Abiejų kandidatų į prezidentus – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos debatai nenustebino, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Dėl ko gali diskusijoje susikirsti  veikėjai priklausantys vienai ir tai pačiai dešiniųjų  ideologijai? Dėmesį atkreipė kas kita, tai -  pasigirdusios liaupsės abiem kandidatams apie jų esą aukštą politinę kultūrą. Girdi, nesipyko, nesimetė brudais, nenaudojo juodųjų technologijų, jokių asmeniškumų. Jeigu toks kalbėjimas  įvardijamas politine kultūra, tai vargas žmonėms apakintiems tuščiaviduriu kalbėjimu, trumpai tariant - šūdmalyste (bullshit). Politinę kultūrą formuoja nuosekli  politinė pasaulėžiūra, ideologija, aukšta asmeninė moralė ir etika, kas neleidžia daryti kompromisų su politiniais principais. Taigi, Lietuvos politinį elitą jau senai kankina politinės kultūros krizė, nes dešimtmečiais matėme intelektu nepapuoštus veidus aukšč ...

Dažnai atsimenu vienos lietuvių kalbos mokytojos žodžius: „Dabar atrodo, kad tik daiktai ir verslas svarbūs. O žmonės?“. Ši nuostabi moteris keliais žodžiais pasakė visą tiesą apie realybę, apie politiką ir socialinį teisingumą, net apie tai, kodėl mes, socialdemokratai, turime pareigą ir atsakomybę būti paprastų, dažniausiai samdomą darbą ar savarankiškai dirbančių Europos žmonių pusėje. Kaip socialdemokratai vertina situaciją Europoje? Paklauskime Europos žmonių: „Ar viskas dabar gerai mūsų europiniuose namuose?”. Esu tikra, kad nemaža dalis atsakytų: „Ne“. Galima vardinti daug sričių, kur žmonių lūkesčiai nėra patenkinami. Sunkiai sekėsi kovoti su finansų ir ekonomine krize bei jos pasekmėmis, didinti užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę, įveikti migracijos iššūkius. Mus, socialdemokratus, labai neramina tai, kad nepavyksta sumažinti skurdo ir socialinės, ekonom ...

„Eurobarometro“ apklausų duomenimis lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) iš visų ES narių – net 65 proc. apklaustųjų. Manau, kad tai labai svarbus rodiklis, nes Lietuvos gyventojams, 50 metų gyvenusiems primestoje sąjungoje, nėra taip lengva iš naujo patikėti naujos bendrystės nuoširdumu ir nauda. Mūsų šalis, kaip ir kitos naujai į ES įstojusios šalys, gavo nepamatuojamą naudą iš ES – ekonominė pažanga, mokestinių barjerų panaikinimas, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo judėjimas, atviros sienos, studijų programos jaunimui geriausiuose Europos universitetuose, tiesioginės užsienio investicijos, ES finansinė parama ūkiui plėtoti ir daugelis kitų dalykų, kurių šiandien modernioje ir vakarietiškoje Lietuvoje, atrodo, jau nebepastebime. Pavieniui kiekviena šalis nepajėgi efektyviai nustatyti, kiek iššvaistoma lėšų. Netgi, jeigu tai fiksuojama, procedūro ...

„Lietuvai būtini pokyčiai“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas, o šiandien ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Ir čia pat paaiškina, kad šalis turi keistis iš esmės, norint išbristi iš situacijos, kai žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl mažų atlyginimų ir mažų pensijų, dėl didėjančių kainų, kai juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Ką daryti, kad Lietuva pagaliau išeitų iš labiausiai atsilikusių socialinės politikos sferoje ES šalių trejeto, kaip pasiekti, kad gerovė būtų kuriama ne saujelei išrinktųjų, o visiems šalies gyventojams, kokių priemonių imtis, norint pakeisti situaciją darbo rinkos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, sustabdyti neslopstančią emigraciją? Koks yra ir galėtų būti šalies prezidento vaidmu ...

2019 m. Prezidento rinkimų kampanijoje Vytenis Andriukaitis į viešąjį diskursą iškėlė naują klausimą, kad remiantis Latvijos pavyzdžiu, turėtų būti įtvirtintas Seimo atšaukimo mechanizmas per referendumą ir Lietuvoje. Iš tiesų, Lietuvos politikos tikrovė yra tokia, kad piliečiai neturi jokių teisinių instrumentų atšaukti ar paleisti netinkamai dirbantį Seimą iki jo kadencijos pabaigos. Tuo tarpu nuo 2009 metų Latvijos Konstitucijoje numatyta, kad viena dešimtoji rinkėjų dalis turi teisę inicijuoti referendumą parlamentui atšaukti. Taip pat tokį referendumą gali inicijuoti ir Respublikos prezidentas. Dar daugiau, šalies parlamento paleidimo precedentą referendumo būdu Latvija išgyveno 2011 metais. Šiandien parlamento narių ir parlamento kaip instituto atšaukimo procedūros su aiškiu tikslu sustiprinti įstatymų leidėjų ir įstatymų leidybos atskaitomybę juos išrinkusi ...

Europa be sienų, Europa be slenksčių! Europos Sąjungos (ES) valstybės piliečius sutinka be spygliuotos vielos užtvarų ir kontrolės punktų. Taigi su sienomis viskas lyg ir aišku. O kaip su slenksčiais? Sveikieji jų dažnai net nepastebi, tačiau žmogui su negalia fizinis, finansinis ar moralinis slenkstis gali būti lemiamas veiksnys, stabdantis jo kelionę. Neįveikiamas. Atskiriantis. Žeminantis. Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatomi standartai, kurie garantuoja pilietines, politines, socialines ir ekonomines neįgaliųjų teises. Konvencijos ratifikavimas ES reiškia įsipareigojimą milijonams neįgalių piliečių sukurti Europą be kliūčių. Ar žmonėms su negalia Europa tapo zona be kliūčių? Apsižvalgius Lietuvoje (ir ne tik), peršasi neigiamas atsakymas. Ar turintis regos negalią žmogus gali užpildyti mokesčių deklaraciją? Ar visi neįgalieji gali bals ...