Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Tai supratę „valdantieji“ pasiskelbė profesionalais ir reformatoriais. Užsimojo plačiai ir daug, bet vaizdas kol kas toks, kad priskaldė daugiau skiedrų negu malkų. Akivaizdus ir labai skaudus vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką inspiravo visą Lietuvą sukrėtusi mažo keturmečio žūtis šeimoje nuo artimiausių  žmonių. Keisti, stiprinti visą vaikų teisių priežiūros ir organizavimo sistemą reikėjo. Buvo parengti įstatymai, priimti Seime. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi profesionalų vyriausybė? Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą, dėl reformuojamai vaikų teisių apsaugos sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir tų pačių socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo. Pagaliau, vaikų teisių apsaugos reformai nebuvo skirta ...

L. Balsys: Aplinkos ministerija ir toliau imituos rūpinimąsi saugomomis teritorijomis?

L. Balsys: Aplinkos ministerija ir toliau imituos rūpinimąsi saugomomis teritorijomis?

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasirautojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonėse apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus. Tuo tarpu ketvirtos grupės miškuose, kuriuose šiuo metu leidžiama ūkinė veikla, nors šie miškai ir patenka į saugomas teritorijas, plyni kirtimai paliekami, tik sumažinamas jų plotas. Ką tai reiškia? Nors kai kuriuo ...

Arkadijus Vinokuras. Gobšūs valdžiai sąžinės neturi

Arkadijus Vinokuras. Gobšūs valdžiai sąžinės neturi

Sveiki atvykę į nenaudingų skvernelkų šalį. Šiandien  S. Skvernelis nori prievarta ūkininkus suvaryti į kooperatyvus, kaip kadaise komunistai į kolchozus. LVŽS nusprendė naudoti valstybės prievartą, tiesioginį kišimąsį į  rinką nesuvokdama elementarių rinkos dėsnių.  Kitaip ir būti negali, nes  karbauskininkai be proto pasinešę į pavojingą valstybei populizmą, o premjeras visą gyvenimą maitinosi iš valstybės tarnybos.  Akivaizdu, kad gatvė tapusi valdžia, negali pagimdyti daugiau nei kovą su malūnais. Don Kichotas bent buvo romantikas, galima atleisti. Karbauskininkų partijoje romantika nekvepia nei iš tolo. Tačiau kvepia komunistine Šiaurės Korėjos beprotybe. Idiologinių idėjų eklektikoje pasiklydusi S. Skvernelio vyriausybė nori įrodyti pasauliui, kad žemė plokščia ir ką tu jai padarysi? Taip, tikriausiai yra dalis mūsų visuomenės, kuri tuo tiki, tiki mana iš dan ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios  vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau  centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Tomas Bilevičius. Kas antras Lietuvos vaikas liūdnas, kas trečias – patiria patyčias

Tomas Bilevičius. Kas antras Lietuvos vaikas liūdnas, kas trečias – patiria patyčias

Ar saugiai jaučiatės, išleisdami savo vaikus į mokyklą? Pakeldami iš ryto, pramiegojus pirmuosis žadintuvus, ir stebėdami kaip skubomis išbėga? Tikiu, kad gan saugiai. Nes per paskutinį tėvų susirinkimą mokyklos vadovas atrodė visai supratingas, klasės vadovui svarbiausia, kad klasėje nebūtų patyčių, o aplinkoje dar yra ir kažkoks psichologas. Ir grįžęs vaikas atrodo nei kiek ne kitaip, gal šiek tiek nuliūdęs, bet, žinoma, dėl to, kad buvo dar viena sunki diena. O gal ne tik dėl to? Vystantis vaiko smegenims (maždaug 7-10 metų), jis pradeda pilnai racionalizuoti aplinką. Instinktas išlikti ir būti hierarchinės sistemos dalimi, prigimtį pažadina dar ankstyvoje vaikystėje. Dažnai aplinkoje matydamas nuolatinį kito žmogaus žeminimą, vaikas šį reiškinį priima kaip įprastą. Tad būtų galima pamanyti, jog ir patyčios yra biologiškai paaiškinamas dalykas, paremtas hierarch ...

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Lukas Vaigauskas. Itin siūbuojantis Europos laivas

Angela Merkel pirmadienį paskelbė, jog ji po 2021 metų (arba po ankstesnių pirmalaikių) rinkimų nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere. Tai – moteris matoma kaip Europos lyderė. Su jos pasitraukimu gali ateiti dar didesnės sumaišties laikotarpis Europoje. Šis A. Merkel sprendimas jokiu būdu negali būti vadinamas netikėtu. Kalbos apie jos pasitraukimą buvo girdimos jau po pernai vykusių nacionalinių rinkimų, kai jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi daugiausiai balsų, de facto patyrė pralaimėjimą. Tradicinių partijų balsų dalis drastiškai smuko, o Alternatyvos Vokietijai, krašutinių dešiniųjų partijos, raumenys užaugo. CDU lyderės kolegos ir ji pati suprato, jog lemtingas 2015 metų sprendimas atverti sienas daugiau nei milijonui pabėgėlių atneš ir politines pasėkmes. Nesvarbu, kad nemaža dalis visuomenės laiko save krikščionimis ir at ...

Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Rasa Budbergytė. Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Savaitraštis "Savaitė" klausia: Ar biudžetas ir mūsų gerovė – tas pats? Didžioji dalis valstybės biudžeto formuojama iš surenkamų mokesčių. Mokesčių mokėtojai pagrįstai tikisi, kad iš biudžeto bus finansuojamas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba, infrastruktūra ir kiti gyvybiškai svarbūs poreikiai. Deja, ir politikai, ir biurokratai mėgsta „pasisavinti“ biudžetą – pamiršta, kad jis yra visų mokesčių mokėtojų nuosavybė. Neatleistina, kad, priimdami įstatymus, taip pat ir susijusius su mokesčiais, politikai pirmiausia žiūri, kiek neteks biudžetas. Daug svarbiau yra tai, ar bus teisingiau gyventojų reikmėms paskirstomas biudžetas, koks bus lėšų poveikis Lietuvoje esančiai didžiulei pajamų nelygybei, socialinei atskirčiai, ar pagerės žmonių gyvenimas dėl to, kad vienaip ar kitaip pertvarkysime mokesčių sistemą. Juk jeigu atsisakoma NPD už vaikus, ne biu ...

Close