Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva girdi Nobelio premijos laureato perspėjimą?

Kaskart apsilankęs Lietuvoje, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Šileris kerta iš peties: artėja pasaulinė katastrofa dėl didžiulės nelygybės. Ir skelbia kelias esmines žinias: didžiausią grėsmę ekonomikos vystymuisi kelia socialinė nelygybė; valdžia skubiai turi spręsti pajamų nelygybės problemą, kai gyvenimas gerėja ne visiems. R. Šilerio, prieš dešimtmetį tiksliai išpranašavusio pasaulinę krizę, neužliūliuosi žodžiais apie augančią ekonomiką. Neapkaltinsi politikavimu ar neišmanymu. Ar Lietuva girdi Nobelio premijos laureato perspėjimą? Kodėl visų krizių našta dažniausiai tenka tiems, kurie ir kylant ekonomikai vos suduria galą su galu? O juk sunkiausia žmonėms, kurie pasirūpinti savimi turi mažas galimybes. Viena iš tokių grupių – žmonės su negalia. Lietuvoje socialinis verslas – tik socialinės įmonės? Socialinė ekonomika. Socialinis v ...

Mindaugas Sinkevičius. Trejų rinkimų belaukiant

Mindaugas Sinkevičius. Trejų rinkimų belaukiant

Po dvejų iš eilės metų - 2017 ir 2018 - be rinkimų, 2019 -tais laukia intensyvus rinkėjų apsisprendimo laikas. Teisybės dėlei reiktų pripažinti, kad 2018 metai kaip nerinkiminiai traktuotini avansu. Juk teorinė galimybė dėl pirmalaikių rinkimų visada egzistuoja. Antra vertus, šiuo požiūriu tikimybė, kad 2018 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje kalnų slidinėjimo rungtyje Lietuvos atstovai laimės auksą yra gerokai didesnė. Ir, nors dar neįžengėm į 2018 metus, partijos jau vertina savo stajerius, nutekina jų pavardes žiniasklaidai, taip kurdamos susidomėjimą, ir sulaukia pirmųjų vertinimų. Daliai viešoje erdvėje minimų pavardžių net intensyviai pradėtas naudoti politpijaro dopingas vargu ar leis bent kiek priartėti prie visuomenei žinomų lyderių. Apie savo kandidatą prezidento rinkimuose, o dar geriau - apie visus tris artėjančius rinkimus 2019 metais - ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Stumtelėjo. Stuktelėjo. Grybštelėjo. Vožtelėjo. Spustelėjo. Tokiais lengvais, situaciją švelninančiais žodžiais dažnai pridengiamas smurtas prieš moteris. Fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis. Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko? Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas. ...

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar ...

Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Gerbiamieji brangiausi K. Antanavičiaus artimieji, žmona, dukra, ūgtelėję ir šiek tiek įgavę Kazimiero bruožų vaikaičiai, mielieji Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos! Šiandien minime vieno iškiliausių mūsų XX a. antrosios pusės bendražygių 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik 20 metų kaip jį palydėjome į Antakalnio kalnelį. Aiškiai per anksti, dar nesulaukusį 60-šimties. Dar neįgyvendinusį daugelio sumanymų. Gimęs gausioje Elenos ir Antano Antanavičių šeimoje, beveik per Lietuvos kariuomenės gimtadienio minėjimą, dėl komunistų vykdytos Lietuvos žmonių deportacijos nuo kurios kentėjo kaip ir mano 1948 m. vežimo Kazimiero Antanavičiaus tėvai, dešimtmečiui atskirtas nuo tėvų, priglaustas gerųjų žmonių. Kazimieras Antanavičius turėjo plačią ir kovingą širdį. Sovietinio pokario patirtis jį brandino kaip žmogų gebantį pakovoti ne tik už save, bet ir už ...

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Daug metų mes kalbame apie neformalaus švietimo svarbą ir problemas. Kas tai yra? Nemokami būreliai mokyklose, papildomi laisvalaikio užsiėmimai kitose įstaigose ar privačiuose klubuose? Kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“. Švietimo ir mokslo ministerija papildo: „neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dali ...

Close