Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Savo knygoje Homo Deus žymus istorikas ir mokslo populiarintojas Yuval Noah Harari teigė, kad mes būsime paskutinė karta kuri mirs, nes mokslo pasiekimai mūsų vaikams leis gyventi amžinai. Visgi, jei teoriškai tokia galimybė lieka tiek pat reali kaip tada, kai Harari ją užrašė, egzistenciškai COVID-19 epidemija tokį optimizmą padarė sunkiai suvokiamu. Dar įdomiau tai, kad epidemiologai jau kurį laiko skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai daugės. Mes nesiklausėme ir toliau nesiklausome. Taip pat negirdime ir viso legiono sveikatos specialistų, kurie su nerimu žvelgia į kitas didžiąsias Vakarų Europos sveikatos krizes. Epidemiologai jau kurį laiką skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai dau ...

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Moderniojoje visuomenėje plečiasi kaimo ribos. Turiu galvoje ne formalų teritorijos išplėtimą, nors tokių fokusų taip pat pasitaiko. Antai etnografinis Musteikos kaimas Dzūkijoje geografų bendruomenėje pagarsėjo tuo, kad 2017 metais buvo tapo didžiausias Lietuvoje – užima net 161 kv. km plotą, taigi „pralenkė“ net Kauno miestą! Taip nutiko Varėnos rajono savivaldybei kardinaliai perbraižius gyvenamųjų vietovių ribas, kaimams priskyrus visus valstybinius miškus ir Čepkelių raistą. Miškingoje savivaldybėje formaliai buvo sumažintas negyvenamų teritorijų plotas, tačiau gyventojų dėl to, žinoma, nepadaugėjo. Musteikos kaime oficialiai gyvena apie 60 gyventojų, tik vasaromis – gerokai daugiau. Vietos bendruomenės yra ta versmė, kuri suburia žmones bendrai veiklai, kaime kuria taip reikalingą bendrystės jausmą ir įgyvendina realius darbus. Kaime vyksta rimti pokyčiai. ...

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Kai pernai buvo svarstomas biudžeto projektas, kilo daug aistrų dėl prekybos tinklų apmokestinimo, finansų rinkos dalyvių mokesčio ir motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įvedimo. Nauji mokesčiai turėjo įsigalioti likus mažiau nei dviem savaitėms ir turėjo sugeneruoti taip trūkstamas lėšas biudžete pensijoms ir paramai šeimoms padidinti. Tuo metu surasti 50 mln. eurų buvo rimta užduotis. Teko nukirpti ir keliams, ir klimato kaitai suplanuotus asignavimus. Prakaitavo ne tik Vyriausybė, bet ir visas Seimas. Tačiau įsiveržusi Covid-19 pandemija ir įvestas karantinas ne tik Europos Sąjungoje sujaukė įprotį laikytis fiskalinės drausmės, bet ir Lietuvoje padiktavo naujas madas ignoruoti konstitucinio įstatymo dėl fiskalinės drausmės nuostatas. Skolintas milijardines lėšas Vyriausybė „įveiklina“ savo nuožiūra, be jokio Seimo pritarimo. Rengiamasi nuo šių ...

Svetlana Grigorian. Kiek truks naujieji mokslo metai?

Svetlana Grigorian. Kiek truks naujieji mokslo metai?

2020 rugsėjo 1-oji bus kitokia nei anksčiau. Pasauliui grasinanti COVID-19 pandemija per vasarą niekur nedingo ir, dar daugiau, susirgimų skaičius Lietuvoje nuolat auga, o mokytojai nuogąstauja, jog mokyklos, mokiniams sugrįžus į klases, taps koronaviruso židiniais. Nerimas dėl naujų mokslo metų pagrįstas. Iki šiol nėra aišku, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavyko pasiruošti artėjantiems mokslo metams ir tai kelia baimių ne tik mokytojams, kitiems specialistams, bet ir tėvams. Dauguma mokyklų iki šiol nėra sureguliavusios mokinių judėjimo tvarkos mokyklose, todėl atsiradus nors vienam susirgimui, liga nesunkiai išplis ne tik tarp klasės draugų, bet ir visoje mokykloje. Akivaizdu, jog Lietuvoje trūkstant 700 mokytojų, kai kurios klasės bus perpildytos vaikų, o tai smarkiai didina rizikas COVID-19 plitimui. Galiausiai, dauguma mokyklų iki šiol nėra ...

