Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų? Su ženklu plius Prie teigiamų pensijų reformos (kuri iš esmės yra jau pradėta) dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Ir tai gera žinia ne tiek šiai įstaigai, bet visiems, besinaudojantiems valstybine socialinio draudimo sistema. Kitas svarbus žingsnis – siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia didinti ...

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neapmoka ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir  grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė  Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius  iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso,  strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 prie ...

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdijos ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ paskelbė, kad trims iš keturių savarankiškai dirbančių Lietuvos gyventojų neužteko pajamų sukaupti metų stažą pensijai. Taip pat „Sodros“ duomenimis, nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išeina net 25 proc. dirbančiųjų. Tai reiškia ne tik skurdžią senatvę, bet ir labai nedideles socialines garantijas iki pensijos. Socialiniai spąstai laiko sukaustę vis dar labai didelę dalį gyventojų. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje vis daugiau žmonių darbo rinkoje neturi tinkamos socialinės apsaugos. Viena iš priežasčių – dėl naujos gyvensenos, verslo praktikos ir technologijų darbo pasaulis nuolat sparčiai kinta. Turi keistis ir socialinės apsaugos sistemos, kurtos darbuotojams, kuriuos saisto „standartiniai“ darbo santykiai – ilgalaikės darbo sutartys, darbas visą dieną. Kaip apsaugoti savarankiškai dirbančius arba „nestandartini ...

Darius Razmislevičius. Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?

Lietuvoje vis netylant kalboms apie seksualinio priekabiavimo skandalus, ,,metoo”, smurto panaudojimą prieš moteris, kalbama apie viską, išskyrus apie tai, kaip apsaugoti nukentėjusias ir neleisti panašiems atvejams kartotis. Dauguma žmonių mano, kad smurtas šeimoje tik fizinis. Deja, bet daug dažniau pasitaikantys – psichologinio smurto atvejai, kai auka yra engiama, žeminama, diskriminuojama. Statistiškai Lietuvoje daugiau smurtaujama prieš moteris nei prieš vyrus. Bendrais duomenimis 2017 m. užfiksuoti 10 968 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Po jo sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė net 3666 moterys. 421 moteriai buvo grasinama nužudymu arba ji buvo terorizuojama. Šie skaičiai, išties, gąsdina. Net baisu pagalvoti, kiek dar yra atvejų, kurie nebuvo užfiksuoti. Maža to, privalu paminėti, kad net penktadalis smurto – pasikartojantys smurto atvejai. V ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ko nepasakė Emmanuelis Macronas?

Vilija Blinkevičiūtė. Ko nepasakė Emmanuelis Macronas?

Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? Iš tiesų tai klausimas, kaip ateityje gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai Europoje. Kokius atsakymus į šį klausimą siūlo didžiosios Europos valstybės ir jų lyderiai? „Nenoriu Europos, kuri sunkiai funkcionuoja“ Politiniame didžiųjų galių duete Vokietija-Prancūzija būtent pastaroji vis dažniau imasi pirmojo lyderio vaidmens. Todėl šiandien labai svarbu girdėti, ką Europai teigia Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas. Anksčiau ar vėliau Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, teks apsispręsti, kokią mato savo ateitį Bendrijoje. Ką E. Macronas, vienos iš stipriausios Europos valstybės vadovas, antradienį pranešė Europos Parlamentui? Paryžiaus ir Berlyno ašies gyvybingumas aiškiai parodytas dar 2015-aisiais, kai Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas François Holla ...

Close