Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Šiemet kaip niekada daug turistų aplankė Lietuvą. Tarp jų nemenką dalį, kiek tai matyti plika akimi, sudaro mūsų emigrantai su šeimomis iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir kitų labiau išsivysčiusių vakarų Europos šalių. Gerai, kad jie bent atostogomis prisimena savo gimtą šalį. Nidoje, kurioje itin kontrastuoja vidutinis vakariečių, daugiausiai vokiečių pensininkų, sluoksnis su turtingais lietuviais, atvažiavusiais pasirodyti bei parodyti savo prabangius automobilius, vienoje kavinėje netyčia teko stebėti tokią sceną. Dvi seserys tarpusavyje kalbasi lietuvių aukštaičių tarme. Aplink jas nerimsta dešimtmetis paauglys, kuris į savo motiną, vieną iš seserų, kreipiasi puikia anglų kalba. Motina jam atsako kur kas blogesne anglų kalba, bet ne lietuviškai, kurios vaikas, matyt, visiškai nemoka. Deja, tokių scenų mačiau ne vieną ir ne dvi: kai motinos, net atvaži ...

Arkadijus Vinokuras. Vilkas (LVŽS) „socialdemokrato“ kailyje

Arkadijus Vinokuras. Vilkas (LVŽS) „socialdemokrato“ kailyje

Eilinis „pagaliau“ įrodė, kad nors ir kiek oligarchai bei jiems atidirbinėjantys kompanionai deklaruotų meilę ir rūpestį „tiems vargšams nelaimėliams“, tikrovė jiems ir vėl nutraukia kaukę. Lietuvoje 2017 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,3 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis. Ką siūlo verkiantys krokodilo ašaromis „kairieji žaliavalstiečiai“? Kaip jie ruošiasi padėti bent pensininkams? Pensijos inde ...

Aloyzas Sakalas. Prarastos iliuzijos. O kas toliau?

Aloyzas Sakalas. Prarastos iliuzijos. O kas toliau?

Kalbėsiu apie socialdemokratus. LSDP buvo įkurta 1896 metas ir atkurta 1989 metais. Jos veiklos tikslas – ginti neturtingų žmonių, tokių kaip smulkūs verslininkai, samdiniai, bedarbiai ir t. t., interesus. Apibendrintai toliau juos vadinsime neturtingaisiais. Atkurtos partijos pirmininku tapo prof. Kazimieras Antanavičius. O LSDP ideologinis veiklos pagrindas buvo apibrėžiamas šiais vienodo politinio svorio žodžiais: laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas. Ir tie žodžiai tapo partijos programos stuburu. Bet norint įdiegti tokią programą (kaip ir bet kurią kitą) reikalinga stipri politinė jėga. Socialdemokratų gretos 1990 metų Seime buvo negausios. Jie turėjo tik 9 Seimo narius, kurių žodis tuometiniame Seime buvo negirdimas, todėl LSDP vadovai ieškojo būdų, kaip LSDP padaryti valdančiąja partija. Tuo tarpu atskilusi nuo Maskvos Lietuvos komunistų partija pas ...

Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius. N16

Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose, kuriose keliamas klausimas, ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os yra būtinybė. Žinoma, didžioji dalis 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę psichologai, ėmė kraipyti galvomis, esą, pats vaikas tikrai neturi susiformavusios pasaulėžiūro ...

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Neseniai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jog kitąmet, stojant į aukštąsias mokyklas, egzaminų rezultatai nieko nelems. Taip minėtas politikas teigė ir lygiai prieš metus, žadėdamas jog valstybinių brandos egzaminų reikšmė keisis, bet tai, matyt, seniai nebėra svarbu – juk, kaip lakštingala nečiulbės. Čia aktualesnis kitas klausimas: ar siekiant realizuoti, rodos, teisingą idėją – nenulemti 12 metų įvertinimo per 3 ar 4 valandas – nesusidursime su dar didesniu pasipiktinimu ir neteisingumu? Kasmet Lietuvoje abiturientai paskutiniuosius mokslo metus užbaigia dvylikos metų galutiniu įvertinimu – egzaminų sesija. Planuodami tolimesnį gyvenimą ir galvodami apie aukštąjį mokslą, renkasi atitinkamus valstybinius brando egzaminus (VBE), atsižvelgdami į aukštųjų mokyklų reikalavimus. Atrodytų viskas gerai, logiška. ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuoti kitų idėjas ir siūlymus, bet ir išlikti vieningiems bei siekti, kad  Lietuva taptų draugiška ne tik savo gyventojams,  bet ir svečiams. Daugiau apie patirtus išgyvenimus ir įveiktus sunkumus, istorinių ir politinių procesų vertinimas bei ateities vizija pokalbyje su profesoriumi Aloyzu ...

Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos, kaip darbuotojams atstovaujančios ir jų interesus ginančios visuomeninės organizacijos, savo aukso amžių Vakarų šalyse išgyveno XX a. 6-8 dešimtmečiuose. Šiandien dėl kintančio darbo rinkos pobūdžio, technologijų plėtros, atsirandančių vis naujų „nestandartinių“ profesijų, globalizacijos procesų, vartotojiškos visuomenės puoselėjamų idealų regime narystės profesinėse darbuotojų organizacijose populiarumo mažėjimą. Tačiau, kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo pirmininkas Tomas Jakutavičius, „negalime to vadinti problema – galime sakyti, kad tai yra iššūkis, kviečiantis profesines sąjungas atsinaujinti ir prisitaikyti prie dabartinių darbuotojų poreikių“. Apie profesinių sąjungų veiklos kryptis, iššūkius ir pokyčius kalbamės su Tomu Jakutavičiumi ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų ...

Close