Nuomonės Archives - Page 69 of 155

Orinta Leiputė. Bausti, čipuoti ar reformuoti?

Dešimtys žiauraus elgesio su gyvūnais ir eilė demaskuotų neteisėtų naminių gyvūnų daugyklų atvejų visuomenėje sukėlė tikrą audrą. Visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai, savanoriai net naktimis budėjo prie nelegalių šunų daugyklų, dalyvavo prie Seimo organizuotame mitinge, savo poziciją reiškė socialiniuose tinkluose. Visuotinis pasipiktinimas žiauriu elgesiu su gyvūnais įkvėpė ir politikus: vieni registravo įstatymo pataisas, ateityje pagerinsiančias gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje, o kiti, bandydami gauti dėmesio rinkimų kampanijos metu, dalyvavo įvairiose TV ar radijo laidose ir ten aptarė gyvūnų gerovės problematiką. Visiems politikams reikia priminti, kad siekiant iš esmės spręsti susidariusią tragišką situaciją gyvūnų gerovės srityje vien pakalbėti nepakaks. Gyvūnų gerovę užtikrinsime tik imdamiesi kompleksinių ir sisteminių sprendimų, kurie ...

Gintautas Paluckas. Štai ką reikia rauti su šaknimis

Žmonių siuntinėjimas nuo vienų durų prie kitų, absurdiški reikalavimai kone visur atnešti popierines pažymas, išrašus, prašymus – taip nuolat vagiamas visų mūsų laikas. Tokią administravimo kultūrą reikia rauti su šaknimis – gyvename juk XXI amžiuje. Kiekvienas vairuojantis žino, kiek laiko reikia „sudeginti“ norint pasikeisti, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą. Valstybės įstaiga medicininę pažymą galėtų tiesiog „pasiimti“ iš informacinės sistemos, tačiau ne, reikia atnešti fiziškai. Daugelis šeimų susidūrė su juokinga situacija, kuomet buvo priimtas įstatymas dėl nemokamo pradinukų maitinimo. Nors kalba eina apie visus pradinukus, tėvai – dėl niekam nesuprantamų priežasčių – dar turėjo pildyti kažkokią mistinę paraišką socialinės paramos centruose. Kur bestume pirštu – ten blogas arba blogesnis pavyzdys. Tie, kam tenka susipažinti su žemėtvarkos sistema ar ...

Giedrė Purvaneckienė. Lyčių politika ir statistika

Kiekviena šalis turi lyčių politiką (bent jau turėtų turėti). Prieš priimant politinius sprendimus turėtų būti įvertinamas jų poveikis abiem lytims. Siekiant įvertinti sprendimų poveikį, jų sėkmingumą reikalinga lyčių statistika, paprastai sakant, daugumos statistinių rodiklių paskaičiavimas lyties pjūviu. Taip pat labai svarbu tų rodiklių viešumas, kad visuomenė galėtų su jais susipažinti, juos įvertinti. Kiekvienas turi teisę žinoti, ar mūsų šalyje moterys ir vyrai gauna vienodą atlyginimą už tą patį darbą, ar turi tokias pačias karjeros galimybes, ar vienodos jų mokymosi, darbo ir poilsio sąlygos, ar kurios nors lyties atstovai nepatiria daugiau smurto. Ir taip – visose srityse. Statistika svarbi ne tik moksliniams tyrimams, bet ir pasirenkant politinius sprendimus. Anksčiau Lietuva galėjo pasigirti esanti tarp pirmaujančių Europoje tiek pagal lyčių statist ...

Robert Duchnevič. Reikia uždaryti Nacionalinę žemės tarnybą

Portalas manobalsas.lt padeda rinkėjams apsispręsti, už kurią partiją balsuoti. Pakanka atsakyti į kelis klausimus, į kuriuos atsakė ir politikai, bei palyginti savo ir jų atsakymus. Šiemet tarp klausimų galima buvo rasti tokį: „Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija turi būti panaikinta“. Tačiau, mano nuomone, reikėjo politikams užduoti kur kas svarbesnį klausimą, susijusį su kita institucija: ar Jūs esate už Nacionalinės žemės tarnybos likvidavimą ar pertvarkymą? Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo bei begalėje kitų sričių. Be kita ko, ji taip pat atsakinga ir už žemės grąžinimo procesą, apie kurio užbaigimą kiekviena Vyriausybė daug kartų skelbė ir kuris vis dar n ...

Arkadijus Vinokuras. Kaip panikuojantys Kirkilas ir Karbauskis bandė trolinti socialdemokratus

Trolinimas politikoje nėra naujas būdas pasijuokti iš savo oponento. Apima piktdžiuga kai pasiseka. Bet viena yra pajuokti, ironizuoti, visai kita – meluoti. O meluoti, laužti iš piršto – tą daryti valstybės vyrams – kaip ir nepadorus užsiėmimas. Ir ypač, kai melą, dezinformaciją skleidžia politikos grandas, buvęs premjeras G. Kirkilas bei, deja, ant žemiausios nepadorumo pakopos stovintis LVŽS pirmininkas R. Karbauskis. Pastarasis visuomenės akyse yra dar ir Naisių kolchozo pirmininkas bei patologinis melagis. Tai visi seniai žino. Na, ir kodėl staiga ponams parūpo tapti šerlokais holmsais neva siekiančiais išnarplioti jų pačių nemokšiškai sukurptą ir jau pačių „atskleistą“ socialdemokratų detektyvą? Jų šmeižtas toks primityvus, o motyvas labai aiškus – diskredituoti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Kam reikia šito nejuokingo farso? Arba štai nauja ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Iš 200 tūkstančių ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...