Svetlana Grigorian. Kaip konservatorius Brežnevo vilą gynė

Svetlana Grigorian. Kaip konservatorius Brežnevo vilą gynė

Turto banko planas privatizuoti „Auskos“ viešbutį, dar kitaip vadinamą „Brežnevo vila“, sukėlė emocijų bangą konservatoriaus ir Palangos mero Š.Vaitkaus širdyje. Palangos meras griežtai pasisakė prieš viešbučio privatizavimą ir mano, jog naudingiau bus jei šis objektas liks valstybės rankose. 1973 m. Palangos pakraštyje pastatyta vila buvo skirta aukštiems sovietmečio pareigūnams. Čia ilsėdavosi komunistų partijos lyderiai ir, net buvo laukiama paties to meto aukščiausio Sovietų sąjungos pareigūno Leonido Brežnevo. Nors aukščiausias komunistų partijos vadovas viloje taip ir nepasirodė, tačiau pastatas netruko gauti neformalų pavadinimą – “Brežnevo vila”. Sprendimą, skirtingai negu viešojoje erdvėje deklaruoja Š.Vaitkus tokiu būdu klaidindamas visuomenę, dėl „Auskos“ viešbučio privatizavimo dar 2019 m. liepos 10 d. priėmė būtent S.Skvernelio, o ne ankstesnė A.Butke ...

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Dovilė Šakalienė. Trys apolitiškumo veidai. Bailys, abejingas ir nusivylęs

Dovilė Šakalienė. Trys apolitiškumo veidai. Bailys, abejingas ir nusivylęs

„Mūsų žmonės tiesiog pabudo – žmonės įveikė savo baimę. Todėl manau, kad mes jau laimėjome. Laimėjome prieš savo baimę, apatiją, apolitiškumą.“ Kruviną Baltarusijos Prezidento rinkimų sekmadienį apie beprecedentį visuomenės susitelkimą pasakė Svetlana Tichanovskaja, jauna moteris, išdrįsusi kandidatuoti prieš A. Lukašenką. Rašydama kreipimąsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegas dėl pagalbos baltarusiams, mąsčiau, kad apolitiškumas turi daug veidų, ir baimė – ryškiausias jų. Apie kitus pakalbėsime vėliau. Pradėkime nuo bailio. Apolitiškas bailys „Aš esu apolitiškas. Nenoriu veltis į tą purvą. Ir išvis, nenoriu jokių konfliktų.“ Čia tokia tipinė tobula posovietinio bloko inteligento maldelė. Protingo, informuoto ir turinčio poziciją, bet visais įmanomais būdais vengiančio ją išreikšti, jei tik yra bent menkiausia tikimybė, kad ją reiks ginti ...

Julius Sabatauskas. Mirtina statistika: per karantiną žmones kirto visai ne koronavirusas

Julius Sabatauskas. Mirtina statistika: per karantiną žmones kirto visai ne koronavirusas

Karantino statistika, kai paaiškėjo, kad per suvaržymų laikotarpį Lietuvoje mirė beveik 700 žmonių daugiau negu tokiu pačiu laiku pernai, šokiravo visuomenę – per karantiną baisiausias buvo ne koronavirusas. Tačiau į nepatogius klausimus lig šiol neatsakyta. O statistika sukrečianti: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Deklaruojama, kad nuo Covid-19 per tą laikotarpį mirė 81 žmogus. Kodėl mirtingumas išaugęs dar 600? Dėl koronaviruso be diagnozės? Dėl kitų ligų, nesulaukiant pagalbos? Nenuostabu, kad visuomenei palikta pačiai aiškintis smarkiai išaugusio mirtingumo priežastis. Daugelis žmonių, kas per karantiną susidūrė su sveikatos problemomis, jau suprato, kad ir susirgusiųjų gydymas per karantiną buvo pačių ligonių reikalas. Žiniasklaida mirga marga nuo skaudžių nesulaukusiųjų medicininės pagalbos istorijų, dar daugybė jų nutylima. Nes jei baigėsi ...

Tomas Martinaitis. Ar Konkurencijos taryba toliau vykdys regionų genocidą?

Tomas Martinaitis. Ar Konkurencijos taryba toliau vykdys regionų genocidą?

Šių metų liepos 14 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba dar kartą įrodė, kad mūsų šalyje egzistuoja dar viena valstybė su savo įstatymais ir nubaudė kitą valstybinę instituciją, Lietuvos transporto saugos administraciją, 43 120 eurų bauda. Tuo pačiu įpareigojo nutraukti ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo šios datos egzistavusias sutartis su esamais vežėjais ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Kuo tai gresia mūsų valstybei? Šiuo metu administruojami 363 tolimojo (tarpmiestinio) susisiekimo maršrutai; aptarnavimo paslaugas teikia 43 vežėjai. Didžioji dalis šių vežėjų yra savivaldybių valdomos įmonės, kurios taip pat teikia ir vietinio bei priemiestinio susisiekimo paslaugas savo savivaldybių gyventojams. Taip tolimojo susisiekimo maršrutais kasmet pervežama virš 8 mln. keleivių. Vis dėlto Konkurencijos taryba mano, kad egzist ...

Dovilė Šakalienė. Šalia mūsų žalojami ir žudomi taikūs protestuotojai – o ką mes?

Dovilė Šakalienė. Šalia mūsų žalojami ir žudomi taikūs protestuotojai – o ką mes?

Baltarusijos Tauta ryžtingai pasipriešino rinkimų klastojimui, net grubūs rinkimų stebėjimo ribojimai neleidžia nuslėpti fakto, kad kandidatė Sviatlana Tsikhanouskaya surinko nepalyginamai daugiau balsų, nei skelbiama oficialių Aliaksandro Lukašenkos režimo šaltinių. Dar blogiau – autoritarinis režimas ėmėsi atviro smurto. Ir nors imtąsi grubių ribojimų (fiziškai trukdant patekti į miestų aikštes, ribojant interneto ir mobilių duomenų ryšį, neįleidžiant užsienio žurnalistų), vis tiek mus pasiekė sukrečiantys vaizdai kruvinų susidorojimų su demokratiją, laisvę ir teisę į sąžiningus rinkimus ginančiais protestuotojais. Nebeužtenka palinguoti galva ir nusiųsti oficialų laišką su mandagiais priekaištais diktatoriui. Šįryt raštu kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką bei kolegas, kviesdama nedelsiant sušaukti mūsų komiteto posėdį, kuriame prašau ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Close