G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Nauja darbdavių idėja – dirbančių pensininkų atleidimas nuo Sodros mokesčio. Tiesa, ją išsakė premjeras, bet neabejoju, kad tą „jauką“ jam galėjo pakišti tik darbdaviai (arba privačių pensinių fondų atstovai), o būdamas dar toli nuo pensinio amžiaus, premjeras lengvabūdiškai „ant jo užkibo“. Paklausykite, kaip paradoksaliai skamba ši idėja: „Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis“*. Toliau cituojamas pats premjeras: „šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje“. Tai ką reikia skatinti? Darbdavius ar pensininkus? Reiktų suprasti: (darbdaviams) trūksta darbo jėgos, todėl reikia skatinti pensininkus, kad jie kuo ilgiau išl ...

Jubiliejus: prieš 30 metų atkurta Lietuvos socialdemokratų partija

Jubiliejus: prieš 30 metų atkurta Lietuvos socialdemokratų partija

Šiandien sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje buvo atkurta Socialdemokratų partijos veikla! Lietuvos socialdemokratų partijai – jau 123 metai, tačiau persekiojimai, karai ir okupacijos kai kada versdavo veikti pogrindyje ar užsienyje. 1989 metų gegužės mėnesį susibūrusi LSDP veiklos atkūrimo iniciatyvinė grupė (A.Jakubėnas, K.Antanavičius, V.Andriukaitis, G.Iešmantas, A.Januška, D.Kirvelis, A. Sakalas ir kiti) išsirinko organizacinį komitetą, kuris turėjo atlikti visus reikalingus darbus atkuriamajam LSDP suvažiavimui. Komitetą sudarė: Alfonsas Jakubėnas (LSDP narys nuo 1926 m.), Kazimieras Antanavičius, Albinas Bagdonas, Aaronas Gutmanas, Dobilas Kirvelis, Antanas Matijošaitis, Gintautas Iešmantas, Albinas Januška, Valdas Katkus, Zita Šličytė, Kazimieras Uoka. Ačiū jiems! 1989 metų rugpjūčio 12 dieną Mokslų akademijos salėje buvo atk ...

Darius Razmislevičius. Labiausiai skursta vienišos mamos. Kodėl neatėmus iš jų dar buto ir mašinos?

Darius Razmislevičius. Labiausiai skursta vienišos mamos. Kodėl neatėmus iš jų dar buto ir mašinos?

Praėjusios savaitės buvo pilnos gluminančių ir vienas kitam prieštaraujančių pranešimų. Lietuvos statistikos departamentas skelbė naujausius duomenis apie skurdą mūsų šalyje, o premjeras – apie visuotinius mokesčius. Kone kiekvieną mūsų nuo 2020-ųjų paliesiančius nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčius. Skaudžiausiai tuos, kuriuos Statistikos departamentas įvardijo kaip labiausiai skurstančius: vienišas mamas (tėvus), vaikus ir pensininkus. Kodėl juos? Nes didžiausias skurdo rizikos lygis pernai buvo 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai kas trečias pensininkas (37,6 proc.) gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, t. y. pajamos buvo mažesnės nei 345 eurai. Tačiau dar sudėtingesnė situacija buvo namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir jo išlaikomi vaikai. Kaip žinia, tai dažniausiai yra vienišos mamos, kurioms tradiciškai tenka laimė ...

Nešvari K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Nešvari K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Laikas pripažinti: dviejų nacių kolaborantų K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų retoriką bei argumentaciją galima pritaikyti ir ginant komunistų kolaborantus. Atsisakymas vertinti abiejų veikėjų veiksmus per Jungtinių Tautų konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui prizmę yra amoralus. Kodėl? Todėl, kad visų pirma terminas „kolaborantas“, gyvenusiems 50 metų sovietų okupacijoje, Lietuvoje neturi neigiamo užtaiso. Tais laikais visi sukosi, kaip mokėjo. Dalis susitepusių didvyrių gynėjų nespėjo patirti nacių okupacijos, bet kai kas šauniai sau jautėsi sovietų okupacijos metu darydami karjerą sovietinėje biurokratijoje. Vieni nesikišdami, kiti aktyviai dalyvaudami sovietinio okupanto biurokratijoje politrukais, žurnalistais, „mokslinio komunizmo“ dėstytojais, stukačiais ir kagėbistais. Jie niekada nedalyvavo nei partizaninėje, nei disidentinėje veikloje. Neka ...

