Nuomonės Archives - Page 72 of 155

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Modesta Petrauskaitė. Auksinės kaukės

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, prieš pat Velykas, Lietuvoje pirmą kartą įvestas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Toks sprendimas priimtas, nepaisant to, kad Pasaulio sveikatos organizacija tuomet laikėsi pozicijos, jog veido apsauginės kaukės neapsaugo žmonių nuo koronaviruso. Kaukių ir kitų apsauginių priemonių deficitas šalyje sukėlė tikrą ažiotažą. Perpardavimo verslo staiga ėmėsi visi kiek apsukresni, anksčiau net neprekiavę tokiomis priemonėmis. Į šių priemonių paieškas įsitraukė ir valstybinių institucijų atstovai, ir net aukščiausi šalies vadovai. Valstybinės institucijos ar dar kitaip, perkančiosios organizacijos, įsitraukė į tikrą konkurencinę kovą dėl tuo metu ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje trūkstamų priemonių. Tokiu būdu visos viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios įstaigos sukėlė vidinę konkurenciją tarp mūsų šalies institucijų, o ta ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Reikia naujos tvar ...

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario prof. Arūno Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš elementarios baimės nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose. Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

Aloyzas Sakalas. Ar nereikia antro atsiprašymo?

Nėra jokios priežasties, nėra jokių argumentų, nėra nieko, nieko šitame pasaulyje, kas galėtų pateisinti žydų tautos kaip ir bet kurios kitos šio pasaulio tautos genocidą. Todėl 1995 m. kovo 1 d. sakydamas tiesiogiai Izraelio radijo ir televizijos transliuotą kalbą Izraelio parlamente Knesete Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nulenkė galvą prieš Antrojo pasaulinio karo metais pražudytų Lietuvos žydų atminimą. Prezidentas lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos už lietuvius, kurie Holokausto metu žydus žudė, plėšė. Iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėn. Sovietinės okupacijos metu vien 1940–1941 metais buvo ištremti į Sibirą 17485 Lietuvos piliečiai. Iš kurių 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose, o beveik 40 proc. tremtinių ...

Ramūnas Lydis. Aplinkosauga – ekonomikos variklis ar stabdis?

Pastaraisiais metais spaudoje plačiai aprašomi aplinkosauginiai įvykiai. Tai ir gaisras Alytuje, ir Grigeo skandalas, Punios šilo epas. Žiūrint į viešojoje erdvėje ir ypač socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos gausą, gali susidaryti vaizdą, kad Lietuvos visuomenė pagaliau pribrendo norui gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje, keičiasi požiūris į mus supančią aplinką, aplinkosauga tampa vienu iš valstybės prioritetų. Bet, ar tikrai taip yra? Ar tikrai ir mes patys esame pasiryžę aukoti dalį savo patogumo, savo materialinės gerovės vardan švaresnės ir sveikesnės aplinkos? Ar pati valstybė, valdžios institucijos yra pasiryžusios priimti ryžtingus sprendimus, gerinant mus visus supančios aplinkos būklę? Nemanau, kad šiuo metu aplinkosauga yra vienas iš valstybės prioritetų. Jei kalbėtume sporto terminais, tai aplinkosauga pinigams pralaimi 0:10. Būsiu sk ...