Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Savaitraštis "Savaitė" klausia: Ar biudžetas ir mūsų gerovė – tas pats? Didžioji dalis valstybės biudžeto formuojama iš surenkamų mokesčių. Mokesčių mokėtojai pagrįstai tikisi, kad iš biudžeto bus finansuojamas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba, infrastruktūra ir kiti gyvybiškai svarbūs poreikiai. Deja, ir politikai, ir biurokratai mėgsta „pasisavinti“ biudžetą – pamiršta, kad jis yra visų mokesčių mokėtojų nuosavybė. Neatleistina, kad, priimdami įstatymus, taip pat ir susijusius su mokesčiais, politikai pirmiausia žiūri, kiek neteks biudžetas. Daug svarbiau yra tai, ar bus teisingiau gyventojų reikmėms paskirstomas biudžetas, koks bus lėšų poveikis Lietuvoje esančiai didžiulei pajamų nelygybei, socialinei atskirčiai, ar pagerės žmonių gyvenimas dėl to, kad vienaip ar kitaip pertvarkysime mokesčių sistemą. Juk jeigu atsisakoma NPD už vaikus, ne biu ...

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – viena opiausių Lietuvos problemų: mūsų šalis nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste. Apie tai LSDP organizuotame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme kalbėjo medikas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. Trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Tai – dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak V. Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi. Daugelį nepalankių rodiklių valdžia, kalbėdama apie sveikatos apsaugą, anot jo, linkusi nutylėti. Pavyzdžiui tai, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos „Sveikatos priežiūr ...

Vilija Blinkevičiūtė. Į pasaulį pažvelgti skurstančio vaiko akimis

Vilija Blinkevičiūtė. Į pasaulį pažvelgti skurstančio vaiko akimis

Neatsakinga socialinė politika reiškia paveldimą skurdą. Varganas gyvenimas lyg kokia skurdo DNR – iš kartos į kartą, lyg užkoduota vaikuose. Ir taip tęsis, kol dideliems dėdėms ir tetoms bus svarbesnių prioritetų nei vaikų gyvenimas. Kodėl valstybės dažnai į vaikus investuoja nepakankamai? Į geležį – taip. Į betoną – be problemų. O į vaikus? Kodėl vengiama į pasaulį pažvelgti vaiko akimis? Europos Sąjungoje, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyvena skurdo rizikos zonoje. Privalome suteikti lygias galimybes jau ankstyvoje vaikystėje – tik taip sustabdysime skurdo paveldėjimą. Europos Parlamente – Vaikų garantijos iniciatyva Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl mano pasiūlytos Vaikų garantijos iniciatyvos. Ši iniciatyva reiškia ES pagalbą ir paskatą valstybėms imtis realių vei ...

Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Šių metų spalio mėnesį LSDP surengė Tarptautinį socialdemokratų forumą Vilniuje. (TS Vilniaus Forumas). Šis  tokio masto renginys pirmas nuo LSDP atsikūrimo dienos ir tikrai senai lauktas. Visų pirma todėl, kad be intelektualių ideologiškai pasikausčiusių  politikų partijos virsta primityviomis privačiomis firmomis. Taip ir atsitiko su senąja LSDP. Šio TS Vilniaus Forumo  tikslas – socialdemokratinės ideologijos susigrąžinimas  partijai jos vardu ir ateities perspektyvos. Deja, Europos socialdemokratijų trečio kelio pasirinkimas smogė tiesiai per socialdemokratinių partijų identitetą. Ta visuomenės dalis, kuriai labiausiai reikėjo socialinio teisingumo visose valstybės srityse, liko ant ledo. Artimiausias pavyzdys – Lietuva vis neišsikapanojanti iš skurdo, pajamų nelygybės  ir turto atskirties. Politinė arena atiteko politikos aferistams. LSDP palikus svarbiausiem ...

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Mes nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutiniai vyrų atlyginimai yra didesni už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamas pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje žymiai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu. Kartais, netgi jeigu moteris turi galimybę rinktis geriau apmokamą darbą toliau namų a ...

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

SEL‘as viešajame transporte yra tai, ko dažnai nepamatysi. Jei ne rinkimai, tokio malonumo, matyt, apskritai neturėtume. Akivaizdžiai kultūrinio šoko ištiktas žmogus, besiblaškantis po viešojo transporto stotelę su galimu kandidatu į miesto merus – juk įdomu, ar ne? Arba kito galimo kandidato dosnus gestas, siūlant miestiečiams „nemokamą“ viešąjį transportą, kartu pripažįstant, jog neįsivaizduoja, kiek kelionė mieste kainuoja ir juolab niekad nėra juo važiavęs. Noriu pasakyti, kad kiekvienuose rinkimuose pasitaiko komedijos elementų. Ir savaime tai nėra labai blogai – juk demokratija, kaip kas moka, taip šoka. Bėda būtų, jei smagiai pasijuokę, po rinkimų nakties pamatytume, jog meru turime švaistūną, mėgstantį už miesto pinigus ne darželius statyti, o avialinijas steigti. Arba verslininką iš Kėdainių devynioliktame aukšte miesto įmones ir viešuosius pirkimus draug ...

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos  turime  tiek, kiek  esame drąsūs  jai apginti

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos turime tiek, kiek esame drąsūs jai apginti

Dažnai pasididžiuodami esame linkę save pavadinti demokratine šalimi. Žodis demokratija taip plačiai  vartojamas, kad neretai neįsigiliname, ką iš tikrųjų reiškia demokratija. Suvokiame tik tiek, kaip išsireiškė vienas Seimo narys, kad demokratija yra daugumos valdžia. Gerai, nors tiek. Ar demokratija egzistuoja savaime, įrašius šį žodį valstybės Konstitucijoje, ar ją turime patys sukurti, išlavinti žmones, kad jie imtų demokratiškai mąstyti? Ar šiandien, praėjus 28 metams nuo valstybės atkūrimo, Lietuvoje turime kritinę masę Lietuvos piliečių demokratų, kurie išdrįstų pakovoti prieš bet kokias demokratiją žlugdančias jėgas? Galbūt jau turime, nes Lietuvos piliečiai tampa vis daugiau aktyvesni, gindami savo interesus. Palaipsniui supras, kad reikia ginti ne tik savo, bet ir kito piliečio, nes kitą kartą tas kitas padės jam apsiginti nuo tų, kuriems demokratijos ap ...

Close