Aloyzas Sakalas. Mokesčių nespecialisto pamąstymai

Aloyzas Sakalas. Mokesčių nespecialisto pamąstymai

Dabar, svarstant biudžetą, Vyriausybė ieško pajamų šaltinių, kurie būtini norint įvykdyti savo įsipareigojimus ir iškilmingus pažadus mokytojams ir mokslininkams, gydytojams ir ugniagesiams, teisėsaugos pareigūnams. Iš visų galimų pajamų šaltinių Vyriausybė pasirinko bankus ir prekybos centrus, siūlydama juos papildomai apmokestinti. Toks Vyriausybės žingsnis buvo sutiktas ne su oponentų aplodismentais, bet su abejone dėl jo atitikimo Konstitucijai. Neabejoju, kad Vyriausybės ekspertai matė ir kitą pajamų šaltinį, kuriuo pasinaudojus nebereikėtų specialių įstatymų bankams ir prekybos centrams. Tas šaltinis – tai pelno mokestis, kuris yra universalus ir taikomas visiems ūkio subjektams. Lietuvoje pelno mokestis vienas iš žemiausių ES. Jei, pvz., padidintume savo procentą nuo 15 iki 25. Tada gautume papildomai 420 mln. eurų. Lietuvoje pelno mokestis vienas iš že ...

Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Vilija Blinkevičiūtė. Biudžetas kitaip: valstybę turi kurti visi

Visi. Pirmiausia tie, kurių pajamos – didžiulės. Toks yra arba turėtų būti tikrasis, o ne paradinis patriotizmas. Jei kalbame apie valstybę. Jei išties norime gyventi valstybėje, kurioje gyventi gera daugumai. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia milijonus, o mokesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar eilinį valstybės tarnautoją. Atleiskite, bet nuo milijoninių pajamų sumokėti vos procentą (ar net dar mažiau) mokesčių, žvelgiant plačiau – valstybės ir jos piliečių išdavystė. Tai – apie kitų metų Lietuvos biudžetą, dėl kurio užvirė aštrios diskusijos. Kai girdžiu, kad nėra pakankamai pinigų Lietuvos mokytojų atlyginimams didinti, tų keliasdešimties milijonų, o stambiojo verslo asociacijos prašo valstybėje nieko nekeisti, apima nesaugumo jausmas. Šis jausmas tik stiprėja, kai išgirsti, kad Lietuvoje blogiausiai gyvena ne pensininkai, neįgalieji ar vieniši ...

Raminta Popovienė. Tegul V. Matijošaičio užmojus vertina visi Kauno rajono žmonės

Raminta Popovienė. Tegul V. Matijošaičio užmojus vertina visi Kauno rajono žmonės

Įvykiai Kaune, kai miesto vadovui panorėjus, imamasi bandymų atidalinti dalį Kauno rajono teritorijų  ir prijungti jas prie miesto, verčia galvoti ne vien apie Kauną, bet ir apie visą šią situaciją, kuri gali atsikartoti bet kur ir bet kada. Seimui pateikiau su kolegomis parengtus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama, kad savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos  savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti. Juk akivaizdu, kad drastiški pokyčiai turės pasekmių ir jiems. Įstatymo pakeitimu taip pat siekiame nustatyti, kad keičiant administracinių teritorijų ribas apklausa būtų laikoma įvykusi, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.  Seimas be ilgų abejonių ėmėsi šio įstatymo svarstymo pritardamas po pateikimo. Kodėl V. Matijošaičiui nereikia sąvartyno? Neseniai nacional ...

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Mūsų ūkininkai jau turėjo gauti išmokas, prilygstančias Europos Sąjungos šalių vidurkiui, pagal stojimo į bendriją sutartį ir pagal Europos Vadovų Tarybos pareikštą nuomonę. Deja, dėl nepakankamai tvirtos Lietuvos tuometinės derybininkų pozicijos, tas sprendimas nebuvo įgyvendintas. Europos Sąjunga iki šiol taip ir nesuvienodino tiesioginių išmokų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams, nors tai numatyta dar 2002 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose (Nr. 14702/02). Atskiriems skirtingų valstybių narių ir regionų ūkiams skiriama parama vis dar lieka nevienoda. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žemdirbiams, kurie ūkininkauja 2004 m. į ES įstojusiose šalyse ir jų regionuose, mokamos tiesioginės išmokos yra mažesnės nei tos, kurias gauna ūkininkaujantieji vadinamosiose ES senbuvėse. Gaudami skirtingas išmokas, visų ES šalių ūkininkai turi laikytis vienodų maisto ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Neabejoju, jog klimato kaita yra viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria žmonija. Nuo oro taršos kenčia ir mūsų valstybė. O ką daro valdžia? Pasiūlo taršos mokestį? Manau, kad pats laikas susiimti. Reikia imtis veiksmų, turinčių realios naudos aplinkai. Gaila, bet žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kasdien vykstančių klimato kaitos procesų ir neįvertina problemos mąsto. O juk prisitaikyti nebus galima amžinai. Turime galvoti apie ateities kartas: negalime joms palikti kraičio problemų, su kuriomis susidoroti jau gali būti vėlu. Noriu, kad mano dukros, jų vaikai ir anūkai gyventų geresniame pasaulyje. To linkiu ir Jūsų artimiesiems. Kuo galingesnis automobilis ir kuo dažniau juo važinėji, tuo daugiau perki kuro ir tuo daugiau sumoki akcizo valstybei. Ir nereikia būti aplinkosaugininku, kad suprastum klimato kaitos mastą. Šiurpą krečia tirp ...

Jolanta Butkevičienė. Oligarchinis pirkinukas – 71 vienmandatė

Jolanta Butkevičienė. Oligarchinis pirkinukas – 71 vienmandatė

Dar visai neseniai politinėje padangėje užvirė aistros dėl to, kokia rinkimų sistema – vienmandatė ar daugiamandatė atitinka šalies Konstituciją, rinkėjų teises ir demokratinę valstybės raidą. Įsiplieskusią ugnį  tarp konstitucinės teisės žinovų, politologų ir politikų užgožė jau tikras Alytaus gaisras. Šio gaisro dūmų uždanga – kuomet visi pasinėrė ieškoti tiek politinių, tiek institucinių padangų gaisro kaltininkų – nusprendė pasinaudoti Vyriausioji rinkimų komisija. Ir tyliai sau papostringavo, kad „visi vienmandatėse kandidatuojantys asmenys turi būti laikomi tik savarankiškos kampanijos dalyviais ir negali būti atstovaujami partijos“. Kuo ir vėl neįtinka partijos? Ir dar ne bet kam, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)? Regis, tik neseniai politinėje arenoje baigėsi dešimtmetį trukęs Grybauskaitės antipartinis vajus. Po ilgametės destrukcinės kovos su trad ...

Close