Nuomonės Archives - Page 73 of 155

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Per krizę panaikintos specialiosios išmokos, t. y. nukentėjusių asmenų, netekusių maitintojo, už kenksmingas darbo sąlygas ir kitos, kurios žmonėms teisėtai priklauso, negrąžintos iki šiol. O štai valdantieji lengva ranka dalina vienkartines išmokas bene visoms visuomenės grupėms iš skolintų pinigų, kuriuos turės grąžinti mūsų vaikai arba vėl tos pačios visuomenės grupės, kurioms jau buvo neteisėtai nurėžti jų uždirbti pinigai. Dėl 2008 m. ekonominės krizės nukentėjo ne tik pensininkai, bet ir daug kitų pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems skirtos specialiosios išmokos buvo karpomos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamos vyriausybės (finansų ministrė tuo metu buvo I. Šimonytė), neva gelbstint šalies ekonomiką. Gėda. Šitiek metų negavo nuolatinių išmokų, o gaus vienkartinę kompensaciją, visiškai neatitinkančią netektų pinigų. Tik dabar ...

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Kokybiškas, nemokamas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties. Lietuvoje veikia apie 1300 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (skaičiuojant kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis bendrojo ugdymo mokyklose), kuriose ugdoma kiek daugiau nei 100 000 vaikų. Jų ugdymui skiriama apie 300 mln. eurų (valstybės, savivaldybės lėšos ir tėvų įnašai). Jeigu analizuosime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą skirtingose savivaldybėse, tai jis svyruoja nuo 14 iki 67 procentų (Valstybinio audito ataskaita, 2018 m.). Taigi, ne visos savivaldybės gali pasigirti, kad pakanka vietų valstybiniuose darželiuose. Turtingesnės šeimos samdo aukles ar veda vaikus į privačias ugdymo įstaigas, o ką daryt gyvenantiems kukliau? Dauguma šeimų pageidauja vesti vaikus į valstybinį darželį, o kai negauna vie ...

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojus nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. 30 mln. eurų kainavusi atliekų apdorojimo įmonė ilgą laiką buvo tikras siaubas Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojams. Dėl smarvės negalėję nė durų atidaryti gyventojai beldėsi visur, bet miesto valdininkų širdžių tai nesuminkštino. Žmonės tiesiog vėmė namuose, juos, kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, berdavo spuogai – tokia tarša itin apgyvendintame rajone. Bet ilgą laiką tai buvo niekam nė motais. Ir šiandien paaiškė ...

Gintautas Paluckas. Gerovės valstybės pamatas – darbo vietos

Dešimtmečius darbo vietų kūrimą buvome patikėję rinkai ir tam tikram atsitiktinumui. Tai labai neprotinga ir neracionali politika, nes visose ES šalyse regioninė politika, pirmiausia, atsiremia į aktyvų darbo vietų kūrimą. Net Amerikos prezidentas savo prezidentavimo kadenciją „matuoja“ sukurtų darbo vietų skaičiumi. Šita visuotinio užimtumo koncepcija yra visų socialdemokratinių gerovės valstybių esminis bruožas. Dažnai diskutuodami apie gerovės valstybę, neproporcingai didelį dėmesį skiriame tokiems rodikliams kaip BVP, valstybės skola, infliacija ir pan., nors svarbiausias ir pagrindinis gerovės valstybės pamatas – kiek žmonių turi darbą ir gauna padorų atlyginimą, nes jie moka mokesčius, iš kurių vėliau kuriamos įvairios socialinės paramos ir pagalbos programos. Ką turi daryti šalies Vyriausybė? Parama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Pirmiausia, turi bū ...

Linas Jonauskas. STOP gyvūnų kankinimui

Kraupūs gyvūnų laikymo vaizdai iš nelegalių šunų daugyklų Kretingoje, Tauragėje ir Širvintose įsiutino visuomenę ir privertė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) imtis tyrimo dėl akivaizdžių nusižengimų gyvūnų gerovei, o dešimtys neprižiūrimų ir antisanitarinėmis sąlygomis laikomų gyvūnų paimti ir perduoti gyvūnų prieglaudoms. Situacija dėl paplitusio žiauraus elgesio su gyvūnais pareigūnams žinoma jau seniai, tačiau per daugybę metų taip ir nebandyta spręsti iš esmės. Virtinė diskusijų ir pasitarimų Seime, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kaip susitarę, teigė, jog su gyvūnų gerove jokių didesnių problemų Lietuvoje nėra. Tenka konstatuoti, kad viena iš didžiausių problemų gyvūnų gerovės srityje atsiranda dauginant šunis. Lietuvoje pilna nelegalių š ...

Orinta Leiputė. Ar pakanka valstybės pagalbos oriai palaidoti žmogų?

Pradėsiu nuo netektį išgyvenusio žmogaus citatos: „Kada mirė uošvis, atvykus į laidojimo paslaugų įmonę tą dieną vadybininkas ir įmonės savininkė tik spėjo suktis, mirusiųjų - kaip mažam miestelyje, buvo labai daug. Žinoma, tą dieną ir karštis buvo baisus. Įstrigo šeimininkės pasakymas, kad dabar žmonės miršta ne nuo karščio, o nuo nesuteiktų medicininių paslaugų... Mirties statistika labai negailestinga ir ne visada renkasi ar jaunas ar vyresnio amžiaus žmogus, bet skaičiai – labai neramina: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Priežastys gali būti labai įvairios, bet mano nuomone, viena iš jų yra laiku nesuteiktos medicininės paslaugos, prastas prieinamumas. Paskutiniais statistikos departamento duomenimis (2018 m.) - 77,3 proc. visų mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus (66,4 proc. vyrų ir 87,4 proc. moterų), 22,3 proc. – 15–64 metų amžiaus asm ...