Nuomonės Archives - Page 6 of 55

Vilija Blinkevičiūtė. Kokia turi būti minimali alga, kad užtikrintų padorų gyvenimą?

Lietuvoje vėl pradedamas sukti baubų malūnas. Šįkart dėl Europos Komisijos siūlymo tartis dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo pagal vienodą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. Iš jų siekiama gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Iš tiesų Europos Komisija nesiūlo (bent jau kol kas) jokių konkrečių sprendimų. Labiau panašu į norą išgirsti įvairiausias nuomones ir surasti atsakymą į klausimą: būtina imtis veiksmų bendrai visoje ES ar palikti MMA klausimus spręsti nacionaliniame lygmenyje, kaip ir yra dabar? Taigi koks turi būti tas MMA, kad jis būtų teisingas ir užtikrintų padorų gyvenimą, apie kurį kalba Europos Komisija? Riba: MMA – 60 procentų vidutinio darbo užmo ...

Raminta Jakelaitienė. Kada sulauksime pažangos ir proveržio regionuose?

Deja, Baltosios knygos regionams ir žemės ūkiui gaivinti taip ir liko su gražiais tikslais stalčiuose gulėti. Tačiau visa tai tikrai įmanoma! Būtinas visų dalyvių susitarimas dėl krypties, veiksmų plano ir nuoseklaus plano priemonių įgyvendinimo. Būtinos struktūrinės pertvarkos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat būtina principingai keisti mokestinę politiką. Tai sudarytų prielaidas regionams augti: šiuo metu jie stokoja galimybių sukurti žmonėms patrauklią aplinką, teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, pasiūlyti verslo subjektams paskatas, kad investuotų į plėtrą, eksportą ir kt. Žemės ir maisto ūkyje mūsų galimybės taip pat yra neišnaudotos. Čia, pirmiausiai, matau, smulkių ir vidutinių ūkių proveržio poreikį. Lietuvoje neišnaudojame didelio potencialo, atvirkščiai, politikai, neišmanydami sektoriaus problematikos, nematydami galimybių, daro didelę ...

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Diskusijos apie švietimą Lietuvoje dažniausiai apsiriboja švietimo tinklo optimizavimo klausimu. Visgi net ir „suoptimizavus“ tinklą ir žymiai pakėlus švietimiečių algas, netrukus atsimuštume į kitus apribojimus. Todėl verta pradėti diskusiją apie tai, kokius tikslus reikia išsikelti ir pertvarkas daryti (apart algų kėlimo), kad ateityje turėtume kokybišką vidurinį ugdymą mūsų mokyklose. Toliau pateikiu mano siūlomas penkias gaires kairiajai švietimo politikai: 1. Mokytojai yra švietimo sistemos dalis – jais reikia rūpintis, o ne tik mėginti „išspausti“ iš jų kuo daugiau kokybės. Viešąsias paslaugas teikia piliečiai (jų gerovę turi užtikrinti valstybė), o ne ateiviai ar robotai, iš kurių reiktų išspausti paskutinius syvus. Tad svarbiausias tikslas, kurio, manau, turėtų būti siekiama kairiąja vidurinio ugdymo pertvarka – traktuoti mokytojus ne tik kaip švietimo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Vytautas Plečkaitis. Rusijos prezidento kelias: per Jeruzalę į pasaulio politikos salonus

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pastaruoju metu skiria daug dėmesio Europos ir kaimyninių valstybių žiniasklaida. Ne tik todėl, kad jis jau dvidešimt metų autokratiškai valdo didžiausią plotu pasaulyje ir gausiais resursais apdovanotą, šalį. Ir ne tik todėl, kad, netikėtai reformavo vyriausybę ir pasiūlė keisti konstituciją, išplėsdamas parlamento, kuris iki šiol atliko prezidento pagalbinio įrankio, funkcijas. Ar dėl to, kad pradėjo perrašinėti Antrojo pasaulinio karo istoriją? Tačiau ir todėl, kad Putinas susilaukė gausių liaupsių pasauliniame žydų kongrese, skirtame Holokaustui paminėti, Izraelyje. Beje, kaip tvirtina Putino biografai, jis „gerbia žydus ir musulmonus“. Yra religingas, „į tautos gyvenimo centrą grąžino religiją“. Putinas stengiasi pasirodyti kaip visos tautos vadas, panašiai kaip carai Rusijos imperijoje. Konservatyvus ir įtakin ...

Arkadijus Vinokuras. Naudingi idiotai griauna Lietuvos įvaizdį

Kontekstas – istorija. Naudingi idiotai siekia bet kokia kaina pritaikyti istoriją savo primityviems nacionalistiniams interesams. Ir visa tai istorinės tiesos ir visos Lietuvos visuomenės juodinimo sąskaita. Kremlius jiems ploja atsistojęs. Faktas, kad ura-patriotai, fašistuojančios grupės per rinkimus surenka tik apie 1 proc. balsų Lietuvos priešams nerūpi. Mat ura-patriotai šaukia garsiausiai. Lietuvos prezidentas šių metų sausio 27 dieną vyksta į Lenkiją, kur minimos Aušvico išvadavimo 75 -tosios metinės. Šia proga mūsų prezidentas galėtų atidžiai susipažinti su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija paskelbta „The Times of Israel“ leidinyje. Štai jo nuomonė apie susitepusių Ukrainos didvyrių herojizavimo politiką: „Tai labai komplikuota ir jautri tema. Didvyriai garbinami vakarų ir centrinėje Ukrainoje, bet yra ir kiti ukrainiečiai turintys sav ...

Silvinija Simonaitytė. Plona linija tarp saugios ir policinės valstybės. O kur judame mes?

Paskutiniais metais Lietuvoje pasidarė labai madinga griežtos rankos politika. Džiaugėmės geležine prezidente, žavėjomės jos stipria pozicija tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Kartu su tvirta prezidentūra stiprėjo ir saugumo struktūros. Stiprios saugumą užtikrinančios tarnybos yra tarsi garantas saugiai valstybei. Ypač tai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kada terorizmo grėsmė yra reali, o karinių konfliktų ar nedraugiškai nusiteikusių didžiųjų valstybių kaimynystė matuojama nebe kilometrais, o informacijos sklaidos greičiais. Saugumas yra kiekvienos valstybės gyvavimo garantas, tačiau įdomu yra tai, kad kuo daugiau aplinkos grėsmių, tuo daugiau jėgos sukaupiama į vienas rankas. Kai piliečiai bijo, jiems atrodo normalu, kad skiriamas papildomas finansavimas jėgos struktūroms, kai jiems neaiški situacija, jie priima valdžios pažadą užtikrinti saugumą ...