Nuomonės Archives - Page 6 of 74

Jurgita Šukevičienė. Kaip sugaudyti ne tik karantino žalą, bet joje surasti ir naudos?

Sakoma, jog tai, kas mūsų nenužudo, sustiprina. Ko gero, šiuo sudėtingu laikotarpiu ši patarlė labai taikli ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Karantino laikotarpis parodė, kad gebame ir galime susitelkti, pakankamai greitai rasti sprendimus kritinėse situacijose, greitai reaguoti, organizuoti darbą netradiciniu būdu, tapti dėmesingesniais vienas kitam... Kaip jau ne kartą būta, kritiniu valstybei laikotarpiu išryškėjo geriausi mūsų žmonių bruožai: vienybė, sutelktumas, gebėjimas kartu siekti bendro tikslo. Esame tauta, krizės akivaizdoje parodanti savidiscipliną, tvirtumą, sąmoningumą. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai didinant gydymo įstaigų finansavimą, atlyginimų augimas žemesnių grandžių paprastai nepasiekia arba atlyginimai didinami tik itin nedaug, gal reikėtų pagalvoti apie savotišką slaugos ir priežiūros paslaugų „krepšelį“. Karantino sąlygoms laipsni ...

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Sustojus nacionalinio stadiono statyboms netikėtai išniro pamiršta idėja – nacionalinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Ši mintis patraukli bent dviem aspektais: sėkminga pasauline praktika bei socialinės atskirties mažinimu. Pasaulyje įprastai stadionai yra statomi kiek toliau nuo miesto centro. Viena to priežasčių yra tai, jog miesto centrai dažniausiai nėra pasiruošę papildomam transporto eismo srautui. Visų pirma, stadionas Naujojoje Vilnioje sukurtų naujas darbo vietas – stadionui reikėtų prižiūrėtojo, atsirastų naujų maitinimo įstaigų ir parduotuvių (atsivertų platesnės galimybės smulkiesiems verslininkams). Pastačius nacionalinį stadioną ant Vilniaus Šeškinės kalvos iškiltų didžiulė eismo saugumo problema – namo keliaujantys žmonės kamščiuose stovėtų ne tik dėl stadiono, bet ir dėl šalia esančio vaikų darželio, taip pat dėl kitų, su laiku atsirasianč ...

Silvinija Simonaitytė. „Karantino“ testas valdžiai arba išbandymas karantinu

Yra daug liaudies išminties posakių apie tai, kad tikrasis veidas atsiskleidžia tik po kauke ar apie tai, kad norint pažinti žmogų, reikia patalpinti jį į ekstremalią situaciją. Panašu, kad liaudies išmintis yra nenuginčijama ir valdžios sprendimai karantino akivaizdoje atskleidė tikrąjį „profesionalų“ veidą. Svarbu yra tai, kad kaip tvarkysimės šios situacijos akivaizdoje, taip atrodysime ir kitos Covid viruso bangos ar kitos ekstremalios situacijos fone. O panašu, kad tokių situacijų tik daugės ir ši pakankamai lengva Lietuvai pamoka turėtų būti išmokta, išnagrinėta, įvertinta ir vėl išmokta. Kad kiekvienas valdininkas prikeltas iš miegų žinotų, kokias priemones ir kas turi taikyti vienokiu ar kitokiu atveju. Ir kad neliktų mūsuose tokių biurokratų, kurie nežino kaip dega padangos ir ar reikia nešioti kaukes pandemijos metu ar palaukti. Besikartojančios ekstremal ...

Jolanta Butkevičienė. Kodėl Kukutis nebegyvas

Pabunda ryte vokietis ir mato – jo sąskaitoj 25 000 eurų. Apsidžiaugia – nors ne milijonas, bet vis pagalba koronos stekenamam jo verslui. Pabunda ryte Kukutis (čia tas, kur iš lietuviškos dainos) ir mato – jis guli pats karste nebegyvas. Laukė ir jis, kad į jo sąskaitą valdiškų pinigų įkristų, bet nesulaukė. Dabar tie pinigai lietuvių verslo liaudyje „kukuraičio pinigais“ vadinami.Tegu ministras nepyksta. Ir Jūs nepykit, kad verslo žmogų „liaudimi“ pavadinau. Pasigilinkim. Šį kartą virtualią ekskursiją padarysime ne po prabanga dvelkiantį Gedimino prospektą su jo užsidarančiais restoranais ir pasipremijavusiais Vyriausybės pastatais (galite susipažinti ČIA), o po nedidelę įmonę, kurią pavadinsime „N“ ir kuri valdiškus koridorius pažįsta tik iš tvarkingai 20 metų mokamų mokesčių. Įvedus karantiną, dar mėnesį įmonė bandė kapanotis. Ji nepateko į sąrašą tų, kurių ve ...

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Pandemija, pandemija, pandemija. Ji užgožia viską. Žinoma, ir pandemijos fone pramogų atsiranda. Retkarčiais visuomenę karantininėje rutinoje prablaško susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, kartais – pinigų dalybos, kaip iš gausybės rago pagal principą „tam davė, tam nedavė“, ar tiesiog galimybė viešumoje pasirodyti be kaukės. Ir kol Vyriausybė suka galvą, kada šalyje nutraukti karantiną – dabar ar po dvejų metų (tarsi nebūtų įmanoma zonose, kur kyla nauji židiniai, skelbti ribotą karantiną), Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje tyliai verda darbai, o pirmojo reaktoriaus operatoriai jau repetuoja paleidimo mygtuko paspaudimo ceremoniją. Nepaisydami nei viruso, nei Lietuvos pareiškimų „NE ASTRAVO AE“. Koncentruojamės tik į elektros pirkimo-nepirkimo klausimus ir nepradedame galvoti, kaip gyvensime, kai AE pradės veikti, kaip stiprinsime pasirengimą ...

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų demagogų siaubas – vaikų teisės

Kiekvienoje visuomenėje bujoja tam tikras kiekis žmonių, kurių nuo kvailumo neišgydysi. Tokie paprasčiausiai nesugeba jo atpažinti, nors ir visą dieną žiūrėtų į savo atspindį veidrodyje. Jiems neįrodysi, kad žemė apvali, kad ES nėra „gėjų gaminimo ferma“, o 5G nieko bendro neturi su koronaviruso pandemija. Taip pat kiekvienoje visuomenėje atsiranda veikėjų pasiruošusių naudotis kvailiais vardan politinių interesų. Kalbu apie dešiniuosius radikalus, reikalaujančius naikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Kai demokratai nereaguoja, valdžią perima nacistai, bolševikai, banditai ir šiaip visokia smulkmė. Noriu pabrėžti, kad šio komentaro tikslas yra parodyti, kaip formuojama demagogija ir kaip ji naudojama. Šios aptariamos demagogijos modelis yra nacistinis-bolševikinis. A. Hitleris kartą sakęs: „Jeigu nori masių simpatijų, pasakok jiems ...

Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Per dvejus karantino mėnesius Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių skaičius dar nuolat didėja. Dar vis krūpčiojame kone nuo kiekvieno pranešimo apie naujas koronaviruso aukas. Tuo tarpu kai kas suskaičiavo, pavyzdžiui, psichologas Gintaras Chomentauskas, kad tai sudaro mažiau nei vieną nuošimtį visų mirčių per šį laikotarpį. Kiekviena gyvybė yra nelygstamos vertės, artimiesiems netekties skausmas yra nepagydomas. Tačiau visų kitų – mirusių nuo infarkto, insulto, pankretito, piktybinių navikų, žuvusių keliuose, nusižudžiusių – per tą laiką lyg ir nepastebėta, nors nuo kai kurių ligų mirčių statistika irgi smarkiai išaugo. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net 57 nuošimčius visų mirčių, bet šiandien šių ligonių gelbėjimas atidėtas geresniems laikams. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net ...