Nuomonės Archives - Page 5 of 118

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė M. Mazz ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės atskleidė tikrąją situaciją, kurioje šiandien yra Lietuvos sportas. Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, jog Lietuvos sportas yra „sudėtingoje situacijoje“ ar „duobėje“, manau, jog yra kur kas blogiau. Jei ne veteranės, olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės geležinėmis valios pastangomis iškovotas penkiakovės sidabro medalis, 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvai galėjo baigtis visai be aukščiausių apdovanojimų. Čia jau ne „duobė“, o visa bedugnė. Džiaugiuosi, kad ministrė kalba apie Lietuvos aukšto meistriškumo sportą ištinkančią agoniją, tačiau neramina kelias, kuriuo ministrė iš akligatvio planuoja bandyti vesti Lietuvos sportą. Labiausiai nerimą kelią išsakytos mintys, kad Lietuva turi koncentruotis prie 10 prioritetinių sporto šakų, skirdama joms ne tik didžiausią dėmesį, tačiau ir finansavimą. Ši sit ...

Tomas Bičiūnas. Karbauskio bizūną perėmė Šimonytė

Mažėjantis besiskiepijančių nuo Covid-19 žmonių skaičius ir kasdien didėjantis naujai susirgusių, Vyriausybę stumia į kampą. Beveik kasdien iš kabineto narių išgirstame įvairiausius siūlymus ir gąsdinimus tiems, kas vis dar nesiskiepija. Pradžioje tai buvo panašu į tam tikrą komunikacijos strategiją siekiant paraginti visuomenę aktyviau skiepytis, tačiau panašu, jog nuo gąsdinimo, Vyriausybė pereina prie realių veiksmų, kurie manau, nesuderinami su žmogaus teisėmis. Suprantu skiepų naudą. Pats esu persirgęs Covid-19 liga ir dar turiu aktyvių antikūnių, tačiau kai jų skaičius sumažės, skiepysiuosi nuo koronaviruso. Tačiau esu prieš bet kokią prievartą. Įvairios sankcijos ir kartais neadekvatūs Vyriausybės siūlymai į paraštes gali nustumti šimtus tūkstančių mūsų piliečių. Valdančiųjų pasirinktas botago kelias pažeistų žmogaus teises, dar labiau supriešintų vi ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Nenoriu būti liūdnu pranašu, bet panašu, kad šios Vyriausybės laukia itin sunkus ruduo. Ne tiek dėl negebėjimo spręsti iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių pabėgėlių krizės, kiek dėl negebėjimo ieškoti ilgalaikių sprendimų ir dialogo su savo pačios piliečiais. Šiandieninį valstybės valdybą galima drąsiai vadinti madingu žodžiu „hibridinis“, po kuriuo slepiasi keistų, trumpalaikių ir dažnai nepaaiškinamų sprendimų priiminėjimas. Hibridinis valdymas pasireiškia, tarkim, bandymais surasti būdus, kaip priversti žmones suprasti, kad valdančiųjų priimami sprendimai nesitariant turėtų būti laikomi savaime suprantami ir tinkamiausi. Hibridinio valdymo metodas gali būti naudojamas ne tik vidaus reikalų ar sveikatos apsaugos sistemose, jis puikiai tinka ir švietimui. Hibridinis valdybas švietime, greičiausiai jau nuo artėjančios Rugsėjo 1-osios, pasireikš kaip hibridini ...

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Ne paslaptis, jog situacija rytiniame pasienyje yra įtempta. Neįprastai dideli (mūsų mastais) atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiai darbu užvertė pareigūnus, savivaldybes, ministerijas. A. Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, kuriems gyvenimo loterijoje nepasisekė ir dabar ieško – dėl įvairių priežasčių – geresnio gyvenimo. Mūsų visuomenėje taip pat vyrauja įvairios nuomonės – vieni ragina laikytis taisyklių ir procedūras atlikti skaidriai bei sąžiningai, tuo tarpu kiti – neretai tai paprasčiausi populistai, žaidžiantys emocijomis, kuriems tokios situacijos yra vienintelė proga gauti dėmesio – siūlo apsitverti, nepriimti nei vieno ir toliau savo nosies nematyti. Žmogaus teises, kaip ir tarptautinius įsipareigojimus, turime gerbti bei suderinti su nacionalinio saugumo aspektu. Pasitaiko įvairių krizių ir jų negalime naudoti kaip priežasties teisių bei ...