Nuomonės Archives - Page 79 of 155

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

Arkadijus Vinokuras. Nesiliaujantys visų dipukų išsisukinėjimai

Kelios mintys pasiskaičius K. Girnių. Vilniuje, ponios ir ponai, reikia būti visišku bepročiu, kad sutikus Tiesą ją atpažintum. Todėl retas, bet akylus etiškas skaitytojas, perskaitęs mano komentaro pavadinimą, tuojau pasipiktinęs reaguos. Juk tikrai ne VISI dipukai taip elgiasi? Ir šis skaitytojas bus teisus. Tai štai, Kęstučio Girniaus straipsnio pavadinimas „Nesiliaujantys priekaištai laisvės kovotojams“ mano nuomone pažeidžia akademinę ir žurnalistinę etiką. Išvertus K. Girniaus straipsnio pavadinimą į žmogišką kalbą, jis skamba šitaip: „Visi partizanų kritikai kaltina visus laisvės kovotojus“. O jeigu keliantys klausimus dar ir yra žydų kilmės? Juk doras lietuvis niekaip nekvestionuoja dešiniųjų politkorektiškai sudėliotos ir visuomenei primestos vienos istorijos naratyvo idėjos? Kai šovinistine šizofrenija paveikti visokie net ir su demokratinio konserva ...

Rita Grigalienė. Klausimas švietimo ministrui: kodėl vis žaidžiate mūsų vaikų likimais?

Viešoji erdvė ūžia nuo pasisakymų dėl matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų skaičiaus. Šia tema nutariau parašyti ir aš – mama abituriento, kuris mokyklos baigimo atestatą savo rankose laikys rugpjūčio mėnesį. Tokių mamų ir tėčių, senelių bei močiučių ir kitų žmonių, sunerimusių dėl jaunuolių ateičių, šiomis dienomis tikrai yra tūkstančiai. Drįstu kalbėti jų visų vardu. Visada maniau, kad kai nuosekliai dirbi, mokaisi (tą ir savo abiturientui sakiau) rezultatai bus geri ar net labai geri. Deja, ne šį kartą. Ir, tiesą sakant, anksčiau manydavau, kad gal kartais tėvai ar mokiniai nepagrįstai padejuoja dėl egzaminų rezultatų – jei vaikas nesimokė, tai gerų rezultatų nelauk. Šiemet net trečdalis neišlaikė matematikos egzamino. To dar nebuvo. Sakysit, maniškis neišlaikė, tai todėl aš čia taip? Išlaikė. Matematiką mokėsi devintukui, per egzaminą gavo dau ...

Raminta Popovienė. Keturių dienų darbo savaitė – kam ir kodėl tokios reikia

Pokyčių sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų tinklo plėtroje reikia seniai. Tai sritys, su kuriomis man teko ir tenka nemažai susidurti. Dabar matau, kad pertvarkų šios sritys ėmė prašyte prašytis dar ir dėl netikėtai mus kaip ir visą pasaulį užklupusio koronaviruso bei karantino iššūkių. Kaip ir visa Europa, esame senstanti ir vis labiau serganti visuomenė. Remiantis Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitos duomenimis, vyresnių nei 65 metų žmonių ES, o taip pat ir Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo beveik 3 procentais. Skaičiuojama, kad vyresnių žmonių dalis visuomenėje toliau didės. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija. Trys principiniai uždaviniai: visiems prieinama sveikatos priežiūros sistema, išvengiamo mirtingumo mažinimas ir didesnis finansavimas, medikų darbo sąlygų gerinimas, atsižvelgiant ne t ...

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas. Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”. Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio? Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai ...

Saulius Stripeika. Apie aplietą Registrų centrą: ar reikia pirkti naują kostiumą, jei ištrūko saga?

Daugelis dar turbūt prisimena 2016 m. balandžio mėn. Lietuvoje vykusią tęstinę kibernetinę ataką, kai nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų IT sistemų darbas. Taip pat buvo atakuojamos kai kurios žiniasklaidos priemonės, komunalinių paslaugų įmonės. Valstybės įmonės „Infostruktūra“ prižiūrimi tinklai neatlaikė DDoS atakų. Ši tęstinė ataka buvo viena iš didžiausių Lietuvos istorijoje. Tuo metu Registrų centro tvarkomi valstybės registrai ir informacinės sistemos liko nepažeistos ir sėkmingai tęsė darbą. Registrų centre dirbantys kvalifikuočiausi IT specialistai tada leido užkirsti kelią grėsmei, bet, deja, šios vasaros lietus užklupo nepasiruošus, be aiškaus plano. Panašu, kad ir iš dalies suvaldžius krizę nei Registrų centrui, nei Vyriausybei visiškai neaišku, ką reiktų daryti toliau. Vietoj to, kad išsiaiškintų, kodėl nesuveikė nutolusio rezervinio serve ...

Vidmantas Kanopa. Iš dainos žodžio neišmesi, tačiau šiandieninių artojėlių realijos – visai kitos

Pasak liaudies dainos, nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Šiandien dėl artojėlių rūpesčiai visai kiti, nei tie, kurie buvo įprasti tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ar atkūrus šalies nepriklausomybę. Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu ...