Nuomonės Archives - Page 78 of 102

Robert Duchnevič. Priešų paieškos: ką daryti su V. Tomaševskio partija?

Politikoje taip jau yra, kad norint save pozicionuoti ir pasiekti pergalių, turi turėti priešą. Nuolat su kažkuo kovoti, diskutuoti ir įrodyti, kad turi geresnį sprendimą. Tai – normalus demokratinis procesas, kurio metu visuomenė pasirenka geriausią variantą. Deja, ne visi tinkamai pasirenka priešą. Priešas skirtingose politinėse erdvėse gali būti labai įvairus. Mano gimtąjį Vilniaus rajoną ilgus metus valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Šiam dariniui vis aktyviau bando oponuoti kitos politinės partijos. Kai kurios dėl to net jungiasi į koalicinius blokus. Čia kiekviena politinė jėga taip pat turi priešą. Tik koks gi jis? Kalbėdamas apie LLRA-KŠS, manau, kad ši partija, o konkrečiai – jos vedliai, bendrai pasirinko netinkamą priešą. Šis priešas, kai reikia balsų, pasireiškia ir LLRA-KŠS valdomose savivaldybėse. Prisimi ...

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybė ryškiai išsiskiria iš kitų Vakarų valstybių lyderių ne tik savo politiniais sprendimais, bet ir savo elgesiu, apie kurį plačiai rašoma pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, žiniasklaidoje. Jam oponentų metami pagrįsti ir nepagrįsti kaltinimai, dėl jo grubaus, kai kada net chamiško elgesio, apibūdinant savo oponentus ar net moteris, skelbusias apie jo ankstesnius intymius santykius. JAV moterys, matyt, atsikeršydamos jam kongreso ir senato rinkimuose daugiausiai balsavo už demokratus. Tuo tarpu 75 proc. baltųjų vyrų, balsavo už respublikonus. Tačiau moterų balsų nepakako, kad demokratai įsigalėtų abiejuose rūmuose – kongrese ir senate. D. Trumpo aktyvi rinkiminė kampanija davė vaisių ir jo respublikonų partija ne tik atsilaikė, bet net padidino savo atstovų skaičių senate, nors ir neteko daugumos kongrese. Tai gali paskatinti D. T ...

Arkadijus Vinokuras. Apie projektą „Šypsena prieš karą” Rytų Ukrainoje

„Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, už knygos kietų viršelių. Karas prasidėjo, kai man buvo 12 metų. Atsimenu akimirką, po kurios staiga manyje viskas sudužo. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“, – sako Ksenija, 16 metų mergina, gyvenanti Rytų Ukrainoje, pafrontės miestelyje. Apie 2 milijonai vaikų per pastaruosius 10 metų žuvo karo zonose. Šiandien karinių konfliktų aukos – apie 95 proc. civilių. Pusė jų yra vaikai. Apie 300 000 vaikų daugiau nei 80 šalių dalyvauja kariniuose konfliktuose. Vaikai smurtu verčiami kariauti, minuoti, išminuoti. Mergaitės naudojamos kaip „žmonos“, teigia organizacijos „Koalicija prieš vaikų-karių naudojimą“ (Coalition to Stop the Use of Child Soldi ...

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Tai supratę „valdantieji“ pasiskelbė profesionalais ir reformatoriais. Užsimojo plačiai ir daug, bet vaizdas kol kas toks, kad priskaldė daugiau skiedrų negu malkų. Akivaizdus ir labai skaudus vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką inspiravo visą Lietuvą sukrėtusi mažo keturmečio žūtis šeimoje nuo artimiausių žmonių. Keisti, stiprinti visą vaikų teisių priežiūros ir organizavimo sistemą reikėjo. Buvo parengti įstatymai, priimti Seime. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi profesionalų vyriausybė? Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą, dėl reformuojamai vaikų teisių apsaugos sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir tų pačių socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo. Pagaliau, vaikų teisių apsaugos reformai nebuvo skirta ...

L. Balsys: Aplinkos ministerija ir toliau imituos rūpinimąsi saugomomis teritorijomis?

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasirautojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonėse apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus. Tuo tarpu ketvirtos grupės miškuose, kuriuose šiuo metu leidžiama ūkinė veikla, nors šie miškai ir patenka į saugomas teritorijas, plyni kirtimai paliekami, tik sumažinamas jų plotas. Ką tai reiškia? Nors kai kuriuo ...

Arkadijus Vinokuras. Gobšūs valdžiai sąžinės neturi

Sveiki atvykę į nenaudingų skvernelkų šalį. Šiandien S. Skvernelis nori prievarta ūkininkus suvaryti į kooperatyvus, kaip kadaise komunistai į kolchozus. LVŽS nusprendė naudoti valstybės prievartą, tiesioginį kišimąsį į rinką nesuvokdama elementarių rinkos dėsnių. Kitaip ir būti negali, nes karbauskininkai be proto pasinešę į pavojingą valstybei populizmą, o premjeras visą gyvenimą maitinosi iš valstybės tarnybos. Akivaizdu, kad gatvė tapusi valdžia, negali pagimdyti daugiau nei kovą su malūnais. Don Kichotas bent buvo romantikas, galima atleisti. Karbauskininkų partijoje romantika nekvepia nei iš tolo. Tačiau kvepia komunistine Šiaurės Korėjos beprotybe. Idiologinių idėjų eklektikoje pasiklydusi S. Skvernelio vyriausybė nori įrodyti pasauliui, kad žemė plokščia ir ką tu jai padarysi? Taip, tikriausiai yra dalis mūsų visuomenės, kuri tuo tiki, tiki mana iš dan ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...