Mes sergame sovietiniu recidyvu, tai yra baime. Baime praeičiai, baime nešvariai istorijai liepiančiai matyti savo išsigandusį atspindį veidrodyje. Sergame baime atsakomybei.  Kai bijo valdžios neturintys yra viena, bet kai bijo valdžią turintys - visai kita. Gitanas Nausėda, lyg iškritęs iš dangaus, siūlo kurti Kultūros forumą kuris spręstų istorinės atminties reikalus. Pone prezidente, turime dvi ekspertų institucijas, kurios jau 20 metų su tuo dirba. Problema tik, kad viena institucija - LGGRTC (Genocido centras) - nemato reikalo remtis Lietuvos pasirašyta Tarptautine konvencija, apibrėžiančia genocido nusikaltimus. Antraip J. Noreika ir K. Škirpa jau būtų nuvainikuoti. Tereikia remtis Konvencija ir šimtais dokumentų. Faktas tas, kad Genocido centras  yra dešiniųjų valioje, todėl ir tokie politizuoti sprendimai. Kas sudarys naują forumą? Ar vėl dešinieji naciona ...

Valdžios ir verslo žmonės mėgsta žodį „konkurencingumas“, vartodami jį lyg burtažodį, neva pateisinantį dabartinę šalies socialinę ekonominę politiką. Tačiau konkurencingumų yra daug, ir mūsuose įsivyravusi konkurencingumo ideologija stabdo Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Metas šią ideologiją permąstyti. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Klausimas apie santykinį šalių konkurencingumą yra kaip klausimas apie santykinį grožį. Kas gražiau: saulėlydis prie jūros ar Mona Lizos šypsena? Sakytume — nepalyginami dalykai. Kaip ir šalių konkurencingumas. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Reikia rinktis kokiu pagrindu norime būti konkurencingi. Lietuvos valdžios ir verslo elitas konkurencingumo pagrindu mums yra parinkęs pigų viešąjį sektorių ir mažus ...

„Mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“, – numato mūsų šalies Konstitucijos 41 straipsnis. Tačiau tas „nemokamas mokymasis“, pasirodo, yra labai sąlyginė sąvoka – pabandykite išleisti vaiką į mokyklą, neišleidę nei vieno euro cento. Nuo ko gi čia pradėjus skaičiuoti? Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tinkama mityba mokykloje laikoma dalimi ugdymo proceso ir tėvams papildomai tai nekainuoja. Didieji prekybos centrai, vienas paskui kitą leidžia reklaminius straipsnius apie tai, kiek neva „nedaug“ kainuoja pasiruošimas mokyklai, jeigu pirksite pas juos. Savo analizę pateikė ir vienas šalies bankas, nurodydamas, kad neva šiais metais viskas pigiau, tik uniformų kainos keliais procentais paaugo. Įvertinus įvairius viešojoje erdvėje pasirodžiusius skaičiavimus, galima išvesti vidurkį: minim ...

Šis prof. Dobilo Kirvelio straipsnis pirmą kartą publikuotas 2004 m. 1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keletas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių gi ...