Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Mane stebina, kad kandidatai į Seimą tiek mažai dėmesio skiria efektyvios regioninės politikos klausimams. Aš manau, kad labai svarbu sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Šis tikslas yra labai aktualus šių dienų kontekste – socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir pačiuose juose yra didžiausia per 20 m. ir vis auga bei yra viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) kontekste (European Commission, 2019). Teoriškai Lietuvos regionai turi savo strateginio planavimo vienetus, t.y Regionų plėtros tarybas (RPT), kurios pagal įstatymo joms priskirtas funkcijas bei pareigybes, yra atsakingos už tikslingą regionų plėtrą, regionų plėtros planų (RPP) tvirtinimą (daugiausiai ESI fondų finansuojamų projektų) bei kitas su tuo susijusias veiklas. Kalbant apie ES lėšų, skirtų ...

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Kirsti ar nekirsti Lietuvos miškus? Saugoti, palikti gamtai ar gauti tiesioginę ekonominę naudą? Tai klausimai, kylantys šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Nebijau sakyti, kad šiuo klausimu mūsų mažos šalies visuomenė skilusi į dvi ar net tris dalis: viena dalis norėtų visiško miškų kirtimo atsisakymo, kita – gauti pajamas iš turimų miškų, o trečia kažkur per vidurį. Ar įmanoma rasti bendrą sprendimą? Manau, kad taip. Tačiau tam reikės laiko, gilių diskusijų, visų pusių geranoriškumo, noro rasti visiems tinkamą sprendimą. Šioje situacijoje negali būti absoliutaus laimėtojo ar absoliutaus pralaimėtojo. Tiek miškų kirtimų priešininkai, tiek miškus kertantys turi nusileisti. Pradžiai pabandysiu pateikti savo vertinimą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Kokie visuomenininkų, aplinkosaugininkų poreikiai miškui? Aplinkosauginės organizacijos mišką supranta kaip ekosis ...

Linas Jonauskas. Ar liks tinklai Kuršių mariose po rinkimų?

Linas Jonauskas. Ar liks tinklai Kuršių mariose po rinkimų?

Baltijos jūroje dėl katastrofiškai sumažėjusių menkių išteklių uždrausta šių žuvų žvejyba. Faktą, kad menkių populiacija Baltijos jūroje kasmet vis mažėjo ir atsidūrė kritinėje būsenoje, atsakingi Lietuvos pareigūnai ignoravo, o drastiškas sprendimas visiškai uždrausti menkių žvejybą Baltijoje įsigaliojo tik po to, kai Europos Komisija įvertino realius menkių populiacijos išteklius. Ant prekystalių guldomos mažesnio nei mėgėjams leidžiama sugauti dydžio žuvys, o tai reiškia, kad kai kurios iš jų net neišneršusios. Žvejybą valdininkai uždraudė tiek žvejams verslininkams, menkes gaudantiems tinklais, tiek žvejams mėgėjams, žvejojantiems meškere. Pastarieji, su meškerėmis sužvejojantys palyginti itin menką dalį menkių, tapo nežaboto žvejų verslininkų godumo įkaitais. Kiek vėliau išaiškėjo faktas, kad draudimas galioja tik žvejams mėgėjams, nes verslininkai menkes i ...

Petras Eidukevičius. Ar Paluckas meluoja geriau?

Petras Eidukevičius. Ar Paluckas meluoja geriau?

Klausimas valstiečių lyderiui Karbauskiui, atsiliepiant į jo plačiai paskleistą kaltinimą: „Kodėl Paluckas meluoja socialdemokratams ir rinkėjams?“ Kaltinimas kairiosios idėjos išdavyste yra labai rimtas. Jis kažkodėl neparemtas įtikinamais faktais, o tik daugiausia prielaidomis apie jau sutartą socdemų su konservatoriais “paktą”. Būtų tų faktų, jie būtų neabejotinai pateikti. Kaltinimas „Kodėl prieš trejus metus socialdemokratai pasitraukė iš valdančios daugumos?“ yra ne tuo adresu. Socialdemokratai ne pasitraukė iš valdančios daugumos, bet buvo išstumti juos visiškai ignoruojant svarstymuose, priimant sprendimus vyriausybėje ir nesilaikant prieš rinkimus pateiktų kairiųjų pažadų steigti valstybinius komercinius bankus, valstybines vaistines bei vykdyti kitas reformas, kardinaliai mažinančias Lietuvoje atskirtis, kitus ES dugno socialinius rodiklius. Teiginys, ka ...

