Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais - pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą - Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja. Rugsėjo 1-ąją augantis Kauno rajonas pasitiko atidarydamas dvi pradines mokyklas, atnaujintus gimnazijų stadionus. Ši savivaldybė vadinama jauniausia Lietuvoje, nes čia gyvena didžiausias šalies gyventojų iki 19 metų skaičius. Sparčiai daugėjant g ...

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirganti žinutė, kad advokatai nebeapsikenčia ir imsis streikų, siekdami iš valstybės atgauti savo uždirbtus pinigus, skamba kaip geras anekdotas. Kai streikuoja mokytojai, gydytojai, visi puikiai supranta, kad bandoma kažko reikalauti dėl savo ir visuomenės gerovės. Vieni į juos žiūri rimtai, kiti – su lengva pašaipa, treti – ignoruoja. Visgi, visi žino, kad tiek sveikatos apsauga, tiek švietimas mūsų valstybėje yra podukros vietoje. Tačiau, kai nebeteikti savo paslaugų grasina advokatai, situacija atrodo gana neįprastai. Po advokatų bendruomenės pasisakymų ir Advokatūros – advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos – išreikštos pozicijos, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės skubūs pasiteisinimai ir pažadai jau artimiausiu metu padengti įsiskolinimus rodo, kad ši bendruomenė dar gali už save pakovoti ir kol kas ik ...

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Mes sergame sovietiniu recidyvu, tai yra baime. Baime praeičiai, baime nešvariai istorijai liepiančiai matyti savo išsigandusį atspindį veidrodyje. Sergame baime atsakomybei.  Kai bijo valdžios neturintys yra viena, bet kai bijo valdžią turintys - visai kita. Gitanas Nausėda, lyg iškritęs iš dangaus, siūlo kurti Kultūros forumą kuris spręstų istorinės atminties reikalus. Pone prezidente, turime dvi ekspertų institucijas, kurios jau 20 metų su tuo dirba. Problema tik, kad viena institucija - LGGRTC (Genocido centras) - nemato reikalo remtis Lietuvos pasirašyta Tarptautine konvencija, apibrėžiančia genocido nusikaltimus. Antraip J. Noreika ir K. Škirpa jau būtų nuvainikuoti. Tereikia remtis Konvencija ir šimtais dokumentų. Faktas tas, kad Genocido centras  yra dešiniųjų valioje, todėl ir tokie politizuoti sprendimai. Kas sudarys naują forumą? Ar vėl dešinieji naciona ...

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Valdžios ir verslo žmonės mėgsta žodį „konkurencingumas“, vartodami jį lyg burtažodį, neva pateisinantį dabartinę šalies socialinę ekonominę politiką. Tačiau konkurencingumų yra daug, ir mūsuose įsivyravusi konkurencingumo ideologija stabdo Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Metas šią ideologiją permąstyti. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Klausimas apie santykinį šalių konkurencingumą yra kaip klausimas apie santykinį grožį. Kas gražiau: saulėlydis prie jūros ar Mona Lizos šypsena? Sakytume — nepalyginami dalykai. Kaip ir šalių konkurencingumas. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Reikia rinktis kokiu pagrindu norime būti konkurencingi. Lietuvos valdžios ir verslo elitas konkurencingumo pagrindu mums yra parinkęs pigų viešąjį sektorių ir mažus ...

Darius Razmislevičius. Kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje?

Darius Razmislevičius. Kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje?

„Mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“, – numato mūsų šalies Konstitucijos 41 straipsnis. Tačiau tas „nemokamas mokymasis“, pasirodo, yra labai sąlyginė sąvoka – pabandykite išleisti vaiką į mokyklą, neišleidę nei vieno euro cento. Nuo ko gi čia pradėjus skaičiuoti? Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tinkama mityba mokykloje laikoma dalimi ugdymo proceso ir tėvams papildomai tai nekainuoja. Didieji prekybos centrai, vienas paskui kitą leidžia reklaminius straipsnius apie tai, kiek neva „nedaug“ kainuoja pasiruošimas mokyklai, jeigu pirksite pas juos. Savo analizę pateikė ir vienas šalies bankas, nurodydamas, kad neva šiais metais viskas pigiau, tik uniformų kainos keliais procentais paaugo. Įvertinus įvairius viešojoje erdvėje pasirodžiusius skaičiavimus, galima išvesti vidurkį: minim ...

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Rugsėjo mėnesį kelis tūkstančius šeimų turėtų pasiekti vadinamosios Šeimos kortelės. Pasak valdančiųjų, jos prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje. Pasiklausius valdininkų pranešimų, prieš akis iškyla vaizdelis, kaip gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos pasineria į pramogų, kultūros bei sporto renginių ir įvairiausių lengvatų, nuolaidų bei privilegijų miražą. Būtent. Miražą. Nes jeigu nors truputėlį pasigilintume, darosi nemalonu. Šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, pajamos yra trečdaliu mažesnės nei tų šeimų, kuriose vaikus augina abu tėvai. Visų pirma, kyla klausimas dėl atrankos kriterijų. Kodėl pasirinktos 3 ir daugiau atžalų turinčios bei neįgalų vaiką auginančios šeimos, tačiau pamirštos tos šeimos, kuriose vaikus augina viena mama ar tėtis. Statistikos departamento duomenimis, kas antra tokia šeima gyvena žemi ...

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-uosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-uosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Šis prof. Dobilo Kirvelio straipsnis pirmą kartą publikuotas 2004 m. 1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keletas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių gi ...

Close