R. Sakalauskas: paauglystėje patirtas alkio jausmas motyvavo siekti svajonių

R. Sakalauskas: paauglystėje patirtas alkio jausmas motyvavo siekti svajonių

Apie savo gyvenimo peripetijas pasakoja buvęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas, gydytojas chirurgas, 2018 metų Garbės Klaipėdietis – Romaldas Sakalauskas. Kelias į sėkmę buvo ilgas ir vingiuotas: iš kaimo kilęs vaikinukas gyveno internate, patyrė, ką reiškia būti alkanam, studijuoti mediciną  pavyko tik po trečio bandymo. Tačiau niekada neprarado noro suprasti žmones, sutelkti juos ir kartu ieškoti sprendimo būdų, kad visiems būtų gera gyventi. Interviu atskleidžia, kad paauglystėje patirtas alkio jausmas motyvavo siekti svajonių, chirurgo profesija - kupina adrenalino, o net didžiulius kolektyvus valdantį vadovą atpalaiduojančiai gali veikti žmonos „terapija“. Pirma pažintis su darboviete – dėl traumos Maloniausias vaikystės atsiminimas: „Būdamas penktoje klasėje kiaušinius iš varnų - šarkų lizdų pakeičiau vištų kiaušiniais. Tuomet turėjau rūpinti ...

Julius Sabatauskas. Ginklas Verygai apnuogino Vyriausybės ydas

Julius Sabatauskas. Ginklas Verygai apnuogino Vyriausybės ydas

Premjero mostas – apdovanoti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą vardiniu ginklu sukėlė ne tik daug klausimų, abejonių ir netgi pašaipų bangą visuomenėje, bet, mano manymu, dar ir tiesiog simboliškai įvardijo kai kuriuos dabartinių valdančiųjų bruožus. Sakyčiau, ydas. Man pirmiausia kilo klausimas, ar tai teisėtas veiksmas. Šios kadencijos valdantiesiems tiesiog norma tapo vieną po kito paminti įstatymus arba tiesiog interpretuoti juos savaip. Panašu, kad taip nutiko ir šįkart. Paskutiniai politikai – vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai -  buvo apdovanoti ginklais 2002 metais. Paskui įstatymo nuostatos buvo keičiamos ir ginklais apdovanojami tapo tik pareigūnai. Jau tai, kad teisę įteikti ginklą turi tik Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei vidaus reikalų ministras, rodo, kad tokią galimy ...

Orinta Leiputė. Su atvykėliais dirbantys pareigūnai neapsaugoti nuo užkrato

Orinta Leiputė. Su atvykėliais dirbantys pareigūnai neapsaugoti nuo užkrato

Koronaviruso pandemija trunka šeštą mėnesį. Tačiau Lietuvoje net ir per tokį laiką neužtikrinamas tarnybų, dirbančių užsikrėtimo rizikos zonose, saugumas. Yra signalų, kad vieno iš oro uostų sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užsikrėtė COVID-19 virusu, nes darbo vietoje jie nėra apsaugoti nuo užkrato rizikos. Šiaip ar taip, visa pareigūnų pamaina neišėjo į tarnybą. Kiti pareigūnai irgi nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, dėl pavojingomis tapusių darbo sąlygų. Tuo tarpu sprendimų, kaip apsaugoti pareigūnus nuo užkrato ir galimai apsikrėtusiųjų – vis dar nėra. Apie tai garsiai nekalbama, tačiau realiai pareigūnai, kurie sutinka atvykstančius iš užsienio valstybių, nėra niekaip apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo. Pavyzdžiui, oro uostuose vieni keliautojai atvykę, praėję patikras, neužsibūna ir išvyksta su įsipareigojimu pasitikrinti dėl COVID-19 ir, esant reika ...

Close