Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Dažnai politikai ieško kaltų. Pavyzdžiui, buvęs ir esamas sostinės merai aiškinasi, kurio kadencijos metu Vilniuje prasidėjo sąstingis: pasitelkiama Vilniaus kaip laivo metafora, kaip laivo, kuris vieno mero valdymo metu buvo skylėtas ir niekur negalėjo plaukti, o kito valdymo laikotarpiu – kaip be krypties, be strategijos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jie abu yra teisūs: socialinės apsaugos srityje Vilnius ne tik neturi krypties, bet jame dar ir gyvena žmonės, kuriuos valdantieji užmiršo ir kurių nepamatė. Viešoji erdvė užpildyta idėjomis apie mistinius stiklinius rūmus, apie miestą su metro arba tramvajumi, regime dideles miesto plėtros ambicijas. Idėjos, ypatingai drąsios, yra sveikintinos, tačiau jos turi būti pagrįstos ir tinkamai įvertintos, turi būti atsižvelgta į tai, kokį realų teigiamą pokytį jų įgyvendinimas duos vilniečiams. Galbūt viena iš įgyvendin ...

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Primenu, kad Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi skolų, tai beveik 300 000 gyventojų, kurie 118-kai antstolių per metus atneša maždaug 15 milijonų eurų pelno. Per metus antstoliai išieško maždaug 100 mln. eurų, iš jų 30 mln. yra antstolių pajamos, iš kurių maždaug pusė yra patiriami kaštai, o likusi dalis – gaunami atlyginimai, gerokai viršijantys Lietuvos Respublikos Prezidentės algą. Antstolių algos „į rankas“ siekia iki 40 000 eurų, vidutiniškai uždarbis yra 10 000 eurų, ir tik  keli antstoliai uždirba mažiau nei 3 000 eurų. Šiandien mes turime paradoksalią situaciją, kai valstybės deleguotą funkciją vykdantys asmenys ne tik neproporcingai pelnosi iš daugeliu atvejų skurstančių skolininkų, tačiau ir stokojama aiškumo ir skaidrumo, reguliuojant skolų išieškojimo kaštų dydį. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdym ...

Gintautas Paluckas. Nubaustas už prioritetą valstybei?

Gintautas Paluckas. Nubaustas už prioritetą valstybei?

Lankydamasis skyriuose, diskusijose atsakinėju į daugybę klausimų dėl mūsų partijos, šalies ir socialdemokratijos ateities. Tačiau vienas klausimas yra išskirtinis. Vieni jį užduoda drąsiai, kiti subtiliai ar apskritai paklausti nedrįsta. Kalbu apie savo biografijos „dėmę“ – teismo nuosprendį, kuriuo buvau pripažintas kaltu padaręs žalą Vilniaus miesto savivaldybei tuomet, kai dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi. Pasidalinsiu su jumis aplinkybėmis, kurios padės aiškiau suvokti šią situaciją. 2007 m. bebaigianti savo kadenciją Vilniaus miesto Taryba nusprendė privatizuoti savivaldybei priklausančią įmonę „Profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri tuo metu miestui teikė žiurkių ir tarakonų naikinimo paslaugas. Įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą ir paskelbtas konkursas rasti kitą parazitų naikinimo įmonę. Jau 2007 m. vasarį įvyko Saviva ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Praeinantys 2018-ieji Lietuvoje buvo pažymėti šimtmečio renginiais, kurie daugeliui mūsų valstybės piliečių paliko ilgam neišdildomą įspūdį. Sužinojome daugiau apie savo praeitį, apie žmones, nusipelniusius valstybininko vardo, apie tuos, kurie kūrė ir stiprino mūsų šalį. Žinoma, rašyta ir kalbėta daugiau apie tai, kas buvo gero Lietuvos Respublikoje tarpukaryje. Tai natūralu. Juk jubiliejus. Prisiminėme ir tai, kad ne tik lietuviai atkūrė savo valstybę, pradėję ją tverti Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto Nutarimu dar neturėdami jokios realios valdžios savo teritorijoje. Tačiau, kaip sako Šventasis raštas, „pradžioje buvo žodis“. Tik po jo sekė atkaklios derybos su vokiečiais, jų sutikimas pripažinti Lietuvos valstybę ir net pagalba tą valstybę kuriant ir ginant ją nuo bolševizmo pavojaus. Šimtmetį minėjo ir tos tautos, kurios valstybę kažkada turėjo ir jos nete ...

Close