Nuomonės Archives - Page 48 of 155

Gintautas Paluckas. Viskas keičiasi (net JAV), tik ne Lietuvos požiūris į pelno mokestį

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“. Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.“ Pagal JAV pasiūlymą, toks minimalus pelno mokestis turėtų siekti 21 proc., tuo tarpu pati J. Bideno administracija planuoja pelno mokestį savo šalyje pakelti iki 28 proc. Akivaizdu, kad dėl tikslių skaičių bus ginčijamasi, bet tam, kad prasidėtų derybos, reikia, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pritartų bent abstrakčiai tokio pasiūlymo versijai. Europos Komisija ir tradicinės pramoninės didelių mokesčių šalys – Vokietija, Prancūzija ...

Ruslanas Baranovas. Demokratija yra tokia daugumos valdžia, kurioje apsaugomos mažumos

Demokratija yra ne daugumos valdžia, bet mažumos apsauga, sakė prancūzų rašytojas ir filosofas Alberas Kamiu. Šiek tiek jį perfrazuodami galėtume pasakyti, kad demokratija yra tokia daugumos valdžia, kurioje apsaugomos mažumos ir ne tik tuomet, kai aptariamos žmogaus teisės. Visa mūsų politinė sistema sulipdyta taip, kad dauguma nepažeistų mažumos teisių ir pačios demokratijos esmės. Pirmiausiai tai atsispindi valdžios padalijimo ir saugiklių bei balanso sistemose. Pavyzdžiui, kad ir ką manytų dauguma, kiekvienas pilietis turi teisę į nešališką teismo procesą ir įstatyminę apsaugą. Būtent todėl išrinktieji tautos atstovai negali kištis į teismų ir prokuratūros veiklą. Atitinkamai teisėjai ir prokurorai negali kištis į Seimo ir Vyriausybės veiklą. Savo ruožtu Seimas turi pareigą kontroliuoti vykdomosios valdžios, t. y. Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų, veiks ...

Julius Sabatauskas. Vilnius genda nuo galvos – demonstruodamas cinizmą meras lošia va banque?

„Nerimą keliančių ženklų kalbant apie Vilniaus valdymą yra daugybė. Akivaizdu, kad žurnalistų atskleista informacija tik sustiprina dvejones dėl Vilniaus valdžios priimamų sprendimų skaidrumo ir teisėtumo.“ Vakar paskelbtas žurnalistinis tyrimas vėl leidžia įtarti, kad Vilniaus savivaldybė yra tapusi pasipelnymo šaltiniu jos darbuotojams, jų šeimų ir draugų valdomoms įmonėms. Jeigu žurnalistų paviešinti faktai pasitvirtintų, tai rodytų nepaprastą Vilniaus vadovų cinizmą. Jau šeštus metus prie vairo esantys žmonės demonstruoja cinizmą teisės aktų ir miestiečių atžvilgiu: susidaro įspūdis, kad viena kompanija tvarkosi, kaip jiems patogu, o vilniečiai už tai susimoka. Susidaro įspūdis, kad viena kompanija tvarkosi, kaip jiems patogu, o vilniečiai už tai susimoka. Šios informacijos kontekste šokiruoja Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pozicija. Teisės mokslų dak ...

Juozas Olekas. Bitės mums primena apie bičiulystę, kantrybę ir darbą komandoje

Šiandien švenčiame pasaulinę bičių dieną - ta proga norėčiau pasveikinti bičiulius bitininkus. Šiandien atkreipiame dėmesį į ypatingą bičių svarbą biologinei įvairovei, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Bitės mums dažnai primena apie kantrybę, bičiulystę ir darbą komandoje. Mūsų tautosakoje dažnai sutapatinome bičių ir žmonių gyvenimo ritmus, kurie šių dienų pasaulyje vis daugiau ir daugiau išsiskiria. Taip pat, bitės kasmet Europai atneša mažiausiai 22 milijardus eurų naudos - jos apdulkina daugiau nei 80% Europos pasėlių ir laukinių augalų, teikia mums medų, žiedadulkes, vašką, propolį, bičių pienelį. Deja, šiandien Lietuvos bitininkams šventė yra apkartusi, nes naują smūgį jiems sudavė Žemės ūkio ministerija, patvirtindama naujas paramos už žemės ūkio naudmenas taisykles, kurios sukėlė prieštaringą reakciją ūkininkų bendruomenėje. Ypač daug problemų kelia pakeis ...

