Nuomonės Archives - Page 7 of 155

Tadas Vinokur. Žmonių teisių ribojimai: ar leisimės šokdinami makaronų kabintojo Lauryno Kasčiūno?

Kas nutinka, kai miklūs politikų piršteliai užčiuopia visuomenę jaudinančią temą? Suprantama, jie ja manipuliuoja, t. y. kepa ad hociniciatyvas, kurios, kaip psichotropinė tabletė, malšina fobijų persmelktos minios neurozes. Dar geriau: jie šalies viduje suranda priešą, visų Dievo bausmių atpirkimo ožį. Tai darė visi „geriausi“ propagandistai: tiek S. Bannon’as 2016 m. JAV prezidento rinkimų metu, tiek D. Cummings’as Brexit’o metu, tiek D. Peskovas karo Ukrainoje metu. Tai daro ir vienas iš Seimo konservatorių lyderių Laurynas Kasčiūnas, nusprendęs „liaudies priešais“ paversti niekuo nekaltus, nuo diktatorių režimų bėgančius rusus ir baltarusius. Kalbu apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą, kuriame, tarp kitų pasiūlymų, buvo siekiama uždrausti rus ...

V. Andriukaitis. Prezidento ypatinga pareiga… ir paminklas Antanui Smetonai

Praėję Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai buvo gera proga pakalbėti apie demokratiją, jos vertybes, teisės viršenybės principą ir pačią teisinės valstybės sampratą. Diskusijų ir minėjimų centre, suprantama, buvo 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo panašumai bei skirtumai, aplinkybės, istoriniai kontekstai. Visuomenė, deja, labiau domėjosi ne pirmiau minėtų Konstitucijų deklaruojamomis vertybėmis, bet šių dienų aktualijomis, kurios neabejotinai turi ryšį su mūsų konstitucinėmis vertybėmis bei reikalavimais. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje politologai bei apžvalgininkai kalba apie viešojoje erdvėje vyraujančius „kultūrinius ar vertybinius karus”. Tai atsispindi rinkiminiuose debatuose, lemia jų rezultatus bei vienokius ar kitokius politinio šalių kurso pokyčius. 1948 m. priimtoje Visuotinėje Žmogaus teisių dek ...

Kodėl daugiabučių namų renovacija aktuali, kodėl ji stringa ir ką daryti?

Daugiabučių namų renovacija padeda sutaupyti apie 50 proc. šilumos, o taip pat pagerina butų ir namo kokybę bei padidina jų vertę. Renovacija tampa dar efektyvesnė, jeigu jos metu name yra įdiegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai (šilumos siurbliai (oras – vanduo ir/ar geoterminiai), kartu įrengiant saulės elektrinę ir/ar nusiperkant dalį nutolusios saulės elektrinės). Deja, įprasta kompleksinė namų renovacija, renovuojant namo inžinerines sistemas bei apšiltinant ir namo sienas, šiuo metu ėmė strigti. Priežastis – išaugusios renovacijos darbų ir medžiagų kainos bei pabrangęs kreditas. Šito pasekmėje renovacijos kaštai išaugo maždaug dvigubai, o jos atsiperkamumas išsitęsė virš 50 metų. Todėl kompleksinės namų renovacijos patrauklumas butų savininkų akyse stipriai smuko. Vilniaus mieste viso buvo apie 5700 renovuotinų daugiabučių namų, iš kurių iki 2022 m. ...

Kęstutis Vilkauskas. Norime bendruomeninės vietos savivaldos – stiprinkime mažosios vietos savivaldos subjektus

Neabejoju, kad visi Lietuvos gyventojai žino, kad šių metų kovo mėnesio 5 d. įvyks savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimai, ir dauguma jų numato juose dalyvauti – kandidatuoti į renkamas savivaldybių institucijas arba / ir balsuoti už būsimuosius savivaldybių tarybų narius ar vadovus. Tačiau, darau prielaidą, kad ne visai visi žino, kad 2023 m. balandžio 1 d. įsigalios 2022 m. birželio 30 d. Seimo priimtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija, radikaliai keičiančia Lietuvos savivaldybių struktūrą. Nuo šių metų balandžio mėnesio 60 savivaldybių bendruomenėms Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę įgyvendins jau ne viena, bet dvi tiesiogiai renkamos savivaldybių institucijos (savivaldybės taryba ir savivaldybės meras). Dar daugiau – savivaldybės mero vaidmuo keičiasi iš esmės: jis nuo šiol bus ...

Linas Jonauskas. Kompensacijos už elektros energiją reikalingos ne tik socialiai pažeidžiamiausiems

Reaguodama į biržoje mažėjančias elektros energijos kainas, Vyriausybė turėtų būti lanksti ir į esamą situaciją reaguoti greitai. Dėl to su kolegomis socialdemokratais jau kreipėmės į Vyriausybę. Dabartinė tvarka, kai valstybė kompensuoja virš 28 ct už kWh siekiančią sumą, jau nebeduoda naudos gyventojams, o yra tiesiog parama elektros tiekėjams. Esama tvarka neleidžia gyventojams pajusti pingančios elektros energijos kainos. Vyriausybei laikas sėsti prie diskusijų stalo, pasitelkti ekspertus ir priimti naują tvarką, kuri būtų palanki visiems gyventojams, o ne orientuota į pagalbą elektros tiekėjams. Vyriausybė kompensuos elektros kainą tik socialiai remtiniems? Šiuo metu Energetikos ministerijoje vyksta diskusijos dėl kompensacijų už elektrą tvarkos antrąjį šių metų pusmetį (nuo liepos mėnesio). Diskusijose minimi du galimi variantai – mokėti kompensacijas t ...

Tadas Vinokuras. Kultūros politika Vilniuje: gaminsime „NFT“ ar investuosime į kūrėjus?

Visai neseniai sužinojome, kad dalį kultūros biudžeto Vilniaus savivaldybė nusprendė skirti nepakeičiamo žetono (angl. k. NFT, non-fungible token) gamybai. Tiems, kurie pastaruosius kelis metus gyveno po akmeniu, priminsiu, kad nepakeičiamas žetonas – unikalus skaitmeninių duomenų vienetas (dažniausiai paveiksliukas), kurį žmonės gali nusipirkti ir saugoti kaip investiciją. Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje buvo suvilioti šiuo „sėdmaišininkų“ fokusu, šimtai milijonų žmonių – burbului sprogus – galiausiai prarado savo pinigus. Šiuo apgailėtinu pavyzdžiu, suprask, ruošiasi sekti ir Vilniaus kultūros politikos strategai. Taigi, kultūrai skirti pinigai ir toliau leidžiami įvairiems niekams, vadinamajai „aukštos vertės“ kultūrai, o ne žmonėms – Vilniaus kūrėjams, menininkams, saviveiklininkams bei jiems svarbiems projektams. Situacija nestebina, kadangi savivald ...

Vytenis Andriukaitis. Nepanaudoti Seimo scenarijai pedofilijos skandale

Vėl skaudi, sukrečianti istorija, vėl lemtingos klaidos. Lietuvą ir toliau skaldo galimas nepilnamečių bei mažamečių seksualinio išnaudojimo naujas atvejis. Buvusiam Seimo nariui pareikšti įtarimai galimai atlikus sunkų nusikaltimą. Žinia, nekaltumo prezumpcija yra visus įpareigojanti konstitucinė nuostata. Ši nuostata nuo atsakomybės neatleidžia nė vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nesvarbu, ar jis politikoje dalyvaujantis pilietis, žurnalistas, advokatas, ar socialinių tinklų komentatorius. Teisingumą vykdo tik teismas, ir, kol teismo nutarties nėra, žmogaus kaltė neįrodyta. Seksualinis nepilnamečių, mažamečių prievartavimas arba išnaudojimas – sunkus nusikaltimas. Ypač sunki yra pačių nukentėjusiųjų padėtis. Todėl teisinis reguliavimas į pirmą vietą iškelia jų apsaugos klausimus. Tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisminiame nagrinėjime, tiek ir po jo ...