Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Šių metų spalio mėnesį LSDP surengė Tarptautinį socialdemokratų forumą Vilniuje. (TS Vilniaus Forumas). Šis  tokio masto renginys pirmas nuo LSDP atsikūrimo dienos ir tikrai senai lauktas. Visų pirma todėl, kad be intelektualių ideologiškai pasikausčiusių  politikų partijos virsta primityviomis privačiomis firmomis. Taip ir atsitiko su senąja LSDP. Šio TS Vilniaus Forumo  tikslas – socialdemokratinės ideologijos susigrąžinimas  partijai jos vardu ir ateities perspektyvos. Deja, Europos socialdemokratijų trečio kelio pasirinkimas smogė tiesiai per socialdemokratinių partijų identitetą. Ta visuomenės dalis, kuriai labiausiai reikėjo socialinio teisingumo visose valstybės srityse, liko ant ledo. Artimiausias pavyzdys – Lietuva vis neišsikapanojanti iš skurdo, pajamų nelygybės  ir turto atskirties. Politinė arena atiteko politikos aferistams. LSDP palikus svarbiausiem ...

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Orinta Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai. Atverk akis

Mes nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutiniai vyrų atlyginimai yra didesni už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamas pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje žymiai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu. Kartais, netgi jeigu moteris turi galimybę rinktis geriau apmokamą darbą toliau namų a ...

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

SEL‘as viešajame transporte yra tai, ko dažnai nepamatysi. Jei ne rinkimai, tokio malonumo, matyt, apskritai neturėtume. Akivaizdžiai kultūrinio šoko ištiktas žmogus, besiblaškantis po viešojo transporto stotelę su galimu kandidatu į miesto merus – juk įdomu, ar ne? Arba kito galimo kandidato dosnus gestas, siūlant miestiečiams „nemokamą“ viešąjį transportą, kartu pripažįstant, jog neįsivaizduoja, kiek kelionė mieste kainuoja ir juolab niekad nėra juo važiavęs. Noriu pasakyti, kad kiekvienuose rinkimuose pasitaiko komedijos elementų. Ir savaime tai nėra labai blogai – juk demokratija, kaip kas moka, taip šoka. Bėda būtų, jei smagiai pasijuokę, po rinkimų nakties pamatytume, jog meru turime švaistūną, mėgstantį už miesto pinigus ne darželius statyti, o avialinijas steigti. Arba verslininką iš Kėdainių devynioliktame aukšte miesto įmones ir viešuosius pirkimus draug ...

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos  turime  tiek, kiek  esame drąsūs  jai apginti

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos turime tiek, kiek esame drąsūs jai apginti

Dažnai pasididžiuodami esame linkę save pavadinti demokratine šalimi. Žodis demokratija taip plačiai  vartojamas, kad neretai neįsigiliname, ką iš tikrųjų reiškia demokratija. Suvokiame tik tiek, kaip išsireiškė vienas Seimo narys, kad demokratija yra daugumos valdžia. Gerai, nors tiek. Ar demokratija egzistuoja savaime, įrašius šį žodį valstybės Konstitucijoje, ar ją turime patys sukurti, išlavinti žmones, kad jie imtų demokratiškai mąstyti? Ar šiandien, praėjus 28 metams nuo valstybės atkūrimo, Lietuvoje turime kritinę masę Lietuvos piliečių demokratų, kurie išdrįstų pakovoti prieš bet kokias demokratiją žlugdančias jėgas? Galbūt jau turime, nes Lietuvos piliečiai tampa vis daugiau aktyvesni, gindami savo interesus. Palaipsniui supras, kad reikia ginti ne tik savo, bet ir kito piliečio, nes kitą kartą tas kitas padės jam apsiginti nuo tų, kuriems demokratijos ap ...

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Dar pernai buvo patvirtinta regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai plėtrai 2017-2030“. Vyriausybė pagal ją šiuo metu rengia priemonių planą, kuriuo remiantis bus siekiama regionų skirtumus ir jų potencialą sėkmingiau panaudoti šalies gerovei kurti. Taigi, galvosopis rimtas – kaip galų gale sukurti stiprius regionus. Juk tokį pažadą savo rinkėjams davė „valstiečiai“ ir jų vyriausybė.  Rengiamame plane priemonių įvardijama daug ir kai kurios būtų visai geros, jeigu būtų suskaičiuoti jų kaštai ir finansavimo šaltiniai. Deja, valdantieji, įgyvendindami mokesčių reformą, numojo ranka į regionų poreikius, o be finansavimo „Baltoji knyga“ gali taip ir likti tiesiog baltais lapais. Kol kas valdančiųjų rinkiminiai pažadai regionams nepildomi. Į regionus neiškeliamos nei ministerijos, nei naujai sukurtos valstybės įmonės, tokios kaip Valstybinių miškų urėdija, nei kuria ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Vitalijus Mitrofanovas. Etatinis darbo užmokestis atriša rankas mokyklų vadovams

Vitalijus Mitrofanovas. Etatinis darbo užmokestis atriša rankas mokyklų vadovams

Ir iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio įvedimo mūsų rajono mokytojų darbo užmokesčio vidurkis buvo pats didžiausias Lietuvoje. Taip atsitiko dėl to, kad jau prieš keletą metų didelį dėmesį skyrėme mokyklų tinklo optimizavimui, buvo uždarytos nedidelės kaimo mokyklos, nebebuvo likę itin mažų klasių. Jeigu kaimo mokykloje yra tik 30 mokinių, tai ta mokykla labiau atlieka socialinę funkciją, o ne švietimo... Socialines problemas spręskime tai sričiai skirtais pinigais, o švietimui skiriami pinigai turi atitekti mokytojų atlyginimams ir ugdymo kokybei. Etatinio įvedimas ne tiek padidino atlyginimus, kiek labiau atrišo rankas mokyklų vadovams sudėlioti sąžiningą ir teisingą atlygį mokytojams. Tai matau kaip vieną didžiausių etatinio pliusų. Nesu socialistinės lygiavos šalininkas. Kas daug dirba, tas turi ir daug uždirbti. O kas šiaip sau – tai atlyginimas irgi šiai ...

Close