Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios  vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau  centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Tomas Bilevičius. Kas antras Lietuvos vaikas liūdnas, kas trečias – patiria patyčias

Tomas Bilevičius. Kas antras Lietuvos vaikas liūdnas, kas trečias – patiria patyčias

Ar saugiai jaučiatės, išleisdami savo vaikus į mokyklą? Pakeldami iš ryto, pramiegojus pirmuosis žadintuvus, ir stebėdami kaip skubomis išbėga? Tikiu, kad gan saugiai. Nes per paskutinį tėvų susirinkimą mokyklos vadovas atrodė visai supratingas, klasės vadovui svarbiausia, kad klasėje nebūtų patyčių, o aplinkoje dar yra ir kažkoks psichologas. Ir grįžęs vaikas atrodo nei kiek ne kitaip, gal šiek tiek nuliūdęs, bet, žinoma, dėl to, kad buvo dar viena sunki diena. O gal ne tik dėl to? Vystantis vaiko smegenims (maždaug 7-10 metų), jis pradeda pilnai racionalizuoti aplinką. Instinktas išlikti ir būti hierarchinės sistemos dalimi, prigimtį pažadina dar ankstyvoje vaikystėje. Dažnai aplinkoje matydamas nuolatinį kito žmogaus žeminimą, vaikas šį reiškinį priima kaip įprastą. Tad būtų galima pamanyti, jog ir patyčios yra biologiškai paaiškinamas dalykas, paremtas hierarch ...

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Angela Merkel pirmadienį paskelbė, jog ji po 2021 metų (arba po ankstesnių pirmalaikių) rinkimų nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere. Tai – moteris matoma kaip Europos lyderė. Su jos pasitraukimu gali ateiti dar didesnės sumaišties laikotarpis Europoje. Šis A. Merkel sprendimas jokiu būdu negali būti vadinamas netikėtu. Kalbos apie jos pasitraukimą buvo girdimos jau po pernai vykusių nacionalinių rinkimų, kai jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi daugiausiai balsų, de facto patyrė pralaimėjimą. Tradicinių partijų balsų dalis drastiškai smuko, o Alternatyvos Vokietijai, krašutinių dešiniųjų partijos, raumenys užaugo. CDU lyderės kolegos ir ji pati suprato, jog lemtingas 2015 metų sprendimas atverti sienas daugiau nei milijonui pabėgėlių atneš ir politines pasėkmes. Nesvarbu, kad nemaža dalis visuomenės laiko save krikščionimis ir at ...

Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Savaitraštis "Savaitė" klausia: Ar biudžetas ir mūsų gerovė – tas pats? Didžioji dalis valstybės biudžeto formuojama iš surenkamų mokesčių. Mokesčių mokėtojai pagrįstai tikisi, kad iš biudžeto bus finansuojamas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba, infrastruktūra ir kiti gyvybiškai svarbūs poreikiai. Deja, ir politikai, ir biurokratai mėgsta „pasisavinti“ biudžetą – pamiršta, kad jis yra visų mokesčių mokėtojų nuosavybė. Neatleistina, kad, priimdami įstatymus, taip pat ir susijusius su mokesčiais, politikai pirmiausia žiūri, kiek neteks biudžetas. Daug svarbiau yra tai, ar bus teisingiau gyventojų reikmėms paskirstomas biudžetas, koks bus lėšų poveikis Lietuvoje esančiai didžiulei pajamų nelygybei, socialinei atskirčiai, ar pagerės žmonių gyvenimas dėl to, kad vienaip ar kitaip pertvarkysime mokesčių sistemą. Juk jeigu atsisakoma NPD už vaikus, ne biu ...

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – viena opiausių Lietuvos problemų: mūsų šalis nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste. Apie tai LSDP organizuotame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme kalbėjo medikas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. Trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Tai – dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak V. Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi. Daugelį nepalankių rodiklių valdžia, kalbėdama apie sveikatos apsaugą, anot jo, linkusi nutylėti. Pavyzdžiui tai, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos „Sveikatos priežiūr ...

Vilija Blinkevičiūtė. Į pasaulį pažvelgti skurstančio vaiko akimis

Vilija Blinkevičiūtė. Į pasaulį pažvelgti skurstančio vaiko akimis

Neatsakinga socialinė politika reiškia paveldimą skurdą. Varganas gyvenimas lyg kokia skurdo DNR – iš kartos į kartą, lyg užkoduota vaikuose. Ir taip tęsis, kol dideliems dėdėms ir tetoms bus svarbesnių prioritetų nei vaikų gyvenimas. Kodėl valstybės dažnai į vaikus investuoja nepakankamai? Į geležį – taip. Į betoną – be problemų. O į vaikus? Kodėl vengiama į pasaulį pažvelgti vaiko akimis? Europos Sąjungoje, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyvena skurdo rizikos zonoje. Privalome suteikti lygias galimybes jau ankstyvoje vaikystėje – tik taip sustabdysime skurdo paveldėjimą. Europos Parlamente – Vaikų garantijos iniciatyva Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl mano pasiūlytos Vaikų garantijos iniciatyvos. Ši iniciatyva reiškia ES pagalbą ir paskatą valstybėms imtis realių vei ...

Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Arkadijus Vinokuras. Socialdemokratijos perspektyvos Lietuvoje

Šių metų spalio mėnesį LSDP surengė Tarptautinį socialdemokratų forumą Vilniuje. (TS Vilniaus Forumas). Šis  tokio masto renginys pirmas nuo LSDP atsikūrimo dienos ir tikrai senai lauktas. Visų pirma todėl, kad be intelektualių ideologiškai pasikausčiusių  politikų partijos virsta primityviomis privačiomis firmomis. Taip ir atsitiko su senąja LSDP. Šio TS Vilniaus Forumo  tikslas – socialdemokratinės ideologijos susigrąžinimas  partijai jos vardu ir ateities perspektyvos. Deja, Europos socialdemokratijų trečio kelio pasirinkimas smogė tiesiai per socialdemokratinių partijų identitetą. Ta visuomenės dalis, kuriai labiausiai reikėjo socialinio teisingumo visose valstybės srityse, liko ant ledo. Artimiausias pavyzdys – Lietuva vis neišsikapanojanti iš skurdo, pajamų nelygybės  ir turto atskirties. Politinė arena atiteko politikos aferistams. LSDP palikus svarbiausiem ...

Close