Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Nors pasaulinės COVID-19 plitimo prognozės atrodo optimistiškai, tačiau šios ligos sukeltą poveikį pasaulis jus dar ilgai. Pasaulio ekonomika patyrė ir dar patiria milžiniškus sukrėtimus, o tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulinę maisto trūkumo krizę. Viruso sukeltos panikos pasekmė – šluojamos maisto parduotuvių lentynos, trūkinėjančios tarptautinės maisto tiekimo grandinės, maisto produkcijos eksporto ribojimai, kiti karantino apribojimai ir galiausiai darbo jėgos trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Visa tai gali lemti, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto. Didžiosios Europos valstybės su dideliu nerimu pasitinka ateinantį pavasarinį žemės ūkio darbų sezoną. Dėl uždarytų valstybių sienų jau ima trūkti sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Į žemės ūkio sektorių kviečiami visi darbo turizmo, apgyvendinimo ir maitinimosi sektoriuose netekę asmenys ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų. Toks pat sprendimas, tik dvejais metais anksčiau, priimtas ir dėl verslinės žvejybos Kauno mariose. Po kelerių metų be žvejybos tinklais, Kauno mariose atlikti tyrimai, kurie nudžiugino ne tik mokslininkus, bet ir visus žvejus mėgėjus. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais. Sprendimus uždrausti verslinę žūklę ežeruose ir Kauno mariose tuomet grindėme labai prasta žuvų išteklių būkle ir neracionaliu bei nesąžiningu valstybės išteklių naudojimu. Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Prieš daugiau nei dešimt metų Estijoje startavusi aplinkos švarinimo akcija „Darom“ nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Nuo 2008 m. kasmet vykstanti akcija mūsų šalyje sutraukia kone po du šimtus tūkstančių gamtai neabejingų žmonių, kurie tvarko parkus, apleistas miestelių teritorijas, pamiškes, paežeres ir kitas vietas, kur nevalyvi tautiečiai neleistinai šiukšlina. Per šiuos keturis metus aplinkos apsaugos sistema pasiekė akivaizdų dugną. Keturios iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje įvyko per pastarąją Seimo kadenciją. Akcijos metu Lietuvoje išvalyti tūkstančiai hektarų prišiukšlintų teritorijų, surinkti kalnai šiukšlių, bet, svarbiausia, akcija prisideda prie visų mūsų sąmoningumo, skatinančio tausoti savo aplinką, neteršti, atliekas mesti į konteinerius, jas rūšiuoti ir būti savo kraštą ir gamtą mylinčiais piliečiais. Kalbant apie proveržį apl ...

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?...“

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten - medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, - V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė. Būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaun ...

Close