Tomas Bičiūnas. Valstybinių mokyklų Lietuvai nebereikia?

Kaip ir kiekvienais metais, žurnalas „Reitingai“ paskelbė šalies mokyklų ir universitetų vertinimus. Kaip ir buvo galima tikėtis, pradėjo ryškėti tendencija, jog geriausių šalies mokyklų sąrašo viršuje vis labiau įsitvirtina privačios mokyklos. Sveika konkurencija tarp mokymų įstaigų yra gerai, tačiau šios tendencijos labiau ne džiugina, o neramina. Valstybinės mokyklos, negebėdamos ir neturėdamos galimybių konkuruoti su privačiomis mokyklomis, vietas geriausių mokyklų sąrašo viršuje užleidžia pastarosioms. Tai reiškia, kad geriausią išsilavinimą bus galima gauti tik privačioje mokykloje. Valstybinių mokyklų pralaimima konkurencinė kova reiškia, kad norėdami savo vaikams suteikti geriausią išsilavinimą, turėsime atžalas vesti į privačias mokyklas, o to padaryti negalint, teks tenkintis išsilavinimu, prieinamu pagal gyvenamąją vietą. Galimybės tik tiems, kas turi ...

Eugenijus Sabutis. Sena korta: kam reikia merų kadencijų?

Merų kadencijų įvedimas yra ilgalaikis konservatorių noras. Dar 2018 m. TS-LKD frakcija pristatė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kad merai galėtų būti tiesiogiai renkami ne daugiau kaip 2 arba 3 kadencijoms iš eilės. Bet Seimas šio siūlymo nepalaikė ir atmetė – motyvuota tuo, kad iš žmonių atimama teisė patiems apsispręsti ir išsirinkti, kas ir kiek laiko bus jų gyvenamosios vietovės vadovas. Tuo metu Seime valdančiąją daugumą sudarė „valstiečiai“, kurių balsais ir buvo atmestas šis konservatorių pasiūlymas. O dabar „valstiečiai“ jau kalba apie kadencijų įvedimą. Kas pasikeitė per tuos 3 metus? Tai populistinis pasiūlymas, nes yra tik kelios savivaldybės, kurių merai kartais apibūdinami kaip „kunigaikštukai“ – Druskininkų, dar Kauno miesto ir Pasvalio. O savivaldybių yra 60. Faktas tas, kad merai visur sklandžiai perrenkami – rinkimai visiškai užtikr ...

Gintautas Paluckas. Didysis pasiūlymų šeimai maršas: 8 konkretūs žingsniai – ir jos klestės

Iš Lietuvos politikų lūpų nuolat girdime apie norus į Lietuvą pritraukti pačių įvairiausių investicijų, dažnai girdime ir apie raginimus, kad valstybė investuotų į viską: nuo turizmo sektoriaus – iki aukštųjų technologijų. Kartais, netgi su didesne ir mažesne sėkme, ir investuojame: į skaitmenizaciją, nacionalinį stadioną ar netgi jausmų matuoklį... Tačiau beveik niekada neišgirstama, kad visos šios investicijos bus bevertės, jeigu neinvestuosime į svarbiausią savo turtą – vaikus. Galime žiūrėti pragmatiškai: nebus vaikų – nebus dirbančiųjų, nebus mokesčių mokėtojų, nebus ir bent kiek padorių pensijų. Ir jokie darbininkų iš trečiųjų šalių įsivežimai to dramatiškai nepakeis. Spręsti darbo rinkos ir valstybės ateities problemas didinant imigraciją į šalį reiškia šauktis nelaimės, ką, beje, rodo ir „Brexit“ pavyzdys. Dar daugiau: ilgalaikės pasaulinės demografijos t ...