Eugenijus Sabutis. Vyriausybė tikslindama biudžetą ir vėl užmirš savivaldą?

Eugenijus Sabutis. Vyriausybė tikslindama biudžetą ir vėl užmirš savivaldą?

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patikslintą 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame didžioji dalis lėšų numatyta koronaviruso sukeltiems neigiamiems ekonominiams padariniams valdyti. Šio biudžeto patikslinimo ypač laukė Lietuvos savivaldybės, nes kilus beprecedenčiams iššūkiams sutramdant pandemijos padarinius savivaldybių biudžetai patyrė daug papildomų neplanuotų išlaidų, taip pat sumažėjo planuotos pajamos. Todėl natūralu, kad tikėjosi sukalbamesnės Vyriausybės pozicijos dėl šių prarastų lėšų kompensavimo. Savivaldai taip pat buvo labai svarbu išgirsti valdančiosios daugumos sprendimą – pagaliau savivaldai leisti pasinaudoti laisvesnėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis, siekiant optimaliai kovoti su koronaviruso padariniais. Nors savivalda ir įrodė, kad siekiant sklandaus gyventojų testavimo ir užtikrinto vakcinacijos proceso gali bei sugeba su ...

Mindaugas Sinkevičius. Kiek kilometrų žvyrkelių išasfaltuosime raštais ir rezoliucijomis?

Mindaugas Sinkevičius. Kiek kilometrų žvyrkelių išasfaltuosime raštais ir rezoliucijomis?

Net ir vienas kilometras žvyrkelio juo važiuojantiems yra per daug. Tuo metu, kai įvairiose srityse kasmet siekiame tobulėti ir judėti pirmyn, asfaltuojant šalies žvyrkelius stovime vietoje, o šiemet įjungėme ir atbulinę pavarą. Apie 20 mln. eurų valstybės biudžeto kontekste neatrodo labai dideli pinigai - būtent tiek mažiau lėšų šiemet skirta savivaldybių vietinės reikšmės kelių, įskaitant ir žvyrkelius, asfaltavimui lyginant su praėjusiais metais. Už šias lėšas galima asfaltuoti apie 40 kilometrų kelių. Jei paklausysime finansų viceministro – tai „nėra labai reikšmingas atstumas“. Tačiau jei paklausime gyventojų, kasdien važiuojančiu šiais neasfaltuotais keliais ir gadinančių savo transporto priemones, arba tų, kurie gyvena šalia tokio žvyrkelio ir dūsta dulkėse, jiems taip neatrodys. Žvyrkeliai apskritai patenka į tą pačią kategoriją reiškinių kaip lauko ...

Vilija Blinkevičiūtė. Darbuotojai, bendradarbiai ar vis dar baudžiauninkai, „šluotos laikytojai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Darbuotojai, bendradarbiai ar vis dar baudžiauninkai, „šluotos laikytojai“?

Pacituosiu tiksliai: „O kodėl aš turiu dalytis (pelnu, aut. past.) su šluotos laikytoju? Jūs man atsakykite? Kas yra vairuotojas? Tai yra operatorius, atsisėdęs tarp vairo ir sėdynės. Kokia jo yra investicija į verslo sėkmę? Jis vairuoja mašiną nuo taško A iki taško B. Ir viskas. O ką jis sukuria? Kas verslą sukuria, vairuotojas? Ne vairuotojai sukuria verslą, o darbdaviai“. Tai vienos galingiausių šalyje – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ – prezidento Romo Austinsko žodžiai (Žr.: Vežėjų vadovas apie pinigus vairuotojams: tai tik šluotos laikytojai tarp vairo ir sėdynės“). Šiame interviu yra ir kitų „perlų“. Kad ir toks: sunkiai dirbantys vilkikų vairuotojai ne tik niekaip neprisideda prie verslo plėtros, bet neverti didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų, nes 3 mėnesius per metus darbdaviams neneša jokios naudos. Pone Au ...

Svetlana Grigorian. Ar Palangai reikia Vilniui netikusio paminklo?

Svetlana Grigorian. Ar Palangai reikia Vilniui netikusio paminklo?