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Žvelgiant į pastarųjų savaičių įvykius ir diskusijas kyla mintis, kad išgyvename artimo neapykantos vasarą. Vieni reikalauja apsaugoti gražiausias miestelio vietas nuo vaikų, kiti reikalauja uždaryti neįgaliuosius už spygliuotų tvorų, treti pašiurpę negaili baisiausių epitetų pirmiesiems. Kaip jautėsi ir ką galvojo apie juos atstumiančius žmones tėvų globos netekę vaikai ir proto negalią turintys žmonės galime tik numanyti. Paradoksas tame, kad visi nori to paties – saugumo, orumo ir pagarbos. Skirtumas tame, ar matome sąsajas tarp savo ir aplinkinių saugumo (orumo, pagarbos) užtikrinimo, ir kokios tos sąsajos. Atrodo, nesunku suvokti, kad visuomenės saugumo (orumo, pagarbos) matas yra jos silpniausių ir pažeidžiamiausių apsaugos kokybė. Bet kodėl tuomet vis dar aštriai prasimuša izoliacijos naratyvas, ir nors slepiamas, bet tikrai yra, sunaikinimo naratyvas? Ga ...

Lukas Vaigauskas. R. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

Lukas Vaigauskas. R. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

„Tai iš tikrųjų frakcija vieningai palaiko Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą ir mūsų politinė valia frakcijos, manau, ir partijos būtų, kad V.Sinkevičius būtų siūlomas kandidatu į eurokomisarus“, - sako Ramūnas Karbauskis ir priduria, kad už kitus kandidatus jo vadovaujama frakcija nebalsuotų. Paklausus premjero paaiškėja, jog jo apie tokį sprendimą niekas neinformavo. Kitaip tariant, vyriausybės galvą išmetė kaip musę iš barščių, kuriuos ta pati vyriausybė ir verda. Prezidento pritarimo taip pat R. Karbauskiui nereikia – gi su prezidentu tik derinama kandidatūra, t. y. jis druskos ir pipirų į barščius įberia, darbas nedidelis. Pasirodo, sekant tolimesnių įvykių seką, kad ministro V. Sinkevičiaus niekas neatsiklausė, ar jis norėtų būti svarstomas tarp kandidatų į eurokomisarus. Tokia įdomesnė demokratijos forma, bet pas „valstiečius“ tai jau tapo įprasta: mažum ...

Vytautas Plečkaitis. Sąjūdis atvedė mus į Baltijos kelią, o Baltijos kelias – į nepriklausomybę

Vytautas Plečkaitis. Sąjūdis atvedė mus į Baltijos kelią, o Baltijos kelias – į nepriklausomybę

Šiemet minime Baltijos kelio 30 metų jubiliejų. Kitais metais turėsime progą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo trisdešimtmetį. Tai ne menkas laiko tarpas ne tik žmogaus gyvenime, bet ir mūsų valstybei, turint omenyje faktą, jog tarpukario Lietuvos Respublika gyvavo nepilnus 22 metus. Lietuvai atgimti reikėjo palankaus tarptautinio klimato ir svarbiausia - kritinės masės patriotiškai nusiteikusios visuomenės bei vadovaujančios struktūros su drąsiais žmonėmis, kurie telkėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje (LPS). Kiekvienas dalyvavęs Sąjūdyje, turi savo nuomonę apie visą šalį apėmusį judėjimą, kuris sudrebino sovietinę Lietuvą ir atvedė mūsų tautą į nepriklausomybę. Buvau aktyvioje Sąjūdžio veikloje nuo 1988 m. vasaros - priklausiau Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybai, Sąjūdžio Seimui. Nuo Sąjūdžio buvau išrinktas į Aukščiaus ...

Close