Nuomonės Archives - Page 50 of 155

J. Olekas. Reguliuojama rinka ir valstybės vaidmuo

Lietuvoje nuolat kyla klausimas – kokia perspektyva yra geresnė: reguliuojama rinkos ekonomika ar neoliberali “laisvoji” rinka? Ir toks klausimas keliamas, nepaisant to, jog jau nuo 2004 m. esame Europos Sąjungos nariais. O juk ES tuo ir skiriasi nuo JAV, kad joje veikia socialiai reguliuojama rinka. Socialinė Europa įtvirtinta ir ES Lisabonos sutartyje. Žinoma, kad ES šalys narės turi skirtingo lygio socialiai reguliuojamos rinkos mechanizmus. Vokietija, Švedija, Danija ir Suomija pasižymi stipriais valstybės reguliuojamais perskirstomaisiais mechanizmais. O štai Latvija, Lietuva, Estija, Rumunija, Bulgarija – labia silpnais perskirstymo mechanizmais. Taip pat dažnai klausiama ar socialdemokratinė gerovės valstybė šiuolaikiniame pasaulyje išvis galima? Pamėginkim į šituos klausimus atsakyti. “Laisva” rinka ar reguliuojama rinka? Socialdemokratinė gerovės val ...

Gintautas Paluckas. Mokslininkai ir duomenų bazės: nesibaigianti netvarka, už kurią visi sumokame du kartus

Šiuo metu Vyriausybė pradeda dėlioti 2022 metų biudžetą. Jo forma bus labai svarbi visiems šalies mokslininkams, dėstytojams ir studentams. Šių metų pradžioje buvo paskelbta nerimą akademinei bendruomenei kelianti žinia – universitetai, bibliotekos ir mokslo institutai nuo balandžio turėjo netekti prieigos prie mokslinių duomenų bazių. Tai reiškia, kad norėdami kokybiškai atlikti savo tiesiogines pareigas – tirti – mokslininkai buvo priversti „piratauti“ savo tyrimams reikalingus straipsnius interneto platybėse. Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nuo 2004 metų gauna tarp šeštadalio ir ketvirtadalio savo biudžeto įplaukų. Reikšminga dalis šių įplaukų naudojama padengti įvairias einamąsias išlaidas, be kurių Lietuvos įstaigos ir institucijos veikti negali. Taip nutiko ir su išlaidomis mokslinėms duomenų bazėms – Lietuvos institucijos „supakavo” šias išlaidas į E ...

Tomas Bičiūnas. Liberalai siekia iš mokyklų atimti pinigus

Seimo narys, kolega iš liberalų frakcijos, užregistravo LR Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama atimti teisę iš mokyklų, darželių ir kitų biudžetinių įstaigų gauti 1,2% nuo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Tokios pataisos, anot liberalo Andriaus Bagdono, atsirado siekiant stiprinti didelę pridėtinę vertę „valstybės socialinėje ekonomikoje“ sukuriantį pilietinį sektorių. Taip pat, kolega Seimo narys apeliuoja į „neramius laikus“ mūsų valstybei ir mano, kad būtent dabar tinkamiausias metas skatinti pilietines nevyriausybines organizacijas. Labai abejotinai skamba argumentai dėl didelio NVO indėlio į socialinę valstybės ekonomiką ar tuos pačius, staiga atėjusius „neramius laikus“, kurie, beje, niekada ramūs Lietuvai geopolitiniame kontekste ir nebuvo. Buvo galima labiau pasistengti ieškant tinkamų argumentų, kodėl daugiau lėšų reikia nevyriau ...

Mindaugas Sinkevičius. Kaip (lengvai) verslo interesai Seime kelią skynėsi

Atliekų tvarkymas – viena iš jautriausių viešųjų paslaugų. Sutrikus jos teikimui - visi labai greitai pamatome ir užuodžiame. Už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Viešųjų pirkimų ir Vietos savivaldos įstatymai užtikrina savivaldybių savarankiškumą pasirenkant jautriausių viešųjų paslaugų teikimo būdą – savivaldybės viešąsias paslaugas gali pirkti rinkoje arba pavesti teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Tiek vienu, tiek kitu atveju, savivaldybės yra apribojamos įvairiomis privalomomis nuostatomis, siekiant, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos efektyviausiu būdu, o visuomenės interesai būtų atstovaujami geriausiai. Tokia savivaldybių pasirinkimo laisvė – įprasta praktika tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos šalyse. Lietuvoje ši teisė apribota bene labiausiai – ja naudotis savivaldybės gali tik ...

J. Olekas. Socializmas, socialdemokratija ir demokratija

Bičiuliai, kartais tenka išgirsti priekaištų, kad praeityje LSDP, dalyvaudama įvairiose koalicijose, ne visada pilnai įgyvendindavo savo skelbtas socialdemokratines nuostatas, nors tikrai turėjo galimybių koalicinėse vyriausybėse jas realizuoti. Deja, tenka pripažinti, kad dalis šių priekaištų buvo ir yra pagrįsti. Už tai rinkėjai ir baudė LSDP, išreikšdami vis mažesnį pasitikėjimą mums įvairiuose rinkimuose. Tad tenka atsiprašyti rinkėjų ir rėmėjų, kad dalis jų lūkesčių nebuvo pateisinta. Tačiau per kelis pastaruosius metus LSDP tikrai atsisuko į kairiąją socialdemokratinę politiką ir aš manau, kad partija toliau turi laikytis šios krypties. Šiandien tenka išgirsti, kad LSDP, atsieit, nutolo nuo “tikrosios” socialdemokratijos. Tačiau, kas ta “tikroji” socialdemokratija niekas įvardinti taip ir nesiteikia. Vieniems socialdemokratija – tai vis dar marksizmo nuosta ...

Eugenijus Sabutis. Kodėl aplinkos ministras ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė tyliai bando pakeisti tvarką dėl vidaus sandorių?

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pradėjo svarstyti dar sausio mėnesį Aplinkos ministerijos pateiktą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektą. Pataisos iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko ypatingos, remiantis teisėkūros pagrindais – tradiciškai įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas. Šio įstatymo projekto tikslas taip pat skamba gražiai ir didesnių klausimų turėtų nekelti. Juo siekiama palengvinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos virstų ištekliais ir susidarančių atliekų kiekis būtų maksimaliai sumažintas. Tikslai geri ir suprantami. Įgyvendindama žiedinės ekonomikos principus, Lietuva prioritetą skiria atliekų prevencijai, antriniam panaudojimui ir perdirbimui. Tačiau yra vienas didelis „bet“. Taip jau susiklosto, kad, prisidengdami neblogomis iniciatyvomis, kai kurie įstatymų leidėjai yra linkę pa ...

Julius Sabatauskas. Sukrečiantys faktai: pandemijos metu galėjome išsaugoti beveik 10 tūkst. gyvybių

Pradėjome antruosius COVID-19 sukeltos pandemijos metus. Deja, kaip ir pernai, Lietuvos vaikai nelanko mokyklų, jaunuoliai nesportuoja, vaikai negali aplankyti savo senelių. Dar blogiau yra tai, kad beveik kiekvieną savaitę yra fiksuojamas perteklinių mirčių padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais. Laukiant 2020-ųjų metų Joninių buvo žinoma, kad nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė beveik 800 žmonių daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Laukiant 2020 metų Kalėdų, mirčių padidėjimas jau pasiekė 4000. Sulaukus 2021 metų Velykų, jau žinome apie daugiau nei 9000 perteklinių mirčių. Tokie mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičiai šiurpina. Pandemijos pradžioje Lietuvą valdžiusių valstiečių galvota, kad pandemijai suvaldyti užteks kelių griežtų sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kelių specializuotų ligoninių pastangų. Tuo metu buvo net madi ...