Buvusios, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos, Vyriausybės iniciatyva dar praėjusiais metais įvyko konkursas prezidento Antano Smetonos paminklo statybai Vilniaus mieste. Sudaryta paminklo A. Smetonai komisija iš septynių konkurso dalyvių išrinko laimėtoją, Vyriausybė paminklo statybai paskyrė 250 tūkstančių eurų, tačiau pasipriešinus Vilniaus miesto savivaldybei, paminklo statybos Vilniuje taip ir neprasidėjo. Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo į Vyriausybės iniciatyvą ir pasipiktino, kad į sudarytą paminklo prezidento A. Smetonai statybos komisiją nebuvo įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl paminklo A. Smetonai net priėmė rezoliuciją, kuria sakoma, kad laimėtoju paskelbtas paminklo projektas nėra tinkamas, todėl prašoma skelbti naują konkursą, o į komisiją įtraukti savivaldybės atstovus. Savivaldybei iš esmės ...

Eugenijus Sabutis. Vyriausybė tikslindama biudžetą ir vėl užmirš savivaldą?

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patikslintą 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame didžioji dalis lėšų numatyta koronaviruso sukeltiems neigiamiems ekonominiams padariniams valdyti. Šio biudžeto patikslinimo ypač laukė Lietuvos savivaldybės, nes kilus beprecedenčiams iššūkiams, sutramdant pandemijos padarinius, savivaldybių biudžetai patyrė daug papildomų neplanuotų išlaidų, taip pat sumažėjo planuotos pajamos. Todėl, natūralu, kad tikėjosi sukalbamesnės Vyriausybės pozicijos dėl šių prarastų lėšų kompensavimo. Savivaldai taip pat buvo labai svarbu išgirsti valdančiosios daugumos sprendimą – pagaliau savivaldai leisti pasinaudoti laisvesnėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis, siekiant optimaliai kovoti su koronaviruso padariniais. Nors savivalda ir įrodė, kad siekiant sklandaus gyventojų testavimo ir užtikrinto vakcinacijos proceso, gali bei sugeba susi ...

Gintautas Paluckas. Viskas keičiasi (net JAV), tik ne Lietuvos požiūris į pelno mokestį

Gintautas Paluckas. Viskas keičiasi (net JAV), tik ne Lietuvos požiūris į pelno mokestį

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“. Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.“ Pagal JAV pasiūlymą, toks minimalus pelno mokestis turėtų siekti 21 proc., tuo tarpu pati J. Bideno administracija planuoja pelno mokestį savo šalyje pakelti iki 28 proc. Akivaizdu, kad dėl tikslių skaičių bus ginčijamasi, bet tam, kad prasidėtų derybos, reikia, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pritartų bent abstrakčiai tokio pasiūlymo versijai. Europos Komisija ir tradicinės pramoninės didelių mokesčių šalys – Vokietija, Prancūzija ...

Ruslanas Baranovas. Demokratija yra tokia daugumos valdžia, kurioje apsaugomos mažumos

Ruslanas Baranovas. Demokratija yra tokia daugumos valdžia, kurioje apsaugomos mažumos

Demokratija yra ne daugumos valdžia, bet mažumos apsauga, sakė prancūzų rašytojas ir filosofas Alberas Kamiu. Šiek tiek jį perfrazuodami galėtume pasakyti, kad demokratija yra tokia daugumos valdžia, kurioje apsaugomos mažumos ir ne tik tuomet, kai aptariamos žmogaus teisės. Visa mūsų politinė sistema sulipdyta taip, kad dauguma nepažeistų mažumos teisių ir pačios demokratijos esmės. Pirmiausiai tai atsispindi valdžios padalijimo ir saugiklių bei balanso sistemose. Pavyzdžiui, kad ir ką manytų dauguma, kiekvienas pilietis turi teisę į nešališką teismo procesą ir įstatyminę apsaugą. Būtent todėl išrinktieji tautos atstovai negali kištis į teismų ir prokuratūros veiklą. Atitinkamai teisėjai ir prokurorai negali kištis į Seimo ir Vyriausybės veiklą. Savo ruožtu Seimas turi pareigą kontroliuoti vykdomosios valdžios, t. y. Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų, veiks ...

Close