Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

„Moteris mes mylime, tačiau renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“, – pasakė mūsų ministras pirmininkas ir Vyriausybę suformavo tik iš vyrų. O mes galėjome sėdėti ir žiūrėti, kaip pagal lyčių lygybės indeksą per ketverius metus ne tik kad nepajudėjome į priekį, bet tapome vienintele Europos sąjungos šalimi, kuri juda atgal. Lyčių lygybės indekso modelio struktūra apima aštuonias sritis, iš kurių šešios sudaro pagrindinį indeksą: darbas (užimtumas, darbo sąlygų kokybė), pinigai (ekonominė padėtis, finansiniai ištekliai), galia (politinė, socialinė, ekonominė), žinios (išsilavinimas, segregacija), laikas (ekonominė, socialinė veikla), sveikata (būklė, elgsena, galimybė naudotis paslaugomis). Pagal šias sritis moterų pozicijos per pastaruosius metus labai ženkliai suprastėjo. Iki „valstiečių“ labai lėtai, bet bent jau ėjome į viršų. Išrinkus LVŽS, mes labai ...

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Ydinga socialinės paramos sistema baigia užauginti jau trečią nuolatinių socialinių pašalpų gavėjų kartą. Apie tai su nerimu pavojaus varpais muša socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, seniūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ypatingai regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Jeigu močiutė buvo bedarbė, jos dukra taip pat, tuomet, kaip taisyklė, ir anūkės laukia panaši ateitis. Jeigu augantis vaikas nemato, kaip tėvai kas rytą keliasi, ruošiasi darbo dienai, tai labai menka tikimybė, kad vaikai, augantys tokioje šeimoje, elgsis kitaip. Paprastai tokios šeimos skursta, o skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Ir nereikia naiviai tikėtis, kad auganti ekonominė gerovė automatiškai pasieks skurstančiųjų sluoksnius. Taip niekada nebuvo ir nebus. Socialinė pašalpa darbingi ...

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

COVID-19 pandemija kaip reikiant supurtė mūsų šalies ugdymo sistemą. Karantino metu įprastas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę ir dažnai labiau priminė chaosą nei mokymosi procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į sveikatos specialistų įspėjimus dėl galimos antros koronaviruso bangos, vėl ruošiasi nuotolinio mokymo procesui, tačiau, akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti iki šio rudens nepavyks. Greičiausiai šalyje nėra nei vienos mokyklos, kuri šiandien be jokių techninių trikdžių galėtų organizuoti nuotolinio mokymosi procesą. Geros kompiuterinės technikos (reikalingos nuotolinio ugdymo infrastruktūrai) trūksta ne tik pedagogams, tačiau ir mokiniams. Pastarieji, beje, susiduria ne tik su kompiuterinės technikos stygiumi, tačiau ir ryšio problemomis, kurios neužtikrina kokybiško mokymosi proceso. Jau garsiai kalbama apie tai, kad nemo ...

Valentinas Gavrilovas. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės

Valentinas Gavrilovas. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės

Artėjantys mėnesiai bus dar karštesni, atmosferą iki maksimumo įkaitins artėjantys Seimo rinkimai, juokauja teisininkas, ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos viceministras, kandidatas į LR Seimą Valentinas Gavrilovas. Valentinas gimė, augo ir mokėsi Vilniuje, yra etninis rusas ir dėl to nesijaučia geriau arba blogiau. Aktyviai domisi tautinių mažumų problemomis, bendruomenių veikla. Organizaciniai sugebėjimai, ramus ir tolerantiškas būdas, noras išklausyti, suprasti, motyvuoti ir telkti žmones, įtraukia Valentiną vis į naujas veiklas. Lengvai bendraujantis su įvairaus amžiaus žmonėmis, Valentinas pelnė bendražygių pagarbą. Šiuo metu jam patikėtos atsakingos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigos. „Gyvename su žmonėmis ir tarp žmonių. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės“, - įsi ...

Vaida Baranovė. Lietuviški kriminaliniai rekordai: sodiname daugiausiai, pataisome mažiausiai

Vaida Baranovė. Lietuviški kriminaliniai rekordai: sodiname daugiausiai, pataisome mažiausiai

Neseniai teisingumo ministras džiaugėsi, kad Lietuvoje sumažėjo įkalintų asmenų skaičius – nuo 232 iki 198 šimtui tūkstančių gyventojų. Nors tai teigiamas pokytis, toks progresas mums neleido pakilti iš gėdingos paskutinės vietos Europos sąjungoje. Apskritai, šis pokytis statistinėse lentelėse leido „aplenkti“ tik vieną šalį – Azerbaidžaną. Ir tai parodo, kokioje gilioje krizėje yra atsidūrusi mūsų kriminalinio teisingumo sistema. Pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Teisingumo ministras taip pat atskleidė, kad pakartotinai nusikalsta net 62 procentai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų. Šiuo aspektu, deja, taip pat ženkliai viršijame kitų ES narių rodiklius. Taigi, pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Šie du teisingumo ministro pareiškimai rodo gerėjančią, tačiau nepakankamai greitai gerėjančią kriminalinio tei ...

Justas Pankauskas. Trečiojo amžiaus universitetams reikalinga dešimt kartų didesnė valstybės pagalba

Justas Pankauskas. Trečiojo amžiaus universitetams reikalinga dešimt kartų didesnė valstybės pagalba

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip dar iki karantino bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs, net kai daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, senjorams tai negalioja. 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kaip stipriai tokia veikla senjorams yra reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviems. Skirti deramą dėmesį, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos senjorams rinktis, turėti savišvietai reikalingas priemones, keliauti ir pažinti – valstybės pareiga. Nes socialinio aktyvumo skatinimas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti įgaunant švietėjiškų žinių – tai pridėtinė orios senatvės užtikrinimo dalis. Nuolat pabrėžiama fizini ...

Modesta Petrauskaitė. Ketvirti „valstiečių“ „laimėti“ rinkimai

Modesta Petrauskaitė. Ketvirti „valstiečių“ „laimėti“ rinkimai

Akivaizdu, kad jei ne COVID-19 sukelta pandemija, šiandien Valstiečių ir žaliųjų priešrinkiminė situacija būtų prasta ar net labai prasta. Jau metų pradžioje buvo aišku, kad šiai Vyriausybei nepavyko padaryti nieko apčiuopiamo, o skambūs pažadai, tarkim, profesionalų Vyriausybė ar net tie patys Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijų iškėlimo į Kauną užmojai, dužo it vaikiško šampano butelis, išsprūdęs iš Verygos rankų. Tikrasis valstiečių veidas pasirodė iškart po rinkimų. Profesionalų Vyriausybei sunkiai sekėsi spręsti žmonių problemas: vienas po kito šalyje nuvilnijo medikų, policininkų, ugniagesių, aplinkosaugininkų streikai. Mokytojai, gindami savo teises, net įsigudrino užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Kad nors kiek stabilizuotų situaciją šalyje ir nuimtų susikaupusias įtampas, Skvernelis, nieko nepaaiškinęs buvusiems kolegoms, vienu sykiu at ...

Close