Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Julius Sabatauskas. Eksperimentų ministras iki rinkimų leido žmonėms pagyventi

Julius Sabatauskas. Eksperimentų ministras iki rinkimų leido žmonėms pagyventi

Ministras po daugelio blaivaus gyvenimo metų užsuko į barą ir užsisakė konjako. Barmenas jam atnešė taurę degtinės. Ministras: aš juk prašiau konjako. Padavėjas: Koks skirtumas! Veiklioji medžiaga juk ta pati, o pirmą kartą mūsų barą aplankiusiems klientams mes pateikiame pigiausią produktą. Tikrai nepretenduoju į šio anekdoto autorystę. Tai masiškai kone per vieną dieną socialiniais tinklais išplitęs šiuolaikinis liaudies folkloras, kurio pirminis autorius per tūkstančius pasidalijimų sunkiai beatsekamas. Tai taiklus žmonių atsakas į kartais sunkiai suvokiamus valdančiųjų sprendimus. Šis įrašas kaip nė joks politinis tekstas ar kritinis pasisakymas iš tribūnos, o įvardija dabartinę situaciją, kaip jaučiasi žmonės, kai „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras vieną po kito imasi eksperimentų su kompensuojamais vaistais. O realiai – eksperimentuoja su mūsų žmonė ...

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Lietuvos Vyriausybė kaip reikiant įsilinksmino priešrinkiminėse pinigų taškybose. Kiek anksčiau skyrusi po 200 eurų dotacijos medikų poilsiui Lietuvos turizmo sektoriuje, dabar dar ketina pridėti ir mokytojų poilsiui, tik jau kiek kukliau, po 100 eurų. Skaičiuojama, kad 200 eurų tiksline dotacija pasinaudos apie 50 tūkstančių medikų ir apie 63 tūkstančiai pedagogų, tarp kurių - universitetų ir kolegijų dėstytojai, logopedai, socialiniai pedagogai, darželių auklėtojai, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pedagogai. Medikams šiai dotacijai skirta 10 milijonų, pedagogams ketinama skirti 6,3 milijono eurų. Dotacija medikams ir pedagogams numatyta siekiant gelbėti šalies turizmo sektorių, o tai reiškia, kad skirtus pinigus pastarieji galės leisti tik apsigyvenant viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose. Tiesa, nei vienam šios lėšos nebus tiesiogiai pervedam ...

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų - COVID-19 vis dar čia

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų – COVID-19 vis dar čia

Kaip ilgametis medicinos bendruomenės narys, pernai pradėjęs dirbti Europos Parlamente, iškart įsitraukiau į su sveikata susijusius klausimus. Tiesą sakant, pirmasis seminaras, kurį organizavau, būdamas Europos Parlamento nariu, buvo apie „Sveikesnę gerovės visuomenę“, kuriame aptarėme daugiasektorinį požiūrį ir į žmones orientuotas sveikatos paslaugas, susijusias su ŽIV, tuberkulioze ir lytiniu keliu plintančiomis užkrečiamomis ligomis. Nuo seminaro prabėgo vieneri metai, o sveikatos sektoriuje daug kas pasikeitė. Deja, šie pokyčiai sukėlė tik dar didesnius iššūkius kovoje su retomis, lėtinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis. Pacientams teikiamų paslaugų kokybė taip pat pablogėjo, prieinamumas tapo sunkesnis, o kai kuriose ES valstybėse narėse ar regionuose sveikatos paslaugos tapo beveik nepasiekiamos tūkstančiams žmonių, kuriems jų labiausiai reikia. Lietuvoje ...

Ramūnas Lydis. Kaip valdomas COVID–19 infekcijos plitimas? Tikra saviizoliacijos istorija

Ramūnas Lydis. Kaip valdomas COVID–19 infekcijos plitimas? Tikra saviizoliacijos istorija

Pagal viešus pranešimus matome, kad Lietuvoje COVID–19 atvejų skaičius auga kaip ant mielių. Kiekvieną dieną nustatomas triženklis skaičius naujų atvejų. Pagal statistiką matome, kad didžioji dalis jų yra esamuose židiniuose Raseiniuose, Šiauliuose, Vilniuje. Kartu visuomenė yra informuojama apie tai, kad probleminėse savivaldybėse žmonės turėtų darytis testus, kad židiniai būtų lokalizuoti. Atrodo, tikrai viskas daroma siekiant stabdyti infekcijos plitimą, bet... Man asmeniškai dabar tenka susidurti su šiuo naujuoju virusu. Rugsėjo pabaigoje teko dalyvauti renginyje kartu su dar keletu kolegų. Renginio metu buvo laikomasi visų saugos reikalavimų. Tačiau pietų ir vakarienės metu sėdėjome visi kartu prie stalo, valgėme bei gėrėme kavą, arbatą, žinoma, be kaukių. Po renginio visi ramiai išsiskirstėme po visą Lietuvą. Atrodo, tikrai viskas daroma siekiant stabd ...

Close