Mindaugas Sinkevičius. Ar autobusais ir toliau keliausim taip patogiai kaip esam įpratę?

Mindaugas Sinkevičius. Ar autobusais ir toliau keliausim taip patogiai kaip esam įpratę?

Lietuvos savivaldybių asociacija su nerimu stebi ginčą tarp Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais vežėjų. Konkurencijos taryba mano, kad daugiau kaip dešimtmetį galiojanti keleivių tarpmiestinio vežimo autobusais sistema yra ydinga, nes nesudaro galimybių į šią rinką ateiti naujiems vežėjams, todėl reikalauja nutraukti esamas susisiekimo maršrutų sutartis ir skelbti naujus konkursus tų pačių maršrutų aptarnavimui. Tačiau pažiūrėkim atidžiau, kuo tai gresia keleiviams ir savivaldybėms? Lietuvoje šiuo metu administruojami 363 tolimojo (tarpmiestinio) susisiekimo maršrutai, kurių aptarnavimo paslaugas teikia 43 vežėjai. Didžiausią rinkos dalį užimą UAB „Kautra“ (27 proc.) ir UAB „TOKS“ (15 proc.), tačiau visoje Lietuvoje didžioji dalis vežėjų yra savivaldybių valdomos įmonės, kurios greta teikiamų vi ...

Jūratė Zailskienė. Jei savivalybė nekalta, žiūrėti pirmą punktą

Jūratė Zailskienė. Jei savivalybė nekalta, žiūrėti pirmą punktą

Niekada negalvojau, kad kada nors norėsiu ir turėsiu, ką pasakyti šia tema. O ypač tada, kai Lietuvai vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – „valstiečiai“). Laimėję „valstiečiai“ natūraliai siejosi su ūkininkais – štai atėjo tikrieji jų interesų atstovautojai. Bet diena po dienos, mėnuo po mėnesio ši asociacija nyko kaip rytinis rūkas. Aš jau nesistebiu, kad „valstiečiai“ meistriškai sugeba supriešinti visuomenę ir visada sugeba rasti kaltus. Gaisrininkai prašo leisti, kilus gaisrus, pirkti degalus be viešųjų pirkimų – nes dega (!) – o VRM pareigūnas atsako, gal ir leisime, bet savivaldybės gali piktnaudžiauti. Kodėl „valstiečiai“, užuot deklaravę, kad skatina pirkti lietuvišką prekę, nesiima konkrečių veiksmų, o kalbos apie trumpąją maisto grandinę tik ir lieka kalbomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai ...

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Toks perspektyvus ir jaunas policijos pareigūnas apie naktinio klubo tualete išžagintą ir sumuštą aštuoniolikmetę pasakė tai, ką, deja, galvoja didžioji mūsų visuomenės dalis: pati kalta! Ir prisigėrė, (tikriausiai!), ir raitėsi. Kad šio įvykio liudininkų buvo daugiau, nei tas klubas talpintų lankytojų per metus, galime spręsti iš gausių internautų komentarų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie piktinosi tokiais „angelo sargo“ žodžiais ir požiūriu. Visais atvejais, jaunojo pareigūno perspektyvos nebe tokios  šviesios. Bet ar tai turėtų paguosti? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra neafišuojama visuomenės norma? Visų pirma, kyla klausimas, iš kur visa tai? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra ...

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Šimtadieniai jau pasibaigė, artėja brandos egzaminai. O kartu su jais atnaujinama diskusija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams problemų bei privalomų tautinių mažumų kalbų brandos egzaminų grąžinimo. Nesu nusiteikęs prieš lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą visiems mokiniams, tačiau 2011 m. konservatorių ir liberalų lyderių prastumta švietimo reforma, kuri šį egzaminą suvienodino, buvo paruošta netinkamai, skubota ir net galimai antikonstitucinė. Niekas net nebandė išnagrinėti vėlesnių brandos egzaminų rezultatų ir jais remiantis koreguoti minėtų lengvatų apimtį ir pobūdį. Tiesiog kiekvienais metais lengvatų buvo vis mažiau. O rezultatai vis blogėjo. Teisinėje valstybėje negalima suvienodinti egzaminų reikalavimų, mokiniams nesuteikus nei įrankių, nei laiko pasiruošti naujiems reikalavimams į ...

