Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Užlopei duobes gatvėje – visi mato. Parke įrengei sūpynes ir laipynes – mamos geru žodžiu mini. Dar suoliukus gražius pastatei, sėdi močiutės ir pritariamai linguoja galvas. Prieš rinkimus galėsi spausdint plakatus su „prieš“ ir „po“ nuotraukomis. Tačiau, ar lankstinuką papuoštų patogesnės lovos globos namuose, didesnės išlaidos slaugytojoms ir socialiniams darbuotojams ar didesnės išmokos sergantiems, negalią turintiems ir šiaip mažiau likimo pateptiems? Tikriausiai ne, nes jeigu puoštų, tai miestų ir rajonų savivaldybių biudžetuose tam būtų skirta daug daugiau lėšų nei dabar. Klausiate kiek? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai apie 3 proc. bendrame biudžeto pyrage. Kai kuriose ir mažiau. Pavyzdžiui, Druskininkai socialinėms reikmėms skiria vos 1,3 proc. biudžeto, Palangos savivaldybė – 1,5 proc. Galbūt poreikio nėra? Tačiau tame ...

Raminta Popovienė. Kaip sveikatos ministras skiepų bijojo

Raminta Popovienė. Kaip sveikatos ministras skiepų bijojo

Žinau, kad negaliu pasakyti nieko graudesnio ir juokingesnio už patį sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, atsakinėjusį į žurnalisto Edmundo Jakilaičio klausimus DELFI studijoje. Šitas interviu įkvėpė praleisti progą patylėti, nes tapo labai akivaizdu, kokiose rankose dabar atsidūrė mūsų visų sveikatos reikalai. Ir čia jau nebetinka žodis „neramu“, tai yra tiesiog baisu. Lietuvoje nestabdomai plinta tymai – dešimtimis ir jau šimtais skaičiuojami užsikrėtusieji. Pasaulio sveikatos organizacija jau prieš ketverius metus įspėjo apie galimus užkrečiamųjų ligų protrūkius ten, kur dalis žmonių lieka neskiepyti. Dabartinis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis prieš penkerius metus būdamas sveikatos ministru ėmėsi iniciatyvos ir Lietuvoje jau buvo pritaikęs praktiką – kontroliuoti, kaip skiepijami vaikai valstybės kompensuojamais skiepais. Tuomet teismas pasisakė, kad tok ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia ...

Julius Sabatauskas. Ne vien Vilnius yra Lietuva

Julius Sabatauskas. Ne vien Vilnius yra Lietuva

Savivaldos rinkimų aistros slūgsta, bet vis dar aidi apžvalgininkų, politologų vertinimai ir komentarai apie laimėjimus ir pralaimėjimus, kas kur geresnę poziciją išsikovojo. Niekas negali paneigti skaičių – socialdemokratai neabejotinai iškovojo daugiausia merų – 15, tačiau vis bandoma sumenkinti šitą laimėjimą pavadinant socialdemokratus regionų partija. Neketinu dėl to ginčytis, atvirkščiai, sakau, kad tai buvo mūsų lūkestis, mes jį pasiekėme, ir tuo didžiuojamės. Pirmiausia noriu paklausti politologų – kuo regiono gyventojas yra menkesnis už vilnietį, kaunietį ar klaipėdietį? Ar Alytaus, Ignalinos, kitų rajonų žmonių lūkesčiai ir interesai mažiau svarbūs negu trijų didmiesčių gyventojų? Taip, skirtumų nepaneigsi, Lietuvos rajonų gyventojų pajamos ir galimybės vidutiniškai mažesnės už didmiesčiuose gyvenančių. Regionų atskirtis paskutiniais metais dar ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP proveržis – nuoseklių pokyčių rezultatas

Arkadijus Vinokuras. LSDP proveržis – nuoseklių pokyčių rezultatas

Jau kartą esu rašęs, kad 17 000 narių partija tiesiog negali virsti į nieką. Kūrybinis potencialas didžiulis. Kaip ir suvokimas, kad idėjinis ir ideologinis socialdemokratijos susigrąžinimas partijai yra gyvybiškai svarbus. Taip, reikėjo laiko naujam partijos pirmininkui ir atsinaujinusiai komandai susiimti ir įsibėgėti. Tuo laikotarpiu, kas netingi, laidojo partiją, kurios reitingai, anot "Vilmorus", nukrito iki nebūtų žemumų – 4,9 proc. Bet savivaldybių tarybų ir merų rinkimai parodė, kad nuoseklūs ideologiniai pokyčiai įprasminant socialdemokratinę ideologiją bei viziją davė teigiamus rezultatus. Pasitikėjimas LSDP visoje Lietuvoje pakilo iki faktinių 13,26 proc.: laimėta 15 merų postų, 277 tarybų narių mandatų. O Ignalina – „vyšnia ant torto“, anot partijos pirmininko Gintauto Palucko. Taip, visi stambiausi Lietuvos miestai pralaimėti. Vilniuje LSDP net ...

Dovilė Šakalienė. Vaiko teisių apsaugos reforma be vaiko teisių apsaugos?

Dovilė Šakalienė. Vaiko teisių apsaugos reforma be vaiko teisių apsaugos?

Ponas Karbauskis sako, kad jo siūlymams vaiko teisių apsaugos klausimu prieštarauja tik tos „organizacijos, kurios palaiko Šakalienės poziciją“. Na ką gi, pakalbėkime konkrečiai. Visų pirma, tikrai didžiuojuosi, kad mano pozicija VAIKO TEISIŲ APSAUGOS klausimais sutampa su VAIKO TEISIŲ APSAUGOS srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų pozicija. Tai, mano supratimu, liudija kur kas rimtesnį kompetencijos lygį nei tarimasis su transportininkais, kaip tą mėgo daryti vaiko teisių apsaugos klausimais ponas Puidokas, ar tarimasis su dviem tėvų organizacijomis, kaip tai darė ponas Karbauskis ir pavadino tai tarimusi su nevyriausybininkais. Kai ignoruojamos ar net atvirai menkinamos visos pagrindinės vaiko teisių apsaugos srityje daugelį metų profesionaliai dirbančios organizacijos, dėl savo ekspertizės lygio vertinamos tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tokios kaip ...

Arkadijus Vinokuras. J. Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Arkadijus Vinokuras. J. Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Atsakymas Genocido centrui. Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  (Genocido centro) atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina  netiesą. Kodėl?“.  Genocido centro   atsakymas  nemaloniai  nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Todėl  mano gerbiamai šios institucijos direktorei patariu: neleiskite į profesionalių žurnalistų ir rašytojų straipsnius atsakinėti grafomanams. Nes šis, puolęs į komunistinę isteriką, lyg šiandien nebūtų 2019 -tieji, bet gūdus stalinizmas, KGB stiliumi ir antisemitų džiugesiui suplakė visus Genocido centro kritikus ir oponentus į vieną „anti-geno-centro -pogrindinę organizaciją“. Tai daro gėdą pačiai institucijai. Išgerkite raminančių ir prisiminkite, kad Genocido centras nėra privati kraštutinių nacionalistų būstinė, ...

Close