtų gyventi iki 10 vaikų ir tokie namai nebūtų sukoncentruoti vienoje teritorijoje. Prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos savivaldybės suskubo įgyvendinti institucinių vaikų globos namų pertvarką. Tokią, mano nuomone, skubotą iniciatyvą parodė ir Varėnos rajono savivaldybė, kai 2017 metų rugsėjo pradžioje Registrų centre įregistravo Varė ...

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

300 000. Tiek Lietuvos piliečių turi įsiskolinimų. Daugiau nei 13 milijonų – tiek per metus pelno gauna antstoliai, vidutiniškai po 100 000 eurų kiekvienas. Skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį. Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog nepragyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50% minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip galima atimti būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį. Žiauru, kaip lengvai į skolas įkritęs žmogus sulaužomas, praranda darbą, būstą, norą gyventi. Pražūva ir skolininkas, ir neatgauna pinigų skolintojas. Todėl nėra prasmės tęsti gulinčio spardymą, kur kas racionaliau p ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Oi, emigracija

Jurga Marcinkevičiūtė. Oi, emigracija

Geriau prie statistikos nesiartinti. Skaičiai ir matematika toks dalykas: viena vertus, visada teisingi, kita vertus – bet kurios matematinės lygties bet koks dydis gali būti pridėtas arba atimtas prie abiejų pusių. O kas įdomiausia, apibendrinus, abejoms pusėms galima pritaikyti beveik bet kokią funkciją. Čia mes apie emigraciją iš Lietuvos. Puikiai žinoma, kokia diduma išvažiuojančių to nedeklaruoja, vadinasi, iš tikro bet koks jų skaičius gali būti ir pridėtas, ir atimtas. O dėl išvykstančių funkcijos, kaip sakoma, tėvynei – galima mėginti apibendrinti. Visi matėte darbe kolegas verkiančius, namuose nusivylusius (pirmiausia savimi), nežinančius ką daryti draugus, kaimynus, artimuosius. Išvažiuoti reikia, gal tas anas padėtų pradžioj, gal įdarbinimo agentūrai mokėti, pagyvensiu name su 15 kaimynų, o ką daryt? Paskola, tėvai serga, automobilis garbės žodžiu važiu ...

Aloyzas Sakalas. Seimo ir Konstitucinio Teismo pareigos apkaltos procese

Aloyzas Sakalas. Seimo ir Konstitucinio Teismo pareigos apkaltos procese

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo tokio politinio triukšmo, kurį pamatėme po nepavykusios Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos. Kaip iš gausybės rago pasipylė Seimo sprendimu nepatenkintų profesionalių ir neprofesionalių politikų kritika, kurią galima apibendrinti keturiais žodžiais: „Seimas padarė nepataisomą klaidą“. O kad tokia klaida nepasikartotų, buvo pasiūlyti įvairūs receptai. Štai keli iš jų: Seimas privalo tik patvirtinti Konstitucinio Teismo (toliau KT) verdiktą; KT verdiktas yra vykdomas nedelsiant. Seimo sprendimas nereikalingas; Seimo nariai turi priimti sprendimą ne slaptu, bet atviru balsavimu. Aptarkime šiuos siūlymus. Įteisinus pirmą siūlymą Seimas paverčiamas savotiška notarine kontora, kurios pareigos būtų tik patikrinti, ar visi iš KT atkeliavę dokumentai nėra klastotės. Norint įteisinti antrą siūlymą reikis ke ...

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Socialdemokratai tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką. Socia ...

Dovilė Šakalienė. Genderizmo baubai arba kaip išmokti skaityti

Dovilė Šakalienė. Genderizmo baubai arba kaip išmokti skaityti

Žinau, kad turėjau nenustebti, kai tvirtinant pavasario darbų programą Seimas balsavo prieš Stambulo konvencijos įtraukimą. Ir visgi sunku sulaikyti nuostabą kiek mažai Seimo narių sugeba savarankiškai perskaityti svarbius dokumentus ir pasidaryti savo išvadas. Keletas radikaliai konservatyvių Seimo narių, tvarkingai gyvenančių viduramžiuose (kur nėščios Seimo narės negali pristatinėti projektų, o vyro viršenybė nekvestionuojama), pagąsdina kolegas socialinės lyties baubu – ir visi iškart atsižegnoja nuo bet kokių diskusijų, bijodami prarasti politinius taškus. Nes apie ką diskusija – niekas žmoniškai ir nežino. Pasakysiu tiesiai – tingima skaityti, todėl taip lengvai plinta siaubo pasakų stiliaus gąsdinimai. Sugrius tradicinė šeima, ateis galas Lietuvos valstybei ir išvis įvyks gyventojų genocidas – būtent taip, iliustruodamas Holokausto nuotraukomis, pagrindinis ...

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Gintautas Paluckas. Kaip mes siūlome apginti Lietuvą

Lietuviai visuomet gyveno sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje tarp stipresnių kaimynų, todėl diskusijos apie saugumą nėra naujiena nuo karaliaus Mindaugo laikų. Tapusi NATO nare Lietuva įsiliejo į Vakarų kolektyvinio saugumo bendruomenę, tačiau baimių nė kiek nesumažėjo – taip nutiko ir dėl realių aplinkybių, ir dėl nuolatinio „vanagų“ gąsdinimo. Vis tik baimė nėra geriausias patarėjas net esant sudėtingoms aplinkybėms. XXI amžiuje saugumas nėra vien tik investicijos į ginkluotę ir karinių pajėgų stiprinimą. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti ir vidinius procesus valstybėje: kiek piliečiai pasitiki valstybės institucijomis, ar jie pakankamai tiki savo valstybe, kad krizės atveju eitų ją ginti, ar jie žino, ką tiksliai daryti, jeigu nutiktų kas nors netikėto. Visuomenės parodyta valia priešintis, neabejingumas pavojaus signalams yra vienas svarbiausių valstybės ...

Close