Jonas Talmantas. Meilė ne dokumentas – kodėl dar nepavyks įteisinti vienalyčių santuokų?

Jonas Talmantas. Meilė ne dokumentas – kodėl dar nepavyks įteisinti vienalyčių santuokų?

Tikrai ne dėl to, kad viena partija labai to sieks, o kita partija to neleis. Tie, kurie kalba apie visų lygias teises, tarsi elgiasi pagal iš anksto gautas „špargalkes“, visuotinos tiesos dogmas. O vienalyčių santuokų priešininkai vapa apie prigimtinę vyro ir moters sąjungą, nors gamta dar ne tokių pokštų yra prikrėtusi! Taigi, vieniems ir kitiems turiu pasakyti, kad visus žmones iš tikrųjų sujungia tik meilė, o santuoka yra teisinis susitarimas, papuoštas religinėmis, bendruomeninėmis ar etninėmis tradicijomis. Meilės vardu, atidarykite! Gėjai ir lesbietės negaus santuokos, kol nesuvoksime, kad santuoka iš esmės ir yra partnerystė – teisinis santykių įforminimas. Santuoka nebus ir negali būti aukščiau už partnerystę. Kaip ir nė vienas žmogus nėra žemiau kito. Daugelis šeimą suvokiame kaip visuomenės ląstelę, kuri valstybei gamina vaikus. Vienas mamai, ki ...

Tadas Vinokuras. Dešiniųjų radikalų politinė prostitucija ES viršūnėse

Tadas Vinokuras. Dešiniųjų radikalų politinė prostitucija ES viršūnėse

Taip, supratote teisingai: kai kurios kraštutinių dešiniųjų frakcijos aukščiausiuose ES institucijose atvirai flirtuoja su Putinu, todėl nereikia stebėtis, kad dažnai visuomeninę erdvę drebinantys politiniai įvykiai, deja, neiššaukia adekvačios ES reakcijos. Stebint ES politikų prisitaikėliškumą bei nuolaidžiavimą dar užsilikusiems Rytų Europos diktatoriams, neretai tenka nusivilti ir ieškoti atsakymo: kodėl? Pasvarstykime kartu. Laisvės sąjūdis Baltarusijoje bei Aleksejaus Navalno nuodijimas verčia mus dažniau kalbėti apie Kremliaus ir Europos Sąjungos diplomatinius ryšius. Po įsikišimo į Sirijos konfliktą, nusikalstamos Krymo aneksijos ir chuliganiško karo Donbase pradžios, ES santykiai su Rusija, rodos, pasiekė visišką krachą. Ir štai 2020-ieji, Rusijos konstitucinis referendumas Putiną paverčia de facto diktatoriumi. Dabar jau joks naujas Putino triukas skirtas ...

Svetlana Grigorian. Ar rinksimės katę maiše?

Svetlana Grigorian. Ar rinksimės katę maiše?

Artėjant Seimo rinkimams, rinkiminė kampanija įgauna vis didesnį pagreitį. Kad jau tuoj Lietuvoje vyks Seimo rinkimai žino beveik kiekvienas, net ir politika nesidomintis, pilietis. Lauko reklamos stenduose politikų atvaizdai, pašto dėžutėse informaciniai jų leidiniai, per radiją ir televiziją leidžiami reklaminiai partijų klipai, socialinė medija mirga politikų pasisakymais, tad nepastebėti vykstančios aktyvios rinkimų kampanijos – išties sudėtinga. Prie aktyvios politinės kampanijos prisideda ir Vyriausioji rinkimų komisija, kuri atsakinga už kandidatų į Seimą diskusijų organizavimą. Partijos ir jų rinkiminiai sąrašai savo pozicijas pristatė per LRT kanalu vykusias tiesiogines transliacijas, o vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojančių kandidatų diskusijos buvo transliuojamos tiesiogiai per LRT KLASIKĄ ir portalą LRT.lt. Rinktis kandidatą iš nublizginto ...

Close