A. Brazas, R. Duchnevič. Savivalda, regionų plėtra, planavimas

A. Brazas, R. Duchnevič. Savivalda, regionų plėtra, planavimas

Penktadienį (2020.02.14) EP nario J. Oleko biure Vilniuje vyko LSDP vidaus reikalų komiteto posėdis. Tema savivalda, regionų plėtojimas, socialinės - ekonominės plėtros planavimas. Mums visiems prieš akis kelrodžiai: JT tvarios plėtros tikslai (Sustainable Development Goals), ES žalioji politika (The European Green Deal) ir ES žmogaus teisių socialinis ramstis. Ar Lietuva ir jos regionai bei savivaldybės pasiruošusios priimti ES žaliosios politikos iššūkius? Dėl to kyla nemažai klausimų. Pvz., jau turime Lietuvos nacionalinės pažangos programos (LNPP) projektą, kuriame siekiai ir tikslai atliepia ES siekius ir tikslus, bet siūlomi veiksmai ir priemonės bei pažangos vertinimo indikatoriai (rodikliai) kelia pagrįstų abejonių. Tų abejonių padaugėja, kai LNPP palygini su sektoriniais planais, pvz., nacionaliniu energetikos ir klimato sektoriaus (NEKS) planu - prie ...

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Susirinkome bičiulių rate ir svarstome, kur slepiasi lyčių stereotipai? Atsakymo nereikia ieškoti ilgai: jie – mūsų galvose. Bet klausimas, kaip juos iš ten iškrapštyti, yra gerokai sudėtingesnis. Atrodytų, išdėlioji faktus, kurių gausiai prikaupta ES Lyčių lygybės institute, ir nuostatų sraigteliai turėtų pasisukti. Lyčių lygybė daro teigiamą poveikį visuomenės socialinei ir ekonominei raidai, gimstamumui, laimės pojūčiui, šeimų tvarumui. Ypač teigiamai ji veikia vyrų būties kokybę: mažesnis depresijos lygis, rizika būti nužudytam, didesnis pasitenkinimas gyvenimu, įskaitant seksualinį, ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė. Moterys tokiose visuomenėse turi geresnes sąlygas realizuoti savo potencialą, puoselėti drąsias svajones ir įgyvendinti sumanymus. Netgi vaikams rizika patirti fizinį tėvų smurtą yra mažesnė, kai šeimos santykiai grindžiami partnerystės ir lygyb ...

Aurimas Rabačius. Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?

Aurimas Rabačius. Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?

„Tesla“ – viena žinomiausių inovatyvių įmonių, apie kurią yra girdėjęs bene kiekvienas lietuvis. Įmonė išgarsėjo pradėjusi gaminti, palyginus, ilgus atstumus nuvažiuojančius, elektra varomus automobilius. O prieš du metus, 2018 m. vasarį, „Tesla motors“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau su kita kompanija į kosmosą išlydėjo savo „Teslą“, kurią išskraidino bandomoji raketa. Ji, su Elono Musko „Tesla“, dar kosmoso platybėse, o įmonė ir toliau demonstruoja savo inovacijas, kūrybiškumą ir drąsą – atlieka kitos, daugkartinio naudojimo raketos bandymus. Pats E.Muskas neslepia, kad jo planuose – Marso apgyvendinimas. Faktas, tačiau „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje. Ją 2003 m. JAV  įkūrė inžinieriai Martinas Eberhardas ir Marcas Tarpenningas. Visus mūsų išradimus ir sėkmės pavyzdžius vienija tokios savybės kaip drąsa, inovatyvumas, kūrybiškumas ir gebėjimas realizuoti ...

Close