Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šiandien nuvylė ne tik Lenkijos moteris. Prisidengiant neva žmogaus gyvybės apsauga paneigtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei padaryta didžiulė žala moterų teisių apsaugai. Versti moterį nešioti vaisių, mirsiantį dar įsčiose ar netrukus po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, yra kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimas. Deklaracijos apie siekį apsaugoti gyvybes yra atviras melas, nes abortų draudimas duoda priešingą efektą, nei deklaruoja draudimų šalininkai. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Taip pat Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos pana ...

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas - gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas – gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Jau neįsivaizduojame daugybės dalykų – bendravimo, informacijos gavimo ir perdavimo, daugelio veiklos, profesinių sričių be skaitmeninių technologijų. Jeigu bandome įsivaizduoti, tai viskas keliskart sulėtėja. Neįtikėtina, kaip technologijos per gana trumpą laiką pakeitė mūsų gyvenimą. Betgi ne visur į gerąją pusę. „Su telefonais“ rankose gimusios ir augančios kartos beraštystė daug kam krenta į akis. Nemoralizuosiu. Tai šiandienos mokslininkų, galbūt edukologų analizių ir išvadų sritis. Kalbėsiu apie ypač jautrią neįgaliųjų socialinę grupę - neregius. Jų gyvenimą technologijos ypač paveikė. Tie, kas naudojasi kompiuteriais, specialiomis programomis, dabar tikrai gauna daug įvairesnės informacijos, taip pat ir galimybių mokytis, bendrauti, užsiimti įvairiomis veiklomis. Bet čia dar labiau išryškėja kaip ir bendrai visuomenėje atsirandanti tendencija – likti pa ...

Vytenis Andriukaitis. Kuo mažiau konservatorių Seime – tuo geriau Lietuvai. Kodėl?

Vytenis Andriukaitis. Kuo mažiau konservatorių Seime – tuo geriau Lietuvai. Kodėl?

Štai jau ir II rinkimų turas. Šį kartą - tik vienmandatėse. Jau vyksta išankstinis balsavimas. Prieš kurį laiką jau sakiau, kad kuo mažiau laimės konservatorių - tuo geriau bus Lietuvai. Suprantu mane skaitančius: jūs įvairūs, nuo man artimų pažiūromis iki manęs nemėgstančių. O kur dar taip vadinami troliai, ir ypač - pagal užsakymą. Jie man labiausiai patinka, nes gerai atspindi dalies konservatorių rinkėjų galvoseną. Tai sudaro galimybę pakartoti, kodėl šį kartą ypač reikia, kad kuo mažiau būtų išrinkta konservatorių. Kai kas argumentuoja, kad aš iš principo nemėgstu konservatorių, jų net nekenčiu. Anaiptol, jų tarpe turėjau ir turiu gerų pažįstamų, su kuriais įvairiais klausimais sutardavome. Galima būtų neįvardinti I. Degutienės ar V. M. Čigrėjienės, Č. Stankevičiaus ar kitų ankstesnių Seimo narių, su kuriais puikiai sutardavau. Šiandien galėčiau sut ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Šis hamletiškas klausimas dabar kaip niekada tiksliai apibrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinę ir moralinę dilemą: būti ar nebūti koalicijoje su save diskreditavusiomis LVŽS ir Darbo partijomis. Abiejų partijų lyderiams, kuriems idėjinis nuoseklumas ir pagarba politinei kultūrai nėra vertybės, kompaniją galimai palaikys V. Tomaševskio tautinės gvardijos ir „socdarbiečių“ komunistinės kuopelės likučiai. Jie visi kažkodėl pristato save centro kairiaisiais. Puikiai suprantu partijos bičiulio Liutauro Gudžinsko pasibjaurėjimą šiam galimam nepadoriam kokteiliui. Jei tiksliau – koalicijoje su šiais dariniais LSDP patektų tarp kūjo ir priekalo. Tapus tokios koalicijos neįtakingais nariais, sveikas kudašiaus neišneši. Smirdėsi gerą dalį gyvenimo. Vis dėlto turiu pakelti kepurę prieš R. Karbauskį – intrigos meistrą, kurio dėka Darbo partija gavo 1 ...

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kasmet prarandame jų 700 ir daugiau. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“, kai kuriais atvejais net negyvena Lietuvoje, faktiškai tai – stambiųjų ūkininkų valdomi antriniai ūkiai. Formalus ūkio suskaidymas tokiems stambiesiems ūkininkams buvo labai parankus, nes leido ne tik išsaugoti didelius žemės plotus, bet ir gauti dide ...

Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Nemaža dalis partijų į rinkimus eina su vienu iš šūkių „Sumažinsime biurokratiją“. Tokie šūkiai, siekiai kartojasi kiekvienais rinkimais. Tačiau biurokratija kaip yra, taip yra. Vieniems atrodo, kad biurokratinė našta mažėja, kitiems, kad kaip tik auga. Bet kodėl dar niekam nepavyko biurokratijos panaikinti arba bent jau sumažinti? O ar tai iš viso yra įmanoma? Esu įsitikinęs, kad biurokratijos tiesiog neįmanoma panaikinti. Manau, kad tai yra demokratijos paradokso išdava. Kad visuomenė galėtų išgyventi, tiesiog yra būtinos tam tikros visuotinai sutartos taisyklės. Be šių taisyklių negali egzistuoti jokia išsivysčiusi visuomenė. Netgi bendruomeniškai gyvenančių gyvūnų pasaulyje egzistuoja tam tikros nerašytos, bet visai grupei aiškios taisyklės. Priešingu atveju tiesiog veiktų principas kas stipresnis, tas ir teisus. Bet ar nuo to būtų geriau? O ar įmanoma biuro ...

Close