Julius Naščenkovas. O šįkart konservatoriai – teisūs.

Julius Naščenkovas. O šįkart konservatoriai – teisūs.

Konservatoriai šoka ritualinį šokį: Lietuva pavojuje, todėl reikia dar daugiau investuoti į šalies gynybą. Ir šįkart jie yra teisūs: Lietuva iš tikrųjų yra grėsmių akivaizdoje – išorinių ir vidinių. Nėra pasiteisinimo, kodėl turėtume į savo likimą ir ilgalaikę krašto perspektyvą žiūrėti pro pirštus – skirkime laiko grėsmėms ir galimam jų neutralizavimui aptarti. Taip jau sutapo, kad konservatoriai akcentuoja išorės grėsmę – Rusiją. Ir niekas negali sakyti, kad visai be pagrindo: Rusijos užsienio politika yra labai aktyvi ir agresyvi. Mūsų kaimynė nepraleidžia progų pasinaudoti kitų šalių silpnybėmis ar jų problemomis savo naudai. Mano asmenine nuomone ir mano žiniomis, Kremlius nevengia būti tokių problemiškų situacijų katalizatorius. Jeigu norite Kremlių, kaip rizikos faktorių, įvertinti objektyviai, teks perprasti jo veiksmų motyvus, jo tikslą. Turiu rimtų a ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisiosios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos ko ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Dėl visuotinės karinės tarnybos visuomet laiki ...

Vytautas Plečkaitis. Liūdnos vokiečių migracinės politikos pasekmės

Vytautas Plečkaitis. Liūdnos vokiečių migracinės politikos pasekmės

Masinės riaušės trečiame pagal dydį Saksonijos žemės mieste Chemnize iššaukė reakciją bei susirūpinimą visoje Vokietijoje ir aplink ją. Buvusios rytų Vokietijos (VDR) miestas Chemnizas iki 1990 m. vadintas Karl Marx Stadt, ne pirmi metai garsėja, kaip vienas iš neonacių bastionų. Jiems netrukdo miesto centre pastatytas devynių metrų aukščio Karlo Marxo paminklas. Galima sakyti atvirkščiai - paminklas juos traukia čia rinktis ir reikšti savo protestus bei nepasitenkinimą dabartine Vokietijos valdžios migracine politika. Jiems, ir ne tik jiems, labiausiai kliūva atvykę į Vokietiją emigrantai iš Afrikos ir Azijos šalių. Praėjusią savaitę dešinieji radikalai taip įsisiautėjo, jog centrinei valdžiai teko mobilizuoti apie penkis tūkstančius policininkų tvarkai palaikyti. Pretekstas chuliganiškiems išpuoliams buvo 35 metų vokiečio, kurio motina yra kubietė, nužudymas ...

Robert Duchnevič. Policijos tylėjimas: kaip generalinis komisaras užčiaupia pareigūnus

Robert Duchnevič. Policijos tylėjimas: kaip generalinis komisaras užčiaupia pareigūnus

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas patvirtino Etikos kodeksą, kuriuo uždraudė kritikuoti save ir policijos viršūnėlės. Taigi, pasinaudoti konstitucine teisė kiekvienam turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti policijoje nuo šiol – sunkiau. Policijos departamentą galima pagirti už puikius viešuosius ryšius: žiniasklaidoje savo sportinius pasiekimus demonstruojantis generalinis komisaras, modernūs automobiliai, policijos pareigūnų asmenukių pilnas facebook socialinis tinklas. Tą mato tūkstančiai gyventojų. Tačiau Lietuvos policijos bendruomenėje ne viskas taip gerai, kaip atrodo. Didelė dalis pareigūnų skundžiasi dėl neigiamų policijos reformos pasekmių, o tarp profsąjungų ir policijos vadovybės jau ilgą laiką nėra konstruktyvaus dialogo. Maža to, rugpjūčio pradžioje įsigaliojo naujas Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksas, kuris iššaukė ...

Darius Razmislevičius. Gal vietoj tautinio kostiumo padovanokime uniformą?

Darius Razmislevičius. Gal vietoj tautinio kostiumo padovanokime uniformą?

Nežinau ar žmonės, neturintys mokyklinio amžiaus vaikų, vasara mėgaujasi taip pat trumpai, kaip turintys. Ne ne, aš visai ne apie atostogas ar vaikų užimtumo reikalus. Aš apie tai, kad dar liepos pabaigoje pasirodo pirmieji prekybininkų raginimai ,,ruoštis”. Išties, ruoštis rugsėjo 1-ajai – atsakingas darbas. Ypač jei jūsų atžalai tai pirmieji metai mokykloje. Tačiau, kelti paniką vasaros viduryje, primenant apie pirkinius artėjantiems mokslo metams, tikras ,,nusikaltimas” prieš šeimas. ,,Paskubėkite įsigyti kuprines mažiausiomis kainomis“, „Paskubėk“, „Nepavėluok“, „Mokyklinių prekių mugė jau čia” ir panašūs šūkiai jau beveik mėnesį bando mūsų kantrybę. Suprantama, šiais laikais viskam turi būti ruošiamasi iš anksto. Kalėdos juk irgi ,,prasideda”, rudeniui dar nė neįpusėjus, o šventėms nepasibaigus, nejučia, imi pakuoti žaisliukus ir girliandas, ir laukti kitų m ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Šiemet kaip niekada daug turistų aplankė Lietuvą. Tarp jų nemenką dalį, kiek tai matyti plika akimi, sudaro mūsų emigrantai su šeimomis iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir kitų labiau išsivysčiusių vakarų Europos šalių. Gerai, kad jie bent atostogomis prisimena savo gimtą šalį. Nidoje, kurioje itin kontrastuoja vidutinis vakariečių, daugiausiai vokiečių pensininkų, sluoksnis su turtingais lietuviais, atvažiavusiais pasirodyti bei parodyti savo prabangius automobilius, vienoje kavinėje netyčia teko stebėti tokią sceną. Dvi seserys tarpusavyje kalbasi lietuvių aukštaičių tarme. Aplink jas nerimsta dešimtmetis paauglys, kuris į savo motiną, vieną iš seserų, kreipiasi puikia anglų kalba. Motina jam atsako kur kas blogesne anglų kalba, bet ne lietuviškai, kurios vaikas, matyt, visiškai nemoka. Deja, tokių scenų mačiau ne vieną ir ne dvi: kai motinos, net atvaži ...

Close