Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų. Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti ...

Savivaldybė: tarp gražių principų ir rupios tikrovės

Savivaldybė: tarp gražių principų ir rupios tikrovės

Šiandien daug kalbama apie regionų plėtrą ir vystymąsi, siekį sugrąžinti jaunus žmones į provinciją, diskutuojama, kaip pritraukti investicijas, sukurti daugiau darbo vietų. Deja, neretai kalbos lieka tik kalbomis, o situacija regionuose nesikeičia. Jei ir imamasi tam tikrų veiksmų, ne visados jais pasiekiami norimi tikslai. Apie savivaldybių problemas ir iššūkius, plėtros perspektyvas ir prioritetus, vystymosi tendencijas kalbamės su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene. - Neretai sakoma, kad Lietuva padalinta į dvi dalis – klestinčią sostinę Vilnių ir likusią Lietuvą. Vyriausybės vykdoma regionų politika stipriai kritikuojama. Išskyrus kelis didžiuosius šalies miestus, likę miestai ir rajonai sprendžia tas pačias gyventojų emigracijos, investicijų stokos, sveikatos ir švietimo paslaugų prieinamumo, užimtumo, socialinės atskirties ir aukšto ...

Justas Pankauskas. „Valstiečių“ kvailystė už valstybės milijonus

Justas Pankauskas. „Valstiečių“ kvailystė už valstybės milijonus

„Valstiečiai“ dar savo rinkimų programoje buvo įsirašę planus perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas į Kauną. Jau tuomet ši iniciatyva vertinta skeptiškai. Tam nėra jokio vadybinio ir ekonominio pagrindimo. Tai tik tuščias „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio kaprizas. Praėjus dvejiems metams po rinkimų ši idėja šlubčioja jau tik viena koja. Planai perkelti Aplinkos ministeriją nurimę, o Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nors ir vangiai, bet pradėtas vykdyti. Dabartinis Žemės ūkio ministras „valstietis“ G. Surplys yra pateikęs „geležinį argumentą“, jog ŽŪM perkelti būtina, nes tai – Vyriausybės pažadas. Viskas. Daugiau argumentų iš ŽŪM ministro lūpų nepateikiama arba pateikiami visiškai prasilenkia su logika. Po bravūriško argumento, jog tai Vyriausybės pažadas, nurodomas ir motyvas: girdi, ŽŪM perkėlimas į Kauną pasitarnaus regionų stiprinimui. Sunku įsivaiz ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP „perversmas“ Vilniaus rajone. Ko mes norime?

Arkadijus Vinokuras. LSDP „perversmas“ Vilniaus rajone. Ko mes norime?

Lietuvos premjeras teisėtą  kritiką jam ir vyriausybei bei  siekį teisėtais demokratiniais būdais  pakeisti vyriausybę įvardijo kaip perversmą. Tai rodo jo primityvų autoritarinį mąstymą bei konformisto  baimę netekti valdžios. Politinės satyros laida „Dviračio žinios“ šmaikščiai pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, taip pat bijančiai prarasti valdžią,  tuojau sudėti ginklus, nes ateina socialdemokratai. Ir tikrai, Vilniaus rajono LSDP skyrius  nori – ne, ne perversmo, o rimtų ir ilgai lauktų teigiamų pokyčių Vilniaus rajono gyventojams. Sprendžiant iš LLRA kalbų ir veiksmų, jie  bijo kaip velnias kryžiaus Vilniaus rajono LSDP kandidatų komandos. Kodėl? Todėl, kad gera dalis (13 iš 39) šios komandos narių   su kandidatu į merus Robert Duchnevič priešakyje yra  lenkų kilmės jaunimas vienareikšmiškai nusisukęs nuo  LLRA. Tai tas lenkų jaunimas, kuris puikiai suvok ...

Rasa Budbergytė. Vaučeriai – socialinė parama ar valdančiųjų viešųjų ryšių akcija, už kurią mokame visi?

Rasa Budbergytė. Vaučeriai – socialinė parama ar valdančiųjų viešųjų ryšių akcija, už kurią mokame visi?

Intriguojanti naujiena apie Lietuvoje įvedamus vadinamuosius kuponus arba vaučerius, nuskambėjusi iš Vyriausybės vadovo, pirmiausia iškėlė klausimus. Tai – valdančiųjų viešųjų ryšių akcija ar vis dėlto tai socialinis vaučeris? Kitaip tariant, ar tai tikrai parama tiems, kam jos reikia, t. y. skurstančiai socialinei grupei? Ar tai mėginimas sukurti visuomenei teisingumo jausmą, kad skatinama sąžininga prekyba maisto produktais? Kol kas apie kuponų sistemą Vyriausybė kalba kaip apie  priemonę kainoms mažinti. Premjeras Saulius Skvernelis lapkričio mėnesį ėmė kalbėti, kad Vyriausybė imsis ryžtingų sprendimų, užkertančių kelią nesąžiningam kainų kėlimui. Šios žinios skleidimas premjero patarėjo visais klausimais Skirmanto Malinausko lūpomis buvo suprastas kaip ženklas, kad beprasidedančios prezidentinės rinkimų kampanijos arkliukas yra kylančios kainos, o kova su jomi ...

Vilija Blinkevičiūtė. Moterų vieta – tik prie puodų?

Vilija Blinkevičiūtė. Moterų vieta – tik prie puodų?

Premjere, tokie Jūsų teiginiai žemina ir žeidžia moteris. Svarbios pareigos – vyrams, o moterims belieka tupėti prie puodų? Už lango – lyg ir ne devynioliktojo amžiaus pabaiga. Lyg ir nebe šiaudinių pastogių laikmetis. Sutinku, kad ministro poste labai svarbu kompetencija, išmanymas, profesionalumas. Lietuvoje nėra kompetentingų moterų? Jau išnaikintos ar dar neužaugo? Nuvilsiu premjerą: Lietuvoje labai daug moterų, kurios būtų puikios ministrės. Kaip dirba kai kurie „profesionalai”, jau pamatėme. Laikas svarbioms pareigoms ieškoti ir rasti profesionalių. Taip, valstybė nesugrius, jei Vyriausybėje laikinai nedirbs nė viena ministrė. Vis dėlto požiūris (moterims – puodai, ministrų pareigos – vyrams) – pražūtingas. Tai lemia, kad moterų atlyginimai ir pensijos vis dar mažesni nei vyrų, kad moterims vis dar nesudarytos tinkamos sąlygos derinti karjeros ir asmeni ...

Simona Damulienė. Žmogus, kurį verta pamėgdžioti

Simona Damulienė. Žmogus, kurį verta pamėgdžioti

Esminis laikotarpis žmogaus gyvenime, kurio metu formuojasi pasitikėjimas savimi, etiškumas, gebėjimas spręsti problemas, yra iki penkerių metų. Tyrimais nustatyta, kad ankstyva vaikystė yra optimaliausias laikas ir savikontrolės, iniciatyvumo bei komandinio darbo įgūdžiams formuoti. Kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo pasiekimai vyresnėse klasėse. Tad, kalbėdami apie švietimo sistemos reformą, pirmiausiai turime kalbėti apie ikimokyklinio ugdymo programų keitimą. Permainos, kaip vilnijančios bangos vandenyje, turi kilti iš centro ir plėstis nuosekliai į bendrąją ugdymo programą, profesinį mokymą bei studijas aukštosiose mokyklose. Kalbant apie pradžių pradžią, pirmasis klausimas: jei žinome ir suprantame naudą, kodėl Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas vis dar nėra privalomas? Turime didinti švietimo sistemos aprėptį, ypač dėl regionų. Pa ...

Close