Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

Julius Sabatauskas. Europos prokuratūra: kaip išsaugoti pasitikėjimą ES

Julius Sabatauskas. Europos prokuratūra: kaip išsaugoti pasitikėjimą ES

„Eurobarometro“ apklausų duomenimis lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) iš visų ES narių – net 65 proc. apklaustųjų. Manau, kad tai labai svarbus rodiklis, nes Lietuvos gyventojams, 50 metų gyvenusiems primestoje sąjungoje, nėra taip lengva iš naujo patikėti naujos bendrystės nuoširdumu ir nauda. Mūsų šalis, kaip ir kitos naujai į ES įstojusios šalys, gavo nepamatuojamą naudą iš ES – ekonominė pažanga, mokestinių barjerų panaikinimas, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo judėjimas, atviros sienos, studijų programos jaunimui geriausiuose Europos universitetuose, tiesioginės užsienio investicijos, ES finansinė parama ūkiui plėtoti ir daugelis kitų dalykų, kurių šiandien modernioje ir vakarietiškoje Lietuvoje, atrodo, jau nebepastebime. Pavieniui kiekviena šalis nepajėgi efektyviai nustatyti, kiek iššvaistoma lėšų. Netgi, jeigu tai fiksuojama, procedūro ...

Kandidatas į Prezidentus Vytenis Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

Kandidatas į Prezidentus Vytenis Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

„Lietuvai būtini pokyčiai“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas, o šiandien ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Ir čia pat paaiškina, kad šalis turi keistis iš esmės, norint išbristi iš situacijos, kai žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl mažų atlyginimų ir mažų pensijų, dėl didėjančių kainų, kai juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Ką daryti, kad Lietuva pagaliau išeitų iš labiausiai atsilikusių socialinės politikos sferoje ES šalių trejeto, kaip pasiekti, kad gerovė būtų kuriama ne saujelei išrinktųjų, o visiems šalies gyventojams, kokių priemonių imtis, norint pakeisti situaciją darbo rinkos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, sustabdyti neslopstančią emigraciją? Koks yra ir galėtų būti šalies prezidento vaidmu ...

Algis Krupavičius. Du trečdaliai Lietuvos žmonių pritaria piliečių teisei paleisti Seimą

Algis Krupavičius. Du trečdaliai Lietuvos žmonių pritaria piliečių teisei paleisti Seimą

2019 m. Prezidento rinkimų kampanijoje Vytenis Andriukaitis į viešąjį diskursą iškėlė naują klausimą, kad remiantis Latvijos pavyzdžiu, turėtų būti įtvirtintas Seimo atšaukimo mechanizmas per referendumą ir Lietuvoje. Iš tiesų, Lietuvos politikos tikrovė yra tokia, kad piliečiai neturi jokių teisinių instrumentų atšaukti ar paleisti netinkamai dirbantį Seimą iki jo kadencijos pabaigos. Tuo tarpu nuo 2009 metų Latvijos Konstitucijoje numatyta, kad viena dešimtoji rinkėjų dalis turi teisę inicijuoti referendumą parlamentui atšaukti. Taip pat tokį referendumą gali inicijuoti ir Respublikos prezidentas. Dar daugiau, šalies parlamento paleidimo precedentą referendumo būdu Latvija išgyveno 2011 metais. Šiandien parlamento narių ir parlamento kaip instituto atšaukimo procedūros su aiškiu tikslu sustiprinti įstatymų leidėjų ir įstatymų leidybos atskaitomybę juos išrinkusi ...

Raminta Popovienė. Slenksčiai, kuriuos reikia įveikti

Raminta Popovienė. Slenksčiai, kuriuos reikia įveikti

Europa be sienų, Europa be slenksčių! Europos Sąjungos (ES) valstybės piliečius sutinka be spygliuotos vielos užtvarų ir kontrolės punktų. Taigi su sienomis viskas lyg ir aišku. O kaip su slenksčiais? Sveikieji jų dažnai net nepastebi, tačiau žmogui su negalia fizinis, finansinis ar moralinis slenkstis gali būti lemiamas veiksnys, stabdantis jo kelionę. Neįveikiamas. Atskiriantis. Žeminantis. Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatomi standartai, kurie garantuoja pilietines, politines, socialines ir ekonomines neįgaliųjų teises. Konvencijos ratifikavimas ES reiškia įsipareigojimą milijonams neįgalių piliečių sukurti Europą be kliūčių. Ar žmonėms su negalia Europa tapo zona be kliūčių? Apsižvalgius Lietuvoje (ir ne tik), peršasi neigiamas atsakymas. Ar turintis regos negalią žmogus gali užpildyti mokesčių deklaraciją? Ar visi neįgalieji gali bals ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Vytenis Andriukaitis. „Valstiečių“ politika: išsiurbti provinciją

Vytenis Andriukaitis. „Valstiečių“ politika: išsiurbti provinciją

Kaip traktuoti vidinę provincijos žmonių migraciją į didžiuosius Lietuvos miestus? Šiandieninė Vyriausybė ją traktuoja kaip džiugų nedarbo regionuose ir provincijoje problemos sprendimą. Tačiau, sudėjus vidinę migraciją ir masinę emigraciją iš Lietuvos, susiduriame su sodybų tuštėjimu, nustekenančiu vietinę miestelių ir kaimelių kultūrą, tą tikrąjį lietuviškumo stuburą. Sisteminių, solidarumo ideologija paremtų provincijų gelbėjimo sprendimų nebuvimas bado akis. Kalbėjimas bendrais nuvalkiotais šūkiais apie pasiryžimą keisti padėtį penkių žmonių šeimai kur nors Pasvalyje, arba ką tik sukūrusiems šeimą, bet nenorintiems palikti Kuršėnų ar Valkininkų, norintiems sugrįžti iš emigracijos atgal į Matuizos kaimelį Varėnos rajone, arba į Barzdus, Griškabūdžius Šakių rajone, nieko nesako. Sugrįžusiųjų integracija tampa sugrįžusiųjų reikalu, o vietinių baimė prarasti darb